LB vadovas: S. Jakeliūnas siūlė paskatinti „Revolut“ trauktis
Vitas Vasiliauskas trečiadienį susitikime su trijų opozicinių frakcijų atstovais pacitavo susirašinėjimą su p. Jakeliūnu šiuo klausimu.
„Darysiu viską, kad atitinkamos institucijos dar kartą įvertintų visus rizikos veiksnius ir naujai paaiškėjusias aplinkybes. (...) Tolesni sprendimai ir veiksmai gali turėti rimtų politinių ir tarptautinių padarinių. Todėl bandau pasakyti, kad gal pats dalyvis („Revolut“ – BNS) padedant LB galėtų įvertinti, ar vietos rinkos galimybės ir politinė aplinka palanki jo ir jo investuotojų planams įgyvendinti. Toks sprendimas jeigu jis būtų įmanomas, mano manymu, būtų mažiausiai skaudus visiems, tačiau laiko priimti jį gali būti visai nedaug“, – parlamentarams susirašinėjimo su p. Jakeliūnu dalį skaitė p. Vasiliauskas.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis tai įvertino kaip mėginimą centriniam bankui nurodyti, ką daryti su „Revolut“. Konservatorius Andrius Kubilius pareiškė, kad p. Jakeliūno žinutė yra prokurorų tyrimo objektas.
Ponas Landsbergis neatmeta galimybės, kad p. Jakeliūno elgesį galėtų įvertinti speciali tyrimo komisija: „Šįkart turime aiškų pagrindimą tokiam tyrimui.“ Jo teigimu, tai ne pirmas kartas, kai p. Jakeliūnas galbūt darė spaudimą nepriklausomoms valstybės institucijoms.
„Anksčiau buvo jo atvejis su Konstituciniu Teismu. Dabar su Lietuvos banku. Tyrimas Seime galėtų apimti šiuos atvejus ir mažų mažiausiai užkardyti ateityje, kad toks komiteto vadovas negriautų teisinės valstybės pamatų“, – teigė p. Landsbergis.
Jis įsitikinęs, kad po tokio tyrimo p. Jakeliūnui grėstų apkalta.
Pasak Seimo opozicijos lyderės liberalės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, opozicija netrukus dėl p. Jakeliūno elgesio parengs kreipimąsi į Seimo pirmininką bei prokurorus.
„Kad būtų įvertinta, ar tai nėra visgi spaudimas nepriklausomai institucijai. (...) Net tarp eilučių nereikia skaityti, tiesiogiai pakankamai prašoma imtis veiksmų. Mano galva galima perskaityti prašymus, pageidavimus, kurie tikrai Seimo nariui, komiteto pirmininku nepriimtini turėtų būti“, – Seime žurnalistams sakė ji.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Julius Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad p. Jakeliūnas, kišdamasis į kitų institucijų veiklą, daro žalą valstybei.
„Po tais veiksmais slypi ne tik bandymas kištis į nepriklausomos institucijos veiklą nurodant, ką ji turi daryti ar ko neturi, bet ir galimai sukelta žala valstybei dėl jos tarptautinio prestižo“, – kalbėjo p. Sabatauskas.
Jis neatmeta, kad p. Jakeliūnas turėtų nusišalinti nuo parlamentinio krizės tyrimo.
Jakeliūnas kaltinimus atmeta
Ponas Jakeliūnas opozicijos kaltinimus nederamu spaudimu centriniam darbui vadina nepagrįstais.
Taip jis reagavo į opozicijos politikų svarstymus, kad jo pastabas apie britų įmonę „Revolut“ turėtų aiškintis parlamentinė komisija arba teisėsauga.
Ponas Jakeliūnas opozicijos priekaištus sieja su jo vykdomu parlamentiniu tyrimų dėl 2009 m. krizės.
„O jie gali sakyti, kad parlamentinis tyrimas yra beprasmiškiausias darbas? Jeigu tas laiškas (centrinio banko vadovui Vitui Vasiliauskui) būtų įvertintas kaip nusižengimas, tai toks pareiškimas yra kokį dešimt milijonų kartų reikšmingesnis. Tai jeigu žiniasklaida, opozicija to nemato ir nesupranta, tai man gaila diskutuoti, ką mes su Vasiliausku susirašinėjome ar nesusirašinėjome“, – BNS sakė komiteto vadovas.
