Valstybės finansų padėtis – geriausia nuo 1997-ųjų

Pajamų, perskirstomų per biudžetą, lygis leidžia apsieiti be kardinalių mokestinių pokyčių, sako ekonomistai

Biudžeto pajamų perskirstymas Lietuvoje pasiekė trisdešimtmečio aukštumas, o viešųjų finansų padėtis – tiek skolos, tiek biudžeto deficito lygis – išlieka tvarūs. Tai atveria galimybes išlaikyti stabilią viešųjų finansų ir investicinę aplinką, siekiant išlaikyti ekonomikos bei mokestinių pajamų augimą.

Lietuvos valdžios sektoriaus pajamos pernai išaugo 11% ir sudarė 29,98 mlrd. Eur, o vadinamasis perskirstymo per biudžetą lygis, t. y. jų santykis su BVP, siekė 38,2% – 1,5 proc. punkto daugiau nei 2023 m. (36,7%) ir 5 proc. punktais daugiau nei prieš dešimtmetį (2014 m. 33,2%).

Tokį aukštą rodiklį Lietuva per pastaruosius trisdešimt metų buvo fiksavusi tik 1997 metais.

Indrė Genytė-Pikčienė, „Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Lietuvą mėgstama kritikuoti dėl per menko perskirstymo per biudžetą. Tačiau augant ekonomikai, gerėjant mokesčių surinkimui ir traukiantis ekonominiam šešėliui situacija taisosi“, – komentuoja Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko grupės vyriausioji ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė sakė, kad lygino visas biudžeto pajamas valstybės, savivaldos, soc. fondų, įskaitant ES lėšas.

VŽ paklausta apie priežastis, ekonomistė detalizavo, kad pernai sėkmingai besivysčiusi Lietuvos ekonomika kaitino ir mokestinių biudžeto pajamų bazes.

„Išaugęs užimtumas, sparčiai kylantys atlyginimai augino darbo užmokesčio fondą – tiek dėl 1,6% išaugusio užimtųjų skaičiaus, tiek dėl dviženklio atlyginimų augimo. Vidutinis bruto darbo užmokestis kilo 10,3%, didėjo gyventojų pajamų mokesčių surinkimas“, – tęsė ekonomistė.

Be to, pernai palaipsniui įsibėgėjo realus namų ūkių vartojimas, kuris per 2024 m. padidėjo 3,5%. Pasak I. Genytės-Pikčienės, „natūralu, kad tai palankiai veikė ir vartojimo mokesčių pajamas“.

Taip pat paskelbta, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas pernai siekė 1,3% BVP, o skola sudarė 38% BVP.

Pajamų augimas nėra duotybė

Ekonomistė pažymi, kad Lietuvai iki šiol sėkmingai sekėsi suvaldyti savo viešuosius finansinius srautus, neįklimpti į gilių biudžeto deficitų liūną, stabilizuoti valdžios sektoriaus skolos lygį ir nuosekliai didinti viešųjų paslaugų finansavimą.

„Kertinės to priežastys – Lietuvos ekonomikos ir darbo rinkos atsparumas bei palanki plėtros inercija“, – pridūrė I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, kaimyninių šalių patirtis rodo, kad tai nėra duotybė. Todėl svarbiausia, kad surenkamos pajamos į biudžetą būtų panaudotos taupiai ir taikliai, atliepiant svarbiausius prioritetus.

Kad valstybės pajamų aruodai toliau pilnėtų, svarbus tolesnis ekonomikos augimas, o tam būtinas stabilumas ir palanki aplinka.

„Kai sulaukiame tiek geopolitinio ir ekonominio neapibrėžtumo iš išorės, bent jau šalies viduje galiojančias taisykles būtina palaikyti kuo stabilesnes. Tad metas radikalesnei mokesčių pertvarkai nėra tinkamas“, – priduria ekonomistė.

Todėl ieškoti, kaip papildomai finansuoti gynybą, senėjančios visuomenės keliamus iššūkius ir kitas strategines sritis reikėtų pirmiausia išlaisvinant šalies ekonomikos galias per skatinamas inovacijas ir investicijas.

Perskirstymas – labai arti EBPO vidurkio

Surenkamų mokestinių biudžeto pajamų perskirstymo lygis Lietuvoje iš esmės pasiekė išsivysčiusias ekonomikas vienijančios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių vidurkį ir yra visai arti prezidento Gitano Nausėdos dar pandemijos išvakarėse iškelto tikslo pasiekti 35% BVP perskirstymą per mokesčių sistemą.

Pernai rudenį paviešintoje EBPO ataskaitoje „Pajamų statistika 2024“ skelbiama, kad Lietuvoje mokesčių ir BVP santykis 2023 m. padidėjo procentiniu punktu iki 32,6% – nuo 31,6% 2022-aisiais. O lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, perskirstymas per biudžetą išaugo 2,3 proc. punkto nuo 30,3% 2019 metais.

Palyginimui – 2023 m. EBPO šalių vidutinis mokesčių ir BVP santykis buvo 33,9%, t. y. 0,1 proc. punkto mažesnis nei 2021 ir 2022 m., bet didesnis nei iki pandemijos buvę 33,4% (2019 m.).

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, kalbėdamas apie konkurencingos Lietuvos formulę, kuri neįmanoma be proveržio investicijų, ypač į inovacijas, taip pat pabrėžia, jog ne mažiau svarbu, kad Lietuva orientuotųsi į pažangiausias pasaulio valstybes pagal mokesčius ir perskirstymą per biudžetą ir pasirinktų labiausiai priimtiną variantą.

Dr. Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vienas pavyzdžių, anot jo, galėtų būti Švedija, kuri per biudžetą perskirsto žymiai daugiau nei Lietuva, bet turi labai efektyvias viešąsias paslaugas – dėl to mokesčių vengimas yra mažas, nes gyventojai supranta, už ką jie susimoka ir ką už tai gauna.

„Bet yra ir konkurencingiausių pasaulio valstybių, kurios per biudžetą perskirsto mažiau nei Lietuva – pradedant nuo Singapūro, Airijos, Šveicarijos“, – atkreipia dėmesį N. Mačiulis.