Sulaikytas „Telegram“ įkūrėjas
Naujas antras skyrius.
39-erių Rusijoje gimęs milijardierius, turintis Prancūzijos ir JAE pilietybes, šeštadienio vakarą buvo sulaikytas Le Buržė oro uoste į šiaurę nuo Paryžiaus, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš pareigūnų, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Jis privačiu lėktuvu buvo ką tik atvykęs iš Azerbaidžano sostinės Baku, nurodė kitas su byla susijęs šaltinis.
Anot CNN, jį sulaikė Prancūzijos kovos su sukčiavimu tarnybos prie Prancūzijos muitinės pareigūnai.
P. Durovas sekmadienį turėtų stoti prieš teismą.
Prancūzijos policija ir Vidaus reikalų ministerija atsisakė komentuoti situaciją žiniasklaidai, kurią nukreipė pas Paryžiaus prokuratūrą. Ši, remdamasi pradėtu tyrimu, komentuoti taip pat atsisakė.
Prancūzijos agentūra OFMIN, kuriai pavesta užkirsti kelią smurtui prieš nepilnamečius, išdavė P. Durovo arešto orderį, teigė vienas iš bylai artimų šaltinių.
OFMIN koordinuoja preliminarų tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų, įskaitant sukčiavimą, prekybą narkotikais, patyčias internete, organizuotą nusikalstamumą ir terorizmo skatinimą.
P. Durovas įtariamas nesiėmęs veiksmų, kad užkirstų kelią nusikalstamam naudojimuisi jo platforma.
„Užtenka „Telegram“ nebaudžiamumo“, – sakė vienas iš tyrėjų ir pridūrė, kad juos nustebino, jog P. Durovas atvyko į Paryžių žinodamas, kad yra ieškomas.
Pasak BFMTV, „Telegram“ įkūrėjas nuo to laiko, kai buvo išduotas arešto orderis, reguliariai nekeliavo į Prancūziją ir Europą.
P. Durovas ir „Telegram“ komentuoti situaciją atsisakė, skelbia „Financial Times“.
Rusija jau gąsdina
Rusijos ambasada Paryžiuje sekmadienį apkaltino Prancūzijos pareigūnus atsisakymu bendradarbiauti dėl P. Durovo sulaikymo.
„Nedelsdami paprašėme Prancūzijos pareigūnų paaiškinti šio sulaikymo priežastis ir pareikalavome, kad būtų apsaugotos jo teisės ir suteikta konsulinė prieiga. Iki šiol Prancūzijos pusė atsisako bendradarbiauti šiuo klausimu“, – sakoma ambasados pareiškime, kuriuo pasidalijo naujienų agentūra „Ria Novosti“.
Tuo metu Vladislavas Davankovas, Rusijos parlamento atstovas spaudai, teigė, jog Dūma kreipėsi į Sergejų Lavrovą, užsienio reikalų ministrą, kad šis užtikrintų P. Durovo paleidimą.
„Sulaikymas gali turėti politinių motyvų ir būti priemonė perimti „Telegram“ vartotojų asmeninius duomenis. Mes negalime to leisti“, – socialiniame tinkle rašė jis.
Andrejus Klišas, Rusijos Konstitucinės teisės komiteto vadovas, Prancūzijos veiksmus sarkastiškai pavadino „kova už žodžio laisvę ir Europos vertybes“.
Nors P. Durovas gimė Rusijoje, jis tvirtino nutraukęs ryšius su šia šalimi, tačiau kritikai teigė, kad Kremlius vis dar gali turėti ryšių su „Telegram“ arba daryti jai įtaką.
„Jis manė, kad didžiausios jo problemos yra Rusijoje, ir išvyko... Jis norėjo būti puikus „pasaulio pilietis“, gerai gyvenantis be tėvynės, – sekmadienį savo „Telegram“ kanale rašė Dmitrijus Medvedevas, buvęs Rusijos prezidentas. – Jis apsiskaičiavo. Mūsų bendriems priešams jis tebėra rusas – nenuspėjamas ir pavojingas, kitokio kraujo“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sakė, kad Maskva paprašė suteikti konsulinę prieigą prie P. Durovo. Ji atkreipė dėmesį, kad kai 2018 m. Rusijoje keliems metams buvo užblokuota „Telegram“, organizacijos pasmerkė šį žingsnį ir paklausė: „Kaip manote, ar jie skambins į Paryžių ir reikalaus jį paleisti, ar šį kartą prikąs liežuvį?“
Kiti Rusijos pareigūnai kaltina Prancūziją cenzūra.
Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova sakė, kad „akivaizdu, jog tikroji P. Durovo arešto priežastis – bandymas uždaryti „Telegram“ kaip interneto šaltinį, kuriame galima sužinoti tiesą apie pasaulio įvykius.“
Įtakinga valstybinės televizijos laidų vedėja Margarita Simonjan paragino žmones ištrinti savo susirašinėjimus „Telegram“.
„Visi, kurie įpratę naudotis „Telegram“ jautriems susirašinėjimams ir pokalbiams, dabar turėtų ištrinti tuos pokalbius ir daugiau to nedaryti“, – socialiniuose tinkluose rašė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Nors kibernetinis saugumas išlieka didžiausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono IT vadovų prioritetu, Baltijos šalių IT lyderių planuose didelis dėmesys ir verslo plėtrai bei inovacijoms. Tokias tendencijas išryškino naujausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimas, kurį atliko IT sprendimų ir paslaugų teikėja „Atea“ grupė. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dirbinio intelekto panaudojimas vis dar lieka dideliu iššūkiu organizacijoms. Nors brandos lygis DI srityje auga, tikrą vertę, pasinaudojant DI sprendimais, pavyksta sukurti tik nedaugeliui organizacijų.
Verslui liko visai nedaug laiko pasiruošti dideliems pokyčiams. Pagrindinė to priežastis – griežtėjančios pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės ir naujas mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo modelis.
Jaunajai kartai kibernetinio saugumo įgūdžiai šiandien tampa tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar rašymas. Be jų ateities darbo rinka susidurs su rimta problema – darbuotojai, neturintys bazinių žinių apie duomenų apsaugą ir saugų elgesį internete, taps pažeidžiami tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, todėl gebėjimas užtikrinti saugumą tampa universalia kompetencija.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.
M. Simonjan pridūrė, kad P. Durovas buvo sulaikytas esą siekiant priversti jį perduoti „Telegram“ valdymą kitiems asmenims.
Apie įvykį pasisakė ir milijardierius Elonas Muskas, socialinio tinklo „X“ savininkas.
„2030-ieji Europoje, o tu esi baudžiamas už tai, kad pamėgai memą“, – pareiškė save žoždio laisvės absoliutistu pasiskelbęs verslininkas.
P. Durovo pozicija dėl platformos privatumo ir atsparumo cenzūrai susilaukė priekaištų, o tyrėjai perspėjo, kad ji tapo rojumi nusikaltėliams bei hakeriams, atvirai siūlantiems nelegalias savo paslaugas be jokių pasekmių.
„Financial Times“ vertinimu, tikėtina, kad P. Durovo sulaikymas dar labiau paskatins diskusijas apie tai, ar socialiniai tinklai ir pranešimų siuntimo programėlės turėtų teikti pirmenybę žodžio laisvei, ar griežčiau prižiūrėti skelbiamą turinį, o vadovai asmeniškai atsakyti už pažeidimus.
Populiari Rusijoje ir Ukrainoje
Dubajuje įsikūrusi užšifruotų pranešimų siuntimo programėlė tapo alternatyva JAV kompanijų platformoms, kurios buvo kritikuojamos dėl komercinio asmens duomenų naudojimo.
„Telegram“ itin populiari Rusijoje, Ukrainoje bei kitose posovietinėse valstybėse.
2018 m. ji Rusijoje buvo uždrausta, kai P. Durovas atsisakė valstybei perduoti vartotojų duomenis, tačiau 2021 m. draudimas buvo atšauktas.
„Telegram“ įsipareigojo niekada neatskleisti jokios informacijos apie savo vartotojus.
Balandį duodamas retą interviu, P. Durovas sakė, kad idėja sukurti užšifruotų pranešimų siuntimo platformą jam kilo po to, kai dirbdamas socialiniame tinkle „VK“ patyrė Rusijos valdžios spaudimą.
P. Durovas taip pat sukūrė „VK“, kurį pardavė 2014 m., prieš išvykdamas iš Rusijos. „Forbes“ jo turtą vertina 15,5 mlrd. USD (13,8 mlrd. Eur).
Jis sakė, kad prieš apsigyvendamas Dubajuje, bandė įsikurti Berlyne, Londone, Singapūre ir San Franciske. P. Durovas Dubajų gyrė už verslui palankią aplinką ir neutralumą.
Jis teigė, kad platforma turi daugiau nei 900 mln. aktyvių vartotojų.
Dėl to, kad yra įsikūrusi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, „Telegram“ gali išvengti turinio moderavimo reikalavimų, kai Vakarų šalys spaudžia dideles platformas pašalinti bet kokį neteisėtą turinį.
„Telegram“ leidžia kurti grupes, kuriose gali būti iki 200.000 narių, todėl per šią platformą lengviau skleisti melagingą informaciją, o vartotojai gali platinti tokį turinį.
