„Phantom Neuro“ kuria raumenų implantą protezams mintimis valdyti

Kaip praneša technologijų naujienų portalas „The Wired“, ši technologija siekia išspręsti problemas, susijusias su dabartiniais mioelektriniais protezais, kurių valdymas yra ribotas ir dažnai nepraktiškas.

„Phantom Neuro“ kuria lankstų raumenų implantą, kuris bus implantuojamas po oda ir tiesiogiai registruos elektrinius raumenų signalus, taip suteikiant tikslesnį ir greitesnį valdymą.

Ankstyvame tyrime dalyvavo 10 asmenų, tarp jų ir Alexas Smithas, kuris būdamas 11 metų, prarado dešinę ranką po tragiško incidento ežere.  Jis daugelį metų bandė įvairius protezus, tačiau dėl jų lėto veikimo ir ribotų galimybių atsisakydavo juos naudoti kasdieniame gyvenime.

„Phantom Neuro“ tyrime A. Smithas, pirmiausiai, išbandė bendrovės dėvimą jutiklį, kuris leidžia valdyti robotinę ranką, rašo „The Wired“.

Dalyviams buvo pavesta atlikti 11 rankos ir riešo gestų, tarp jų – atversti delną, sugniaužti kumštį, atlikti rodyklės gestą ar sukti riešą į abi puses. Vidutinis gestų atpažinimo tikslumas siekė 93,8%, o delsos laikas (angl. processing delay) – mažiau nei 200 milisekundžių, beveik priartėjęs prie natūralios žmogaus reakcijos, kuri yra apie 100 milisekundžių.

Implanto galimybės

Dėvimo jutiklio tyrimo sėkmė atvėrė kelią būsimiems „Phantom“ implantuojamų jutiklių testavimams.

Pasak Connoro Glasso, „Phantom Neuro“ generalinio direktoriaus, ši technologija bus dar tikslesnė ir stabilesnė implantuojamoje versijoje, nes elektriniai signalai bus fiksuojami tiesiogiai nuo raumenų paviršiaus, be trikdžių, kuriuos dabartiniuose mioelektriniuose protezuose sukelia ant odos pasislinkę elektrodai.

„Mes norime suteikti amputuotiems žmonėms galimybę valdyti protezus taip pat natūraliai, kaip jie valdytų savo rankas“, – sako C. Glassas.

Anot jo, judesio ketinimas kyla smegenyse, kurios siunčia elektrinius impulsus periferiniais nervais, nurodydamos raumenims susitraukti. Amputuotųjų nervų takai lieka nepažeisti, todėl jų galima efektyviai naudoti.

Ši inovacija taip pat siekia išspręsti ribotų funkcijų problemą, būdingą dabartiniams protezams. Dauguma jų leidžia atlikti iki 20 gestų, tačiau naudotojai gali užprogramuoti tik keletą iš jų vienu metu. „Phantom Neuro“ technologija žada pašalinti šį apribojimą, suteikdama galimybę lengvai pereiti tarp įvairių gestų be sudėtingų funkcijų perjungimo.

Be to, naujoji sistema bus implantuojama per nesudėtingą ambulatorinę procedūrą, kam nereiktų specializuoto chirurgo. Planuojama, kad klinikiniai tyrimai prasidės 2025 metais, ir A. Smithas tikisi tapti vienu iš savanorių.

„Manau, kad tai bus tikras proveržis“, – „The Wired“ sakė A. Smithas, pabrėždamas, kaip tokia technologija galėtų reikšmingai palengvinti kasdienes užduotis amputuotiems žmonėms.

Pastaraisiais metais ne viena neurotechnologijų bendrovė skiria daug dėmesio būtent implantų tyrimams. Šių metų vasarį verslininkui Elonui Muskui priklausanti „Neuralink“ pranešė sėkmingai įdėjusi smegenų implantą pirmam žmogui, kurio dėka pacientas gali valdyti kompiuterio pelės žymeklį tiesiog mintimis. Lapkritį „Neuralink“ atstovai paskelbė pradėsiantis tyrimą, bandydami išsiaiškinti, ar jų smegenų implantas gali leisti dalyviams tiesiogiai valdyti robotinę ranką.

Bendrovė „Blackrock Neurotech“ turi prietaisą, kuris buvo saugiai implantuotas didesniam kiekiui pacientų, kurie galėjo valgyti, siųsti elektroninius laiškus ir valdyti robotines rankas mintimis, teigė bendrovė. Tuo metu bendrovė „Motif Neurotech“ kuria savo smegenų implantą, kuris, kaip tikisi, vieną dieną padės gydyti depresiją.