Seimas įteisino kriptobendrovių licencijavimą
Tam priimtas Kriptoturto rinkų įstatymo bei jį lydinčių įstatymų pataisos. Už balsavo 101 Seimo narys, prieš nebuvo, o 5 susilaikė.
Tai yra Europos kriptoturto rinkų (MiCA) reglamento, turinčio suvienodinti kriptoturto reguliavimą visoje Europos Sąjungoje (ES), įteisinimas nacionalinėje teisėje. Vienas svarbiausių MiCA punktų – kriptoveiklos pripažinimas kaip lygiaverčių finansinių įstaigų bei tokių bendrovių licencijavimas.
Anksčiau VŽ kalbinti ekspertai teigė, kad MiCA paskatins aukštesnius vartotojų apsaugos standartus ir didins pasitikėjimą rinka. Tai taip pat suvienodins reguliavimo taisykles tarp visų ES valstybių, pavyzdžiui, vienodai griežtai laikytis kliento pažinimo bei pinigų plovimo prevencijos (angl. anti-money laundering, AML) reikalavimų.
Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviams priimtas pereinamasis laikas iki 2025 m. birželio – iki šios datos virtualiųjų valiutų operatoriai privalės pateikti reguliatoriui MiCA reglamente nurodytus dokumentus.
Pasak Mindaugo Lingės, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, priimtas kriptoturto rinkų reguliavimas išskaidrins sektorių, konkurencinę aplinką.
„Dabar turime didelį kiekį abejotinos reputacijos ir abejotiną veiklą vykdančių įstaigų, besinaudojančių ta situacija, kad ES mastu nebuvo įgyvendinti reglamentai“, – prieš įstatymo priėmimą BNS sakė M. Lingė.
LB prognozuoja, kad dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių – maždaug šeštadalis iš veikiančių šiuo metu.
Europinį MiCA reglamentą planuojama taikyti nuo šių metų gruodžio 30 d., tačiau tam iki 2026 m. liepos numatytas pasirenkamas pereinamasis laikotarpis.
Terpė nusikalstamai veiklai
VŽ anksčiau rašė, kad kol kas egzistuojantis silpnas reguliavimas leidžia kriptobendrovėms Lietuvoje veikti neapibrėžtumo terpėje. Tarp jų egzistuoja nemažai veiklos nevykdančių (angl. shell) bendrovių, taip pat įmonės nepasižymi aukštais skaidrumo standartais – neteikia pranešimų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT), finansinių ataskaitų Registrų centrui, neturi darbuotojų. Todėl galimi finansinio sukčiavimo atvejai.
LB ne kartą yra sakęs, kad kriptoįmones laiko aukštos rizikos bendrovėmis. Todėl jas aptarnaujant reikalaujama taikyti aukščiausius rizikos valdymo reikalavimus.
„Kriptoturtas yra svarbi inovacija ir gali būti panaudotas teigiama prasme, tačiau kriptosektorius reikalauja ypatingo budrumo. Kriptorinkos plėtra Lietuvoje įgauna pagreitį, o kriptoturtas yra tobulas įrankis sukčiauti ir slėpti nusikalstamus tikslus. Be to, tai yra reiškinys, galintis veikti be sienų“, – anksčiau sakė Gediminas Šimkus, LB valdybos pirmininkas.
Trečiadienį FNTT kriptopaslaugas teikiančiai UAB „Payeer“ skyrė dvi baudas, kurių suma – rekordinė. Kaip pranešė FNTT, daugiau nei 8,23 mln. Eur bauda skirta už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Dar 1,06 mln. Eur bendrovei nurodyta sumokėti už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimus.
Ši kriptokeitykla yra registruota Vilniaus sodo name (adresu Eišiškių Sodų 18-oji g. 11). Šis adresas jau anksčiau yra atkreipęs VŽ dėmesį, kadangi šiame name registruota apie 80 kriptobendrovių, kas rodo galimus fiktyvumo požymius.
Plačiau apie tai galite skaityti šioje VŽ apžvalgoje.
