Kandidatas į ministrus R. Šadžius – už didesnį pajamų, prabangaus NT apmokestinimą
Papildyta skirsniu „Kelių finansavimas – „rėkiantis“ prioritetas“
„Gyventojų pajamų mokestis, pavyzdžiui, kurio mokamas procentas pačių turtingiausių ir didžiausias pajamas gaunančių žmonių, žymiai mažesnis negu tų, kurie dirba savo darbo vietose. (...) Tie, kurie dirba ir uždirba iki vidutinio atlyginimo, jų mokestinė našta yra didelė. Matyt, būtų teisinga tą mokestinę naštą mažinti“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda antradienį sakė R. Šadžius.
Siekia plėsti prabangaus nekilnojamo turto mokestį
„Akivaizdu, kad yra veiklų ir žmonių, kurių pajamos yra apmokestinamos nepakankamai. Matyt, ten bus pasiūlyti sprendimai“, – pridūrė jis.
Anot R. Šadžiaus, labiau galėtų būti apmokestinamos pajamos ir turto nuomos, pardavimo, taip pat individuali veikla.
Socialdemokratų deleguojamo kandidato teigimu, galėtų būti plečiamas NT mokesčio mokėtojų ratas.
„Vienas iš kelių galėtų būti plėsti prabangaus nekilnojamo turto mokestį, kurį dabar moka gana nedaug žmonių, pamažinant to turto apmokestinimo kartelę, plėsti mokėtojų skaičių“, – sakė R. Šadžius.
Kaip ir paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas, kandidatas į finansų ministrus teigė, kad apie mokesčių pakeitimus bus diskutuojama 2025 metais.
„Niekas nesiruošia daryti jokių naktinių mokesčių reformų. Mūsų naujos daugumos koncepcija yra aptarti tuos pasvertus sprendimus, kuriuos mes galėtume pasiūlyti įvairioms interesų grupėms ir politinėms jėgoms, ir pasiekti didžiausią galimą konsensusą juos patvirtinant Seime“, – teigė R. Šadžius.
Didesnis skolinimasis – tik gynybos reikmėms
Taip pat kandidatas į finansų ministrus sako, kad naujai Vyriausybei ir Seimui priimant kitų metų biudžetą bus didinamas skolinimosi gynybai limitas.
Vis dėlto jis teigė dar negalintis atsakyti, kaip galėtų keistis šis limitas.
„Pirma užduotis, aišku, kitų metų valstybės biudžetas. Jo keitimo galimybės yra labai ribotos, kadangi jame jau įkalkuliuotas 3% BVP leistinas deficitas. Todėl galbūt kažkokie techniniai pakeitimai ir būtų. Vienas iš svarbių pakeitimų turbūt skolinimosi limito padidinimas atsižvelgiant į realius poreikius, kuriuos padiktuos karinis patarimas“, – po susitikimo su G. Nausėda sakė R. Šadžius.
„Tai tikrai griežtai gynybai. Tie skolinimosi limitai, jie yra pagal savo tikslus pakankamai gerai išrašyti parengiamuose biudžeto dokumentuose. Tai nėra bendras skaičius, kurį kaip nori, taip gali švaistyti“, – kalbėjo jis.
Kelių finansavimas – „rėkiantis“ prioritetas
R. Šadžius taip pat sakė, kad papildomas finansavimas keliams yra „rėkiantis“ prioritetas, kuriam reikia rasti ne tik biudžeto lėšų, bet ir papildomų finansavimo šaltinių.
Vis dėlto jis teigė su šalies vadovu nespėjęs konkrečiau aptarti šio klausimo.
Anot R. Šadžiaus, viena iš galimybių papildomam kelių finansavimui – nacionalinio plėtros banko ILTE (buvusios „Invegos“) lėšos: „Valstybinio plėtros banko perspektyvą su prezidentu šiek tiek aptarėme ir sutarėme, kad tai yra itin svarbus valstybei projektas“.
Jis negalėjo atsakyti, ar papildomos lėšos keliams galėtų būti numatytos priimant 2025 metų valstybės biudžetą:
„Jeigu būtų įmanoma šįmet numatyti kitiems metams tuos papildomus 100 mln. Eur, aš tikrai būčiau abiem rankomis už. (...) Kol kas negaliu pasakyti (ar tai įmanoma – BNS)“, – kalbėjo R. Šadžius.
Premjeru paskirtas Gintautas Paluckas anksčiau teigė, kad priimant kitų metų biudžetą jo vadovaujama Vyriausybė pasiūlytų mažiausiai 100 mln. Eur didesnį finansavimą keliams.
Kadenciją baigusio Seimo Ekonomikos komitetas spalį siūlė numatyti 200 mln. Eur didesnį finansavimą keliams, tačiau nepateikė šaltinių, o Lietuvos savivaldybių asociacija prašė papildomai keliams numatyti 719 mln. Eur.
Dabar 2025 metų biudžeto projekte keliams numatoma skirti 784 mln. Eur – 11% mažiau nei šių metų planas (882 mln. Eur), tačiau projektas dar bus tikslinamas naujosios Vyriausybės.
