„Palūkanų sumuštinio“ dekonstrukcija, arba Kaip susimažinti banko maržą

Kintamos verslo paskolų palūkanos nustatomos prie tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR (3 mėn.) rodiklio pridedant banko maržą.

Verslo paskoloms taikoma vidutinė bankų marža Lietuvoje piką pasiekė 2019 m., kai perkopė 3% ir tame lygyje laikėsi pastaruosius metus. 

Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo apžvalgoje skelbiama, kad 2022 m. išaugus EURIBOR, pavyzdžiui, būsto paskolų maržos sumažėjo, o įmonių paskolų – išliko stabilios.

Tad augusi palūkanų našta buvo perkelta ant įmonių pečių, kai besiskolinantiems būstui – iš dalies amortizuota.

Šiemet mažėjusias verslo kreditų palūkanas lėmė jau kurį laiką besitraukiančios palūkanų normos ir kiek mažėjančios bankų maržos, kurios kelerius metus stabiliai laikėsi istorinėse aukštumose.

 Palūkanų maržos skirtumas bendrai gali siekti kelis procentinius punktus. Labai sudėtinga pasakyti, kiek paskolos kainą lemia atskiri veiksniai.  

Kaip rodo LB ir Europos Centrinio Banko (ECB) duomenys, per dvejus metus bankų marža verslo kreditams taip pat nežymiai sumažėjo nuo 3% iki maždaug 2,5% 2024 m. spalį.  Atitinkamai EURIBOR (3 mėn.) per 12 mėn. sumažėjo daugiau nei 1 proc. punktu, ir spalį siekė 3,09%.

Vidutinės metinės palūkanos verslo paskoloms Lietuvoje š. m. spalį sumažėjo iki 5,59%, kai 2023 m, spalį buvo pasiekusios rekordinius 7% palūkanų. Tokios aukštos palūkanos Lietuvoje buvo tik per finansų krizę 2008 m. rudenį, skelbia ECB. 

Tačiau dėl reikšmingos paskolų su kintamomis palūkanomis dalies ir mažesnės konkurencijos skolinimosi kaina Lietuvoje ir toliau išlieka viena didžiausių euro zonoje. 

Vidutinės palūkanos įmonių kreditams spalį buvo daugiau nei vienu proc. punktu aukštesnės nei euro zonoje (4,57%).

Tiesa, spalį pasirodžius Latvijos duomenims, Lietuva, palyginti su rugsėju, smuktelėjo iš antros į trečią vietą, kur vidutinės metinės palūkanos įmonėms Latvijoje sudarė 6,3%, o  Estijoje – 6,74% – ir buvo didžiausios euro zonoje.

Kaip nustatoma marža

Nustatant paskolos palūkanų maržą verslo klientams, bankai atsižvelgia į daug veiksnių, tarp kurių – įmonės kelerių metų finansiniai rezultatai, kredito istorija, užstato vertė, veiklos ir sektoriaus specifika bei reputacija.

Svarbiausi aspektai apima įmonės veiklos istoriją, pinigų srautų stabilumą, pelningumo rodiklius, pagrįstas veiklos prognozes, sektoriaus rizikas ir tendencijas bei makroekonominius ir geopolitinius veiksnius.

Vaidas Lazauskas, Šiaulių banko Kauno regiono verslo klientų direktorius, kalba, kad visi bankai yra įpareigoti kiekvienam verslo klientui nustatyti reitingą, kurį sudaro keli rodikliai.

„Visi šie rodikliai turi įtakos galutiniam reitingui. Kuo reitingas geresnis, tuo tokia paskola gali reikalauti mažiau kapitalo, atitinkamai, tuo ji yra pigesnė bankui, kuris gali reikalauti mažesnės palūkanų maržos iš kliento“, – pasakoja V. Lazauskas.

Taigi, finansuojant verslą palūkanų maržai įtakos turi keli veiksniai, o palūkanų maržos skirtumas, atsižvelgiant į juos, gali siekti ir kelis procentinius punktus.

Finansinį kliento reitingą daugiausia lemia įmonės finansinė situacija, o konkrečiai:

• Pardavimų augimas, stabilumas ar kritimas;
• Pelningumo / EBITDA marža;
• Mokumo rodikliai;
• Kapitalo rodikliai;
• Kredito padengimo rodiklis, kuris priklauso nuo generuojamos EBITDA ir metinių mokėjimų bankui, t. y., mokamų palūkanų ir kredito dengimų sumos.

