Skaitmeninių paslaugų poveikis finansų įstaigoms 2020-aisiais

Skaitmeninės paslaugos dar ir prieš pandemiją buvo neatsiejama, o dažnu atveju ir pagrindinė daugelio verslų dalis. Pandemijos metu suvaržius fizinį prekių ir paslaugų teikimą, virtuali erdvė tapo pagrindiniu pardavimo kanalu, vieniems reiškiančiu išsigelbėjimą, o tam nepasiruošusiems nuosmukį. Finansų įstaigos į skaitmenizuotą erdvę žengė jau seniai, tačiau paslaugų aktualumas fiziniuose padaliniuose smarkiai nesumažėjo. Tad, kokį iš tikrųjų poveikį skaitmenizuoti 2020-ieji turėjo finansų įstaigoms?
Dar 2019-ųjų metų pabaigoje Swedbank džiūgavo, kad visą banką sutalpino į išmanųjį telefoną. Panašiu metu prasidėjo ir gana greitas bankų padalinių tuštėjimo metas regionuose. 2015 m. pirmą pusmetį Lietuvoje veikė 321 bankų skyrius. 2020 metus bankai pabaigė turėdami lygiai 200 padalinių.
Suprantama, kad fizinių aptarnavimo taškų išlaikymas bei dirbančio personalo kaštai yra svarbi dedamoji kiekvieno verslo balanse, tad skaitmenizavimas natūralus brandos etapas. Visgi žmonių vartojimo įpročius pakeisti nėra lengva.
Nors bankai dažnai akcentuoja dėmesį į jų išmaniuosius sprendimus, tačiau didžioji pardavimų dalis yra sudaroma būtent bankų padaliniuose ir suprantamas didelis noras juos perkelti į skaitmeninę erdvę ten, kur nereikia skaičiuoti darbuotojų valandų bei nesibūriuoja laukiančiųjų eilė.
Pažvelgti, ar sėkminga bankų transformacija į skaitmeninį pasaulį, galime analizuodami vieną pagrindinių visos finansų rinkos produktą privačių namų ūkių vartojamąsias paskolas.
Skaitmenizavimo įtaka vartojamiesiems kreditams
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2019-aisiais per pirmąjį pusmetį buvo išduota 166,6 mln. Eur naujų vartojimo paskolų. Atitinkamą laikotarpį 2020 m. tokių išdavimų bendra suma sudarė viso labo 97,71 mln. Eur. Apimtis sumažėjo net 41%.
Lyginant šiuos skaičius be konteksto, galėtų atrodyti, kad tokius rodiklius didžiąja dalimi lėmė pandemija, tačiau, remiantis Lietuvos Banko vartojimo kreditų rinkos apžvalga, kurioje atsispindi vadinamųjų greitųjų kreditų bendrovių statistika, matome, kad 2019-ųjų pirmąjį pusmetį iš viso buvo išduota 154.774 kreditai už 134,42 mln. Eur, o 2020 m. viso labo 108.110 kreditų už 109,6 mln. Eur.
Greitųjų kreditų bendrovės, kurios jau nuo senų laikų įsitvirtinusios skaitmeninėje erdvėje, per šią pandemiją nukentėjo mažiau ir patyrė bendrą 18% kritimą. Visgi, žinant ir šios rinkos paslaptis, tenka pripažinti, jog nemažą išdavimų dalį tokios įmonės atlieka per vartojimo kredito tarpininkus, kuriems karantinas, sumažėjęs gyventojų aktyvumas ir judėjimas galimai turėjo neigiamos įtakos.
2020-ieji tarpusavio skolinimo platformoms
Paskutinis lyginimasis šiame kontekste būtų ant Fintech bangos išplaukusios tarpusavio skolinimo platformos, kuriose žmonės skolina žmonėms ir viskas nuo pirmojo žingsnio, pildant paraišką iki pinigų pervedimo į vartotojų sąskaitas, vyksta skaitmeninėje erdvėje.
Nors tokios platformos dažniausiai ir suteikė galimybę žmonėms gauti konsultaciją atvykus į klientų aptarnavimo skyrių, tačiau visiškai skaitmenizuotas paskolos suteikimo kelias klientus įpratino visus žingsnius atlikti nuotoliniu būdu.
Tai rodo ir skaičiai: pirmąjį 2019-ųjų pusmetį buvo išduotos 5.811 paskolos už 16,43 mln. Eur, o tuo pat metu pernai sudarytos 5.479 sutartys, kurių bendra vertė siekė 16,07 mln. Eur. Matome, kad tai stulbinantis, viso labo 2%, nuosmukis.
Būtent labiausiai skaitmenizavimo kely pažengę verslai šiuo gana įtemptu bei daug neapibrėžtumo turėjusiu pandemijos laikotarpiu turėjo palyginti mažiausiai nuostolių bei geriausius rezultatus.
Įdomu, kaip tai paveiks bankų tolimesnę padalinių strategiją? Ar dar skubiau ir greitesniu tempu bus plečiami skaitmeniniai kanalai, ar visgi teks paspausti stabdžio pedalą ir prisiminti, jog būtent patogumas ir prieinamumas bankams atnešdavo žmonių srautą bei finansinius rezultatus?
Evaldas Remeikis yra NEO Finance, valdančios tarpusavio skolinimo platformą Paskolų klubas valdybos pirmininkas.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti