Startuoliams investuotojai kelia aukštesnę kartelę
Ketvirtadienį paskelbtoje apžvalgoje, kurią sudarė rizikos kapitalo bendrovės „Firstpick“ ir „Change Ventures“, nurodoma, kad sausio-birželio mėn. laikotarpiu mažėjo tiek investicijų skaičius, tiek bendrai pritrauktas kapitalas, daugiausiai dėl sumažėjusio sandorių skaičiaus augimo etape.
Ataskaitoje nurodoma, kad per šešis 2024 m. mėn. Baltijos šalyse sudaryti 72 startuolių finansavimo sandoriai, kurių metu pritraukta 349,1 mln. Eur, mažiau, nei antrąjį 2023 m. pusmetį (541,8 mln. Eur), bet daugiau nei tuo pat metu pernai (192,3 mln. Eur). 72 pusmečio sandoriai per visas tris Baltijos šalis yra mažiausias skaičius bent nuo 2019 m. pradžios.
Rinkoje esti signalų, kad antrojoje šių metų pusėje bus paskelbtos kelios didesnės investicijos, tačiau bendrai analitikai pastebi, kad jaučiamas A etapo investicinio kapitalo trūkumas.
„Dėl to, nors ankstyvųjų bendrovių finansavimo skaičius liko stabilus, daugelis šių investicijų buvo pereinamieji raundai. Tai atspindi naują realybę – investuotojai startuoliams kelia aukštesnę kartelę, tad norėdami pasiekti augimo stadiją jie dažnai pritrūksta kapitalo ir turi rinktis pereinamasias investicijas“, – teigiama pranešime.
Analitikai taip pat pastebi, kad nepaisant bendros finansavimo veiklos sulėtėjimo, investicijas pritraukiantys ankstyviausios stadijos startuoliai dažnai sugeba uždaryti didesnius raundus, kas rodo, kad investicijos koncentruojamos į didžiausią potencialą turinčius startuolius.
VŽ primena, kad šiemet Lietuvoje atliktos net kelios šalies ekosistemai neįprastai didelės pre-seed investicijos: 2 mln. Eur pritraukė dirbtinio intelekto asistentą rinkodarai vystantis „Evergrowth“, po 1 mln. Eur – debesijos optimizacijos sprendimų startuolis CTO2B ir buvusio Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo bendrovė „Axiology“.
Pagal daugumą parametrų, kaip tapę įprasta, pirmauja Estija: tarp Baltijos šalių estai pirmauja tiek pagal investicinius raundus, tiek pagal startuolių įverčius ankstyvajame (seed) etape, tačiau pastebima, kad Lietuvos ir Latvijos startuoliai pre-seed etape sugeba pritraukti investicijas su ~30% didesniais įverčiais nei startuoliai Estijoje.
