Nobelio fizikos premija – sudėtingų fizikinių sistemų tyrinėtojams
Viena iš sudėtingų tačiau svarbių sistemų yra Žemės klimatas. S. Manabe pademonstravo, kaip atmosferoje padidėjęs anglies dioksido kiekis gali atvesti prie temperatūros padidėjimo Žemės paviršiuje. Be to, šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje mokslininkas vadovavo komandai, tyrusiai fizinius Žemės klimato modelius ir padėjo pamatus dabartiniams.
Kiek vėliau K. Hasselmannas sukūrė modelį, kuris sujungia orą ir klimatą, tokiu būdu atsakydamas į klausimą, kodėl klimato modeliai gali būti patikimi nepaisant to, kad oras keičiasi ir yra chaotiškas. Šio mokslininko sukurti modeliai leido parodyti, kad temperatūra atmosferoje didėja dėl žmogaus veiklos.
O G. Parisi apie 1980 m. atrado modelius sudėtingose netvarkingose medžiagose (angl. disordered complex materials). Jo atradimas svariai prisidėjo kuriant sudėtingų sistemų teoriją. G. Parisi tyrimai leidžia suprasti ir parašyti daugybę skirtingų ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusių medžiagų ir reiškinių ne tik fizikoje, bet ir kitose srityse, kaip matematika, biologija, neuromokslas ar mašininis mokymasis.
Pastaruosius dvejus metus premija už pasiekimus fizikos srityje buvo paskirta astrofizikos tyrėjams. Pernai Nobelio fizikos premija paskirta matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez už tyrimus, susijusius su juodosiomis skylėmis – Visatos objektais, kurių gravitacija tokia stipri, kad iš jų negali ištrūkti niekas, net ir šviesa.
Laukia dar 3 premijos
Šių metų Nobelio apdovanojimų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečių mokslininkams Davidui Juliusui ir Ardemui Patapoutianui, atradusiems temperatūros ir lytėjimo receptorius.
Laureatai gaus po aukso medalį, diplomą ir pasidalys 10 mln. SEK (beveik 986.000 Eur) piniginę premijos dalį.
Įprastais metais laureatai savo apdovanojimą atsiimtų iš karaliaus Carlo XVI Gustafo (Karlo XVI Gustafo) rankų per oficialią ceremoniją Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
Tačiau šiemet tokia įteikimo ceremonija buvo atšaukta dėl koronaviruso pandemijos. Vietoje jos įvyks televizinė ceremonija, kurios metu bus parodyta, kaip laureatams premijos įteikiamos jų šalyse.
2020 metų Nobelio premijų teikimą jau temdė pandemijos šešėlis, tačiau šįkart visas atrankos procesas buvo paveiktas COVID-19 padarinių.
Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
