EP patvirtino mokslinių tyrimų programą „Europos horizontas“
Ši 2021–2027 m. ES programa užtikrins mokslinių tyrimų bei inovacijų finansavimą, susijusį su pasauliniais iššūkiais, tokiais kaip kova su klimato kaita, skaitmeninimas ir COVID-19 pandemija. Šią programą ES jau laikinai vykdo nuo šių metų pradžios. Dabar Europos Parlamentas (EP) ją galutinai patvirtino.
Programai „Europos horizontas“ 2021–2027 m. laikotarpiu skirtas bendras 95,5 mlrd. Eur biudžetas, įskaitant 5,4 mlrd. Eur iš ES ekonomikos gaivinimo plano „Next Generation EU“. Ją sudaro trys veiklos sritys: „pažangus mokslas“, „pasauliniai uždaviniai ir Europos pramonės konkurencingumas“ bei „novatoriška Europa“.
Pagal pirmąją sritį bus remiami Europos mokslinių tyrimų tarybos koordinuojami mažai ištirtų sričių tyrimai, taip pat mokslininkų stipendijos ir mainai (pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“) bei tyrimų infrastruktūra.
Pagal antrąją sritį bus tiesiogiai remiami su visuomenės pokyčiais, technologiniais ir pramoniniais pajėgumais susiję tyrimai, taip pat verslo ir valstybės partnerystė bei Jungtinis tyrimų centras, teikiantis mokslinius duomenis ir techninę paramą ES ir jos šalių politikos rengėjams.
Trečioji sritis skirta skatinti verslo naujoves per Europos inovacijų tarybą, taip pat stiprinti mokslo, studijų ir verslumo integravimą bei finansuoti Europos inovacijos ir technologijos institutą.
Europos Parlamenas pranešime priduria, kad parlamentarams pavyko užtikrinti papildomą 1 mlrd. Eur finansavimą baziniams moksliniams tyrimams, kuris bus skirstomas per Europos mokslinių tyrimų tarybą.
„Europos horizontas“ leis mums pasirengti ateičiai – remti Europos tyrėjus, stiprinti sveikatos sistemas, mažinti anglies dioksido išskyrimą pramonėje ir diegti verslo naujoves“, – sako Danas Nica, EP narys iš Rumunijos.
Christianas Ehleris, EP narys iš Vokietijos, priduria, kad pirmą kartą ES numatė ir specialų biudžetą kultūros bei kūrybos industrijai, taip pat teisiškai įsipareigojo ginti akademinę laisvę visame žemyne.
„Lietuva labai suinteresuota plėtoti savo inovacinius pajėgumus iki geriausio ES lygio. Todėl džiaugiuosi sėkmingais trišalio dialogo rezultatais, kad susitarėme dėl įvairių svarbių dalykų, o ypač dėl didesnio regioninių inovacijų schemų (RIS) biudžeto. (...) Svarbiausia, kad žinių ir inovacijų bendruomenės būtų skatinamos išplėsti savo buvimą RIS teritorijose ir kurti vietinius RIS centrus. Inovacijų centrai, mano požiūriu, yra svarbiausi nacionalinės inovacijų architektūros elementai“, – komentuoja Andriaus Kubiliaus, EP narys iš Lietuvos.