Ponas Jakeliūnas teigė neketinantis įsiklausyti į opozicijos raginimą nusišalinti nuo krizės tyrimo.
„O jie objektyvūs? Jų objektyvumas yra po plintusu. Ne jiems kalbėti apie mano objektyvumą, kai keturios knygos publikuotos apie finansus ir apie krizę, yra tarptautinės publikacijos...“ – teigė komiteto vadovas.
Ponas Jakeliūnas nekomentavo, kaip vertina ketinimus inicijuoti jo apkaltą.
„Kodėl turiu diskutuoti apie kažkokią apkaltą, apie kažkokius Gabrieliaus pasireiškimus. Visokie anūkai čia kažką svarsto... Man jau nusibodo... Kas ta Čmilytė man, kas tas Sabataukas man? Sabatauskas taip pat buvo vienas iš pasirašiusiųjų kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų reformos atstovaudamas pensijų fondų verslui“, – kalbėjo p. Jakeliūnas.
VŽ rašė, kad p. Jakeliūno vadovaujamas Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė, kad strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija turėtų iš naujo įvertinti, ar specializuotą banką Lietuvoje kuriantis „Revolut” atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Komiteto teigimu, „Revolut bank“ ir „Revolut payments“ gavus licencijas, paaiškėjo kelios svarbios aplinkybės. Anot jo, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) „Revolut“ veiklą vertina kaip rizikingą, o licencijos išdavimo metu „Revolut“ dar neturėjo tinkamų valdymo sistemų, įmonės ir jos vadovo reputacija jau kėlė abejonių Jungtinėje Karalystėje.
Pasak komiteto, dėl „Revolut“ vadovo Nikolajaus Storonskio tėvo pareigų dujų koncerne „Gazprom“ – jis yra tyrimų centro „Gazprom promgaz“ generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui – ir „Gazprom“ sąsajų su Rusijos valdžia tiek p. Storonskis, tiek „Revolut“ gali būti politiškai pažeidžiami, o tai gali pakenkti Lietuvos reputacijai ir kelti grėsmę finansų sistemos stabilumui.
Komiteto nuomone, Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros tarnyba pradėjo tyrimą dėl galimo esminio pažeidimo, susijusio su pinigų plovimo kontrolės sistemos išjungimu, ir „Revolut“ sprendimo neinformuoti britų priežiūros tarnybos apie šį incidentą.
Be to, anot komiteto, užsienio žiniasklaida abejoja „Revolut“ veiklos modeliu, valdymo kokybe, tuo, jog įmonėje yra didelė darbuotojų kaita.
VERSLO TRIBŪNA
Nuo 2026 metų įsigaliosiantys Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) pakeitimai lemia, kad vis daugiau gyventojų ieško galimybių minimizuoti mokamus mokesčius, nepažeidžiant Lietuvoje galiojančių mokesčių įstatymų reikalavimų. Tai ypač aktualu gyventojams, vykdantiems individualią veiklą pagal pažymą ir gaunantiems iš šios veiklos ženklias pajamas. Nuo 2026 m. mokestiniu laikotarpiu gautos individualios veiklos pajamos ne tik bus apmokestintos 5 proc. punktais didesniu gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifu (minimalus tarifas didėja nuo 15 iki 20 proc.), tačiau, priklausomai nuo gautų pajamų dydžio, jos bus apmokestintos taikant progresinius pajamų mokesčio tarifus: 25 proc., jeigu metinės pajamos viršys 82 962 Eur, 32 proc. – metinėms pajamoms viršijus 138 270 Eur.
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
Į vyriausybinę komisiją dėl papildomo tyrimo yra kreipęsis ir pats „Revolut“. Sprendimo komisija kol kas nepriėmė. Komisija jau du kartus yra pareiškusi, kad „Revolut“ grėsmių nacionaliniam saugumui nekelia.
Specializuoto banko licenciją „Revolut Bank“ pernai gruodį išdavė Europos Centrinis bankas, pritarus Lietuvos bankui. Pastarojo valdybos narys Marius Jurgilas yra ne kartą sakęs, kad kad licencija „Revolut“ buvo išduota įvertinus ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.
