2018-06-21 17:00

Ar galime išmokyti Lietuvą „pitch’inti“?

Rokas Tamošiūnas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Rokas Tamošiūnas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vienas iš mano profesiniame kelyje pasitaikančių užsiėmimų yra startuolių mokymas „pitch’inti“ – savo klientams aiškiai pristatyti vizijas, tikslus, planus ir komandą. Kiekvieną tokį pristatymą turi sudaryti keli elementai, kuriuos nori išgirsti potencialūs pirkėjai ar investuotojai. Geras „pitch’as“ įrodo, kad startuolio kūrėjai supranta, kokią problemą jie sprendžia, kokioje rinkoje egzistuoja ir kokie konkurentai joje žaidžia, kuo šie tarpusavy skiriasi. Taip pat kalbantieji žino, koks bus kitas etapas ir kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus bei paaiškina, kodėl jie – geriausi savo lygoje. Bet kiekvieną kartą kalbėdamas apie šią reprezentavimo struktūrą prisimenu mūsų šalį ir iškyla klausimas: o koks yra Lietuvos naratyvas? Ar galime išmokyti savo valstybę „pitch’inti“?

Atrodytų, kad šalį sutalpinti į vieno startuolio formatą būtų sudėtinga, kita vertus – estai tą padaryti sugeba puikiai. Turbūt girdėjote apie „e-Estonia“, „labiausiai pažengusią skaitmeninę visuomenę pasaulyje“? Taigi, jokia paslaptis, kad apytiksliai pusė Estijos piliečių negauna iš to naudos. Jei artimu metu vyksite į Taliną, pasikalbėkite su vietiniu gyventoju, tuomet sparčiai paaiškės, kad šalyje yra įvairaus laipsnio problemų, tarkime, su sveikatos apsauga. Tik apie šias problemas pasauliui nėra eskaluojama, vietoje to Estija skyrė prioritetą vienai gyventojų kategorijai, jos viešinimui išgrynino kryptingą žinutę, kuri yra ypatingai aktuali visame šiuolaikiniame pasaulyje, ir ją skleidžia pasirinktais būdais.

Lietuva yra kiek didesnė valstybė, pusantro milijono žmonių palikti už šalies vizijos ribų nepavyks, nes nepasitenkinimas dėl kitų piliečių interesų nepaisymo bus daug garsesnis. Jei būtų mėginama aprėpti daugiau nei vieną gyventojų kategoriją, tuomet tektų kurti labai aukšto lygio viziją, pavyzdžiui, kad esame labai sėkminga arba drąsi šalis. Deja, bendrinės vizijos dažnai yra ne visai konkrečios, todėl asmeniškai save identifikuoti su tokiais šūkiais yra išties sudėtinga. Kaipmat atrandu dar viena išeitį – sugalvoti kelis „pitch’us“ savo valstybei pagal esmines jos sritis. Tokio pobūdžio vizijų ir pristatymų tikrai yra, problema ta, jog nėra aiškaus prioritetų priskyrimo, išdėliojimo pagal svarbumą eilėje, nuoseklaus ir profesionaliai strateguojamo vykdymo. Ar galėtumėte pasakyti, kuri Lietuvos vizija yra Nr.1? Taigi…

Apie Lietuvą pasaulis girdi tiek, kiek mes apie kokią Kroatiją: beveik nieko. O tol, kol neturime pasirinkę aiškios žinutės, nei vienas iš mūsų, piliečių, negalime prisidėti prie valstybės viešinimo misijos. Galiausiai, netgi nežinome, ką studijuojant ar kurioj industrijoj kuriant verslą čia mūsų lauks didžiausios perspektyvos. Tai yra vidinė problema – ilgalaikės strateginės krypties nebuvimas.

Esame didžiausi savo pačių kritikai. Tai dažniausiai yra puiki savybė, tačiau yra ir kita šio medalio pusė: Lietuvos viešinimo kampanijas palaidodavome iškart, vos tik jų kūrėjai padarydavo klaidą. Ties negatyviomis, regis, tik augančiomis atgarsių bangomis ir sustodavome. Atrodo, kad mūsų visuomenėje klaida vertinama pagal akmens amžiaus sampratas, bet juk klaidos yra geri dalykai, pamokos ateities bandymams jas padariusiųjų sąskaita. Pamirštame pasidžiaugti tuo, kad nors ir nepavyko, bet kažkas pasiryžo bandymui užpildyti Lietuvos viešinime žiojėjančią spragą. Pamirštame, kad svetimas klaidas išanalizavę ir pasinaudoję jau atliktais tyrimais, galime formuoti naujas, ištobulintas šalies vizijas.

Grįžkime prie idėjos, kas ir kaip turėtų suformuoti sėkmingą valstybės prisistatymą. Manau, kad Lietuva labai daug išloštų, jei pirmiausiai išskirtų kelias tikslines auditorijas. Savo „pitch’us“ galėtų paruošti visos Lietuvos ministerijos. Šios institucijos turi po konkrečią tikslinę auditoriją, tad galimybės, reikalingos vizijos formavimui, tikrai yra. Kiekviena šalies ministerija savo numatytoms interesų grupėms turėtų iškelti po vieną tikslą, skirtą pasirinktai problemai spręsti. Toliau – strateginių planų, kuriuose numatyti konkretūs žingsniai, padėsiantys pasiekti numatytą rezultatą, kūrimas. Toks planas ministerijų darbuotojams neleis nukrypti nuo tikslo ir užsiimti nereikšmingomis užduotimis.

Štai ir turime kelis smarkiai konkuruojančius „pitch’us“, kuriais galėtume pasidalinti su visuomene, o, galiausiai, sudėlioję jiems prioritetus – ir su pasauliu. Tuomet ne tik žinosime, kur link mūsų tauta eina, bet ir valstybės tarnautojų požiūrį į jų darbo vietą pakeisime: atsakomybės jausmas ženkliai padidės, o ir kiekvieną dieną pabaigę, na, bent jau ministerijos specialistai, jausis konkrečiais darbais prisidėję prie reikšmingo rezultato, prie Lietuvos ateities. Atrodo, kad tokia misija yra ne tik reikalinga, bet ir tikslinga bei nesunkiai įgyvendinama. Tad sukurkime visoms ministerijoms po „pitch‘ą“!

Rokas Tamošiūnas, rizikos kapitalo fondo „Open Circle Capital“ partneris

52795
130817
52791