Kas taps kita mokėjimų revoliucija Lietuvoje pasitraukus “Kevin”?

Pastaraisiais metais Baltijos regionas — Lietuva, Latvija ir Estija — tapo klestinčiu finansinių technologijų (fintech) inovacijų centru. Dėka pažangių technologijų ir palaikančių reguliacinių sistemų, šių šalių įmonės randa naujų būdų, kaip padaryti mokėjimus greitesnius, paprastesnius ir saugesnius.

Šis finansinių technologijų augimas iš dalies susijęs su reikalavimais, kurie įpareigoja bankus saugiai dalintis klientų duomenimis su licencijuotomis įmonėmis. Tai leidžia Baltijos šalių įmonėms pasiūlyti lanksčias ir efektyvias mokėjimo paslaugas, kurios atitinka augantį skaitmeninių sandorių poreikį.

Baltijos regionas vis labiau pripažįstamas kaip inovacijų centras, ypač Lietuva, kuri tapo viena iš lyderiaujančių atvirosios bankininkystės srityje Europoje. Kaip teigia „Noda“ Baltijos šalių pardavimų vadovas Aurimas Dambrauskas: „Baltijos šalys turi unikalią galimybę pasinaudoti atvirosios bankininkystės modeliu dėl aukšto skaitmenizacijos lygio ir palaikančių reguliacinių aplinkų. Tai atveria naujus inovacijų kelius ir sukuria stiprią ekosistemą vietos verslams klestėti.“

Atvirosios bankininkystės modelis leidžia bankams su klientų sutikimu dalintis duomenimis su licencijuotomis įmonėmis per saugias skaitmenines jungtis, vadinamas API. Ši sistema užtikrina naujo tipo finansines paslaugas, tokias kaip tiesioginiai  pervedimai, kurie suteikia ženkliai greitesnius, paprastesnius ir saugesnius mokėjimus.

Europos Sąjungos Mokėjimo paslaugų antroji direktyva (PSD2) tarnauja kaip reguliacinis pagrindas, kuris įpareigoja bankus dalintis klientų duomenimis su licencijuotais trečiųjų šalių tiekėjais per saugias API jungtis. Ši sistema suteikia galimybę Baltijos šalių verslams pasiūlyti lanksčias ir efektyvias mokėjimo paslaugas, kurios atitinka augantį skaitmeninių ir mobiliųjų mokėjimų poreikį.

Be to, Baltijos šalys naudojasi „NextGenPSD2“ atvirojo finansavimo sistema, kurią sukūrė Berlyno grupė — Europos standartizacijos iniciatyva.

Lietuva pirmauja

Lietuva lyderiauja atvirosios bankininkystės revoliucijai regione, turėdama gerai išvystytą financinių technologijų sektorių, bei pažangų centrinį banką. Šalis turi daug sąskaitų teikėjų ir trečiųjų šalių mokėjimo paslaugų teikėjų (TPP). Proaktyvi Lietuvos pozicija fintech reguliavimo srityje pritraukia užsienio įmones, norinčias įsitvirtinti Europoje.

„Aukštas financinių technologijų veiklos lygis Lietuvoje yra daugiausia dėl stipraus vyriausybės ir centrinio banko palaikymo,“ pastebi A.Dambrauskas. „Tai leido sukurti klestinčią ekosistemą, kurioje verslai gali pasinaudoti pažangiais mokėjimo sprendimais ir išlaikyti konkurencingumą visoje Europoje.“

Galimybės Latvijoje ir Estijoje

Latvija ir Estija, nors ir mažesnės žaidėjos palyginti su Lietuva, sparčiai žengia į priekį atvirosios bankininkystės srityje. Latvijoje finansinių technologijų sektorius auga, ypač dėl tokių žaidėjų kaip „Nordigen“, kurie siūlo nemokamas atvirosios bankininkystės API paslaugas. Estijoje, su savo skaitmenizuota visuomene, taip pat pastebimas didėjantis skaitmeninių piniginių ir mobiliųjų mokėjimų naudojimas.

Didėjant klientų poreikiui greitesniems ir saugesniems mokėjimams, abi šalys yra pasirengusios tolesnėms atvirosios bankininkystės inovacijoms. Šie pokyčiai ne tik pagerina klientų patirtį, bet ir skatina ekonomikos augimą, pritraukiant naujas financinių technologijų įmones ir talentus.

Privalumai vietos verslams

Baltijos šalių verslams atvirosios bankininkystės privalumai yra akivaizdūs. Įmonės dabar gali pasiūlyti klientams greitesnius, saugesnius mokėjimo metodus, mažindamos priklausomybę nuo tradicinių kredito kortelių ir didindamos sandorių efektyvumą. Be to, atvirosios bankininkystės modelis sumažina operacines išlaidas, leidžiant tiesioginius bankinius pervedimus, kurie dažnai yra pigesni nei atsiskaitymai kortelėmis.

Įdiegdamos atvirosios bankininkystės galimybes, vietos įmonės gali geriau aptarnauti savo klientus, plėstis į naujas rinkas ir optimizuoti savo finansinius procesus. Pasak „Noda“ įmonės atstovo Aurimo Dambrausko, „Matome, kaip atvirosios bankininkystės modelis teigiamai veikia verslus: tai ne tik mokėjimo proceso tobulinimas, bet ir finansinių inovacijų skatinimas bei stipresnių santykių su klientais kūrimas.“

Žvelgiant į ateitį

Baltijos šalims toliau augant kaip finansinių technologijų lyderiams, atvirosios bankininkystės modelis atliks esminį vaidmenį formuojant mokėjimų ir finansinių paslaugų ateitį. Baltijos regiono įsipareigojimas skaitmenizacijai kartu su palaikančiais reguliavimais kuria pagrindą tolimesniam mokėjimo technologijų vystymui, suteikdamas verslams naujus įrankius, kad išliktų konkurencingi globalioje rinkoje.

Įmonė “Noda”, diegdama atvirososios bankininkystės paslaugas visoje Europoje, pastebi, jog optimizuoti finansinai procesai Baltijos šalių įmonėms leidžia ne tik pagerinti klientų patirtį, tačiau prisideda ir prie plėtros skatinimo naujuose Europos rinkose.