Pasak V. Lazausko, svarbi yra akcininkų ir vadovų patirtis bei įmonės kredito istorija.

„Esami vėlavimai, kuriuos galima rasti išoriniuose šaltiniuose, blogina įmonės reitingą, kartu gali lemti aukštesnę skolinimosi maržą“, – sako bankininkas.

Banko maržą taip pat mažina kredito apdraudimas – užstatas. Kuo jis likvidesnis ir vertingesnis, tuo kreditas banke yra stipriau apdraudžiamas, tuo bankas gali skolinti mažesne marža.

„Pavyzdžiui, komercinis nekilnojamasis turtas Kauno ar Vilniaus mieste yra laikomas likvidesniu ir vertingesniu nei, pavyzdžiui gamybiniai įrenginiai“, – lygina V. Lazauskas.

Be to, maržos dydį lemia ir kredito terminas.  Trumpalaikės paskolos dažnai pasižymi palankesnėmis kainodaros sąlygomis nei ilgalaikės, nes jų vidinės finansavimo sąnaudos yra mažesnės.

Skolindamas ilgesniam terminui, bankas turi prisiimti ilgesnį neapibrėžtumo laikotarpį, kuris yra rizikingesnis nei trumpesnis laikotarpis. Todėl ilgesniam laikotarpiui skolintis yra brangiau nei trumpesniam.

„Trumpalaikės paskolos neretai gali būti suteikiamos su mažesniu užstatu arba be pilno draudimo, palyginti su ilgalaikiais finansavimo produktais, kuriems dažniausiai reikalingas didesnis įkeitimas“, – dėmesį atkreipia Tadas Jonušauskas, SEB banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.

Taip pat svarbi yra paskolos paskirtis – ar tai investicinis kreditas, ar apyvartinių lėšų finansavimas, – bei numatomas kredito panaudojimo intensyvumas, kuris gali turėti įtakos bendroms finansavimo sąlygoms.

Kainą lemianti visuma

Svarbu pabrėžti, kad bankas kiekvieną verslo klientą vertina individualiai, o galutinė palūkanų marža nustatoma kompleksiškai, atsižvelgiant į įvairių kriterijų visumą.

Be to, reikšmingos įtakos turi ir konkurencinė aplinka bei derybų rezultatas.

„Dėl to labai sudėtinga pasakyti, kiek paskolos kainą lemia atskiri veiksniai.  Palūkanų maržos skirtumas bendrai atsižvelgiant į anksčiau minėtus veiksnius gali siekti kelis procentinius punktus“, – apibendrina V. Lazauskas.

T. Jonušauskas pažymi, kad bankas taip pat vertina įmonės, kuri vykdo veiklą tam tikroje ekosistemoje, rinkos dydį, produkto ar paslaugos konkurencingumą, veiklos sezoniškumą ir cikliškumą, tiekimo grandinių modelius bei specifiką.

„Yra svarbūs įmonės siekiai tvarumo srityje, valdymo struktūra, sprendimų priėmimo procesai ir pateikiamos informacijos kokybė. Didėjant įmonės kreditavimo apimtims, išauga ir kredito rizikų bei kitų rizikų vertinimo svarba, įskaitant technologines, duomenų apsaugos, sankcijų, reputacijos ir kitas rizikas“, – aiškina T. Jonušauskas.

T. Jonušauskas pažymi, kas dažnai bendradarbiavimo istorijoje tampa esminiu veiksniu, lemiančiu tolesnę partnerystę su verslo klientais. Pavyzdžiui, neigiama vieša informacija, kelianti didelę reputacijos riziką, gali turėti reikšmingos įtakos bendradarbiavimui.

„SEB bankas vertina ilgalaikius ir pasitikėjimu grįstus santykius, todėl lojali partnerystė dažnai atsispindi palankesnėse sutarčių sąlygose“, – pridūria T. Jonušauskas.

Gruodį Europos Centrinis Bankas šiek tiek padidino kapitalo reikalavimus euro zonos kredito įstaigoms, teigdamas, kad geopolitinė rizika padidėjo, nors bankai ir toliau gauna didelius pelnus.

Kitais metais bankams bus taikomas minimalus 11,3% aukštos kokybės kapitalo reikalavimas, kai 2024 m. taikytas 11,2%, sakoma gruodžio 17 d. Frankfurte paskelbtame ECB pranešime. 

