LB paleido momentinius mokėjimus, bankai paslaugos dar neteiks

„Šiandien yra istorinė diena LB ir Lietuvai, žengiame negrįžtamą žingsnį. Lietuva kartu su pirmąja 8 Europos šalių banga startuoja su momentiniais mokėjimais. Jie ne tik leis atsiskaityti taip pat greitai kaip ir grynaisiais pinigais, bet ir sustiprins konkurenciją mokėjimų rinkoje“, – komentuoja Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

Nuo 2017 m. lapkričio 21 d. momentinių mokėjimų paslauga prieinama 8 valstybėse: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje, o ilgainiui veiks visoje mokėjimų eurais erdvėje – SEPA – iš viso 34 Europos šalyse.

„Lietuvos banko mokėjimų infrastruktūra yra atvira ir visiškai parengta darbui su Lietuvos ir kitų šalių bankais, kredito unijomis, mokėjimo ir el. pinigų įstaigomis. Tik nuo jų priklausys, kaip greitai jie pasiūlys momentinius mokėjimus savo klientams. Vartotojai turėtų kreiptis į savo finansų paslaugų tiekėjus ir klausti, kada ši paslauga bus pasiekiama“, – sako p. Jurgilas.

Siekdamas paskatinti finansų įstaigas kuo greičiau pradėti teikti minimą paslaugą, LB su trimis didžiausiais šalies bankais – „Luminor“, SEB ir „Swedbank“ – pasirašė memorandumą.

Skirtingos sistemos

Lietuvos bankų asociacija (LBA) ir ryšio operatoriai, kuriantys mobiliųjų mokėjimų platformą, išplatino pranešimus su pažadais šokti į momentinių mokėjimų traukinį. Bet dar ne šiandien.

„Tai, ko šiuolaikiniam vartotojui reikia – tai greitai, patogiai, suprantamai veikiančios paslaugos. Atsižvelgdami į tai ir skatindami pažangius bei saugius mokėjimo būdus, bankai įsipareigoja pasiūlyti savo klientams momentinius mokėjimus“, – sako Mantas Zalatorius, LBA prezidentas.

Žodžiai – gražūs. Bet minėtu memorandumu bankai įsipareigojo momentinių mokėjimų paslaugą pradėti teikti ne vėliau nei 2019 m. rudenį. Terminas – ilgokas, juolab kad komerciniai bankai apie LB diegiamą momentinių mokėjimų sistemą žino jau keletą metų.

VŽ dar pernai kovą rašė, kad didieji užsienio kapitalo bankai nenori naudotis LB mažmeninių mokėjimų sistema SEPA-MMS (nuo šiol – „CENTROlink“). Vietoj jos renkasi kontroliuojančiųjų bankų naudojamą EBA STEP2.

Stasys Kropas, tuometinis LBA vadovas „Verslo žinioms“ tąkart sakė, kad daugumos šalies bankų sprendimas pasirinkti EBA STEP2 padiktuotas kontroliuojančiųjų bankų. Visos Europos mastu veikiančioms finansinėms grupėms ši sistema, anot jo, leidžia sutaupyti lėšų.

„Jie, darydami mokėjimus per pirminį banką ir surinkdami visos grupės mokėjimus, neabejotinai gauna geresnes sąlygas. Verslininkai žiūrėjo Europos kontekste, o ne lokaliu požiūriu. Jie negali efektyvumo aukoti dėl vietinių interesų. Jiems Lietuva – tas pats, kaip mums – Skuodas ar kitas rajonas“, – sakė LBA vadovas.

„Sistema mokėjimams vykdyti naudojasi ir kiti SEB grupės bankai. Ši sistema yra nuolat plėtojama, tobulinama, plečiamos jos galimybės, kad ji atitiktų klientų poreikius“, – LBA vadovui pritarė Linas Januševičius, SEB banko Verslo plėtros departamento direktorius.

Didieji bankai iki šiol naudoja EBA STEP2. Ir LBA teigimu, nėra bendros pozicijos dėl mokėjimo sistemų. Bankai patys renkasi, per kurią – LB ar kontroliuojančiųjų bankų naudojamą – sistemą teiks momentinių mokėjimų paslaugą Lietuvje. Memorandumą pasirašę bankai sako to dar nenuspredę.

Mažesni juda greičiau

Prie LB mokėjimo sistemos dar pernai paskelbė prisijungęs Šiaulių bankas, „Citadele“ bankas, Medicinos bankas, Lietuvos centrinė kredito unija, kredito unijos „Sostinės kreditas“, „Vilniaus kreditas“, Šiaulių kredito unija, „Amber“, Vilniaus regiono kredito unija, „Panevėžio regiono taupomoji kasa“, o netiesiogiai, per kitą tiesioginį dalyvį – ir „Perlo paslaugos“, AB Lietuvos paštas, „EVP International“.

Dabar Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas sako kad bankas momentinius mokėjimus pasiūlys kitais metais. Veikiausiai antroje 2018 m. pusėje, mat tam, kad momentiniai mokėjimai klientus galėtų pasiekti visą parą, bankas dar turi atnaujinti savo sistemų infrastruktūrą ir pritaikyti saugumo procedūras. Pilnai sukurti šią sistemą bankas planuoja per metus.

„Bitės“, „Tele2“ ir „Telia Lietuvos“ kuriama bendra momentinių mobiliųjų mokėjimų platforma MOQ taip pat bus prijungta prie LB „CENTROlink“ sistemos. Platforma pradės veikti pirmąjį kitų metų pusmetį. Šių metų gegužę platformą valdančiai UAB „Mobilūs mokėjimai“ LB suteikė elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, reikalingą vykdyti su momentiniais mokėjimais susijusią veiklą. O liepą bendrą operatorių projektą palaimino ir Europos Komisija.