Už „itin šiurkščius“ pažeidimus naikinama „Payrnet“ licencija, LB kreipsis dėl įmonės bankroto
Papildyta skyreliu „Įspėja kitus“.
Anot LB, licencijuota įmonė pažeidė Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei mokėjimų įstatymus. Atėmus licenciją „Payrnet“ negali teikti jokių paslaugų ir per nustatytą terminą privalo lėšas grąžinti klientams – dėl jų grąžinimo klientai turėtų kreiptis tiesiogiai į įmonę.
LB „Payrnet“ pažeidimus apibūdina kaip itin šiurkščius – įmonės veiklos modelis, anot institucijos, buvo išskirtinai orientuotas į veiklą per tarpininkus, dauguma atveju su jais ryšiai buvo užmezgami neatlikus deramo patikrinimo, neįvertinus tinkamumo, reputacijos ir keliamų rizikų.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas įmonėje reguliuotojo apibendrinamas kaip netinkamas, o kai kuriais atvejais – apskritai neatliekamas, rimtų trūkumų turėjo vidaus kontrolės procedūros, susijusios su kliento tapatybės nustatymu.
„Payrnet“, tęsia LB, neturėjo visų duomenų apie tai, kiek klientų naudojosi įmonės paslaugomis, nekontroliavo informacijos apie galutinių vartotojų mokėjimo operacijų duomenis, negalėjo nustatyti tikslios galutinių vartotojų lėšų sumos.
O vartotojų lėšos, kaip teigiama pranešime, nebuvo saugomos tinkamai ir laikomos ne specialioje kredito įstaigos ar centrinio banko sąskaitoje, o kitoje elektroninių pinigų įstaigoje.
Stephenas Couttie, UAB „Payrnet“ direktorius, pripažįsta, kad įmonės veikloje buvo trūkumų, tačiau pritaikytos priemonės „nėra adekvačios padarytiems pažeidimams“.
Anot jo, taisydama LB nurodytus trūkumus, „Payrnet“ įgyvendino plataus spektro pokyčius, apimančius pinigų plovimo prevencijos stiprinimą, aukštos rizikos klientų skaičiaus mažinimą.
„Buvome parengę ir Lietuvos bankui pristatėme detalų veiksmų planą, apimantį visus svarbiausius mūsų finansų platformos veiklos procesus – nuo rizikų valdymo ir vidinių procesų kontrolės, sąveikos su mūsų klientais bei tarpininkais iki naujų technologinių sprendimų ir net platformos perkėlimo į kitą Lietuvoje veikiančią „fintech“ įmonę“, – komentare VŽ aiškino S. Couttie.
Anot jo, LB sprendimas pademonstruoja iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvoje įsikūrusios „fintech“ įmonės, ypač tos, kurių verslo modeliai orientuoti į tarpininkavimą.
„Payrnet“ EPĮ licencija išduota 2020 m. Įmonę tiesiogiai kontroliuoja UAB „Railsbank Technology“, kurios akcininkė yra to paties pavadinimo bendrovė Jungtinėje Karalystėje.
Šių metų kovą „Payrnet“ LB jau buvo skyręs poveikio priemonę – jai paskirtas laikinas atstovas veiklos priežiūrai. Kaip nurodoma Registrų centrui pateiktuose dokumentuose, įmonės veiklą nuo to laiko prižiūri audito ir konsultacijų UAB „Grant Thornton Baltic“.
Įspėja kitus
Atsižvelgdamas į šią situaciją, LB įspėja ir kitas elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigas dėl prisiimamos atsakomybės, galimų pasekmių ir būtinų kontrolės priemonių, kai savo veikloje jos pasitelkia tarpininkus arba el. pinigų platintojus.
Licencijuotos įstaigos savo tarpininkų ar el. pinigų platintojų kontrolei turi parengti vidaus tvarkų aprašus (įskaitant, kaip bus valdoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, bei kita atitikties rizika, įgyvendinami tarptautinių sankcijų reikalavimai), užtikrinti, kad jos būtų efektyviai įgyvendinamos praktikoje, nurodo LB.
Reguliuotojas pastebi, kad dažnu atveju el. pinigų ir mokėjimo įstaigos nebūna įvertinusios dėl tarpininkų ar el. pinigų platintojų veiklos padidėjusios rizikos ir nepritaiko tam kontrolės mechanizmų. Dėl to kyla didelė rizika, jog, nebus užtikrinama, kad būtų tinkamai laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos ir kitų atitikties reikalavimų, įgyvendinamos tarptautinės sankcijos. O tai gali sukelti labai rimtų pasekmių pačiai licencijuotai įstaigai.
Taip pat LB atkreipia dėmesį, kad white label („baltoji etiketė“, kai vieno subjekto sukurtam produktui ar paslaugai suteikiamas kito subjekto prekės ženklas) veiklos modelis dažniausiai turi tarpininkavimo požymių. Todėl LB vertinimu, jei iki šiol el.pinigų ar mokėjimo įstaigos white label modelį vertino kaip veiklos funkcijų perdavimą kitiems asmenims, jos turėtų peržvelgti šio modelio atitiktį teisės aktams. Jeigu jis turi tarpininkavimo požymių, įstaigos turi kreiptis į LB dėl el. pinigų platintojų pasitelkimo ar tarpininkų įrašymo į viešąjį sąrašą.
Artimiausiu metu LB ketina peržiūrėti galiojančius teisės aktus ir griežtinti reglamentavimą, susijusį su minėtais veiklos modeliais, o atlikdamas patikrinimus – įtraukti ir tarpininkų ar el. pinigų platintojų veiklos kontrolės sritis.