Remiantis Lietuvos banko atliktu modeliavimu, nors konkurencija bankų sektoriuje pastaruoju metu didėjo, paskolų kainodaroje didelė koncentracija ir toliau yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių gana aukštas paskolų maržas. 

Geopolitinės rizikos dedamoji

Marius Jansonas, nepriklausomas paskolų ekspertas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas, kalba, kad pastaruoju metu skolinamoms lėšoms šalyse atsirado nauja maržos dedamoji – geopolitinė rizika, virstanti keliomis papildomomis dešimtosiomis procento prie palūkanų, kurias moka bankų klientai už paskolas Lietuvoje ir kitose rytinio Europos Sąjungos flango valstybėse narėse, besiribojančiose  su agresore Rusija ir užpultąja Ukraina.

„Kitas dalykas, kuo didesnė kredito įstaiga, tuo ten siūlomos mažesnės palūkanos“, – kalba M. Jansonas.  

Taip yra todėl, kad didesnės kredito įstaigos turi pranašumą atsirenkant ne tokius rizikingus klientus, paprastai finansuojant didesnės vertės projektus su mažesnėmis palūkanomis.

Bankų maržos Lietuvoje svyruoja atsižvelgiant į skolos instrumentų paskirtį, trukmę ir garantijas.

Su NT užstatu suteikiamų paskolų marža įmonėms svyruoja ties 2–2,25%, plius EURIBOR. Tuo metu trumpalaikėms kredito linijoms ar sąskaitos kreditams (angl. overdraft) taikomos fiksuotos 8–12% palūkanos. 

Paskata kredituoti SVV

Bankai užsiima paskolų davimo verslu. Kaip ir kiti verslai, bankai turi bent iš dalies finansuoti savo verslą kapitalu. Jeigu banko suteikta paskola negrąžinama, bankas patiria nuostolį, kurį gali tekti padengti kapitalu.

Lietuvos banko specialistai kalba, kad bankai turi vidines taisykles, kiek kapitalo atsidedama atsargai išduodant tam tikros rūšies paskolas. Pavyzdžiui, smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonėms teikiamos paskolos yra laikomos rizikingesnėmis (labiau tikėtina, kad jos bus nuostolingesnės nei didesnių įmonių paskolos). Tad bankai, teikiantys daugiau paskolų SVV įmonėms, turi sutelkti daugiau kapitalo.

Kapitalas, žinoma, kainuoja, už jį bankui reikia atsilyginti investuotojams. Tai gali lemti tokią situaciją, kad bankai mažiau kredituos SVV įmones ir rinksis didesnes, kurias kredituojant reikia atsidėti mažiau kapitalo.

Trumpalaikės paskolos neretai gali būti suteikiamos su mažesniu užstatu arba be pilno draudimo, palyginti su ilgalaikiais finansavimo produktais, kuriems dažniausiai reikalingas didesnis įkeitimas

Todėl siekiant pagerinti šį rinkų netobulumą, yra kuriamos įvairios priemonės, kurios mažintų bankų kapitalo poreikį, teikiant paskolas mažoms įmonėms. Tikimasi, kad tai paskatins jas gausiau kredituoti.

Pavyzdžiui, taikomas standartizuotas kapitalo apskaičiavimo modelis. Skaičiuojant kapitalo poreikį SVV įmonių pozicijoms, kai įmonės įsipareigojimai kredito įstaigai (arba grupei, kai tai taikytina) neviršija 2,5 mln. Eur, papildomai pritaikomas 0,7619 koeficientas, t. y., kredito įstaiga turi paskirti 23,81% mažiau kapitalo nei tokių pačių parametrų paskolai, suteiktai didelei įmonei.

Jei SVV įmonės įsipareigojimai kredito įstaigai (grupei) didesni nei 2,5 mln. Eur, taikomas 0,85 koeficientas, t. y., kredito įstaiga turi paskirti 15% mažiau kapitalo nei tokių pačių parametrų paskolai, suteiktai didelei įmonei.

Svarbu turėti omenyje, kad bankų norą kredituoti SVV ir konkrečias siūlomas paskolų sąlygas lemia ir daugiau veiksnių nei tik kiek bankas turės paskirti kapitalo (įmonės veiklos sritis ir pobūdis, kreditingumo istorija ir kt.).