Seimo komiteto reveransai žemdirbiams: siūlo išimtis draudimo sutarčių ir pajamų apmokestinimui
Komitetas, pritaręs Saugumo įnašo įstatymo projektui, kartu siūlo neapmokestinti sutarčių, susijusių su pasėliais, ūkinių gyvūnų sveikata ir žemės ūkio technika.
Neapmokestinti pasėlių, gyvulių ligų, žemės ūkio technikos draudimo sutarčių prašė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį dėl mokesčių reformos siūlymų diskutuojant Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė, jog parlamentas dėl to turėtų priimti politinį sprendimą.
Ministras teigė manantis, kad pasėlių ir gyvulių ligų draudimo sutartims galėtų būti taikoma išimtis, tačiau nesutiko, kad nuo mokesčio būtų atleistos žemės ūkio technikos „Kasko“ draudimo sutartys.
Jolita Čičiurkienė, ŽŪM Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėja, antradienį teigė, kad pasėlių ir gyvulių ligų draudimo rūšys labai jautrios, nes valstybė kompensuoja 50% draudimo įmokos.
Sutartys galėtų pabrangti mažiau nei 10%
Kristupas Vaitiekūnas, finansų viceministras, Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį teigė, kad draudimo sutarčių mokestis taikomas ne vienoje, o daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių.
Pasak jo, iš šio mokesčio 2026 m. ketinama surinkti 82–83 mln. Eur, o 2027 m.– iki 110 mln. Eur.
K. Vaitiekūno teigimu, tokiam naujam mokesčiui dabar yra „labai tinkamas laikas“.
„Pernai ne gyvybės draudimo rinka augo daugiau 10%, o ne gyvybės draudimo paslaugas siūlančių įmonių pelnai išaugo 30%“, – nurodė viceministras.
Jis prognozavo, kad įvedus šį mokestį draudimo sutartys gyventojams galėtų pabrangti mažiau nei dešimtadaliu.
„Žinant, kad šioje rinkoje yra (...) nemaža ir sveika konkurencija, galima numatyti, kad pabrangimą 10% perkelti vartotojams nebus taip paprasta. Draudimas brangsta sparčiai, tai kainų padidėjimas dėl apmokestinimo gali būti ir mažesnis nei 10%“, – aiškino K. Vaitiekūnas.
Seimo svarstomas mokesčio pertvarkos paketas numato, kad 10% tarifu būtų apmokestintos visos ne gyvybės draudimo sutartys, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę.
Žemdirbiams siūlo mažesnį GPM tarifą
Seimo Kaimo reikalų komitetas taip pat pasiūlė metinę žemdirbių pajamų dalį iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) apmokestinti 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, o virš 60 VDU – 20%. 60 VDU sudaro apie 140.000 Eur.
Tam komitetas pritarė trečiadienį, apsvarstęs GPM įstatymo pataisas. Vėliau šias pataisas dar svarstys pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas.
Vyriausybė siūlo padidinti GPM progresyvumą šalia 20% ir 32% tarifų įvedant naują 25% tarifą, įskaitant ir individualią veiklą, bei apmokestinant visų rūšių pajamas, išskyrus dividendus ir tantjemas (jiems paliekant 15% tarifą).
Pagal Vyriausybės siūlymą, metinėms pajamoms iki 36 VDU (apie 83.000 Eur) būtų taikomas 20% tarifas, nustatant kai kurias išimtis, nuo 36 iki 60 VDU (apie 138.000 Eur) – 25%, o virš 60 VDU – 32%.
Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, dauguma žemės ūkiu besiverčiančių asmenų turi ūkininko statusą, o GPM apmokestinami kaip individualia veikla besiverčiantys asmenys.
I. Hofmano teigimu, ūkininkai negali būti apmokestinami taip pat, kaip samdomi darbuotojai, nes „beveik pusę savo uždirbto pelno turi atiduoti mokesčiams“. Be to, ūkininkai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, „Sodros“ mokesčius moka nuo apmokestinamų pajamų – uždirbto pelno.
Dabar individualios veiklos metinis pelnas iki 20.000 eurų apmokestinamas 5% GPM tarifu, virš 20.000 Eur – didėja, kol pasiekia nekintantį 15% tarifą (35.000 Eur pelnui), o virš 35.000 Eur – 15%.
Finansų viceministras K. Vaitiekūnas komitete teigė, kad iš GPM pokyčių 2026 m. planuojama papildomai surinkti apie 50 mln. Eur, o 2027 m. – 217 mln. Eur.
