Valstybės įmonės į biudžetą už 2023 m. pervedė 231 mln. Eur
Papildyta savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) rezultatais ir VKC analitikų komentarais
Grynasis šių įmonių pelnas praėjusiais metais buvo 40% didesnis nei 2022 m. (435,2 mln. Eur), skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC).
2023 m. visos VVĮ gavo 4,5 mlrd. Eur pajamų – 20% mažiau nei 2022 m.
Praėjusiais metais 95% VVĮ dirbo pelningai. Per daugiau nei trejus metus VVĮ skaičius buvo optimizuotas nuo 49 iki 34.
Palyginti su 2022 m., VVĮ į valstybės biudžetą pervedė 2,5% mažiau. Tačiau per beveik dešimtmetį VVĮ mokami dividendai, pelno įmokos ir netipiniai mokesčiai valstybei daugiau nei padvigubėjo.
Reikšmingai augo kapitalo grąžos rodiklis, kuris pirmą kartą per visą stebėjimo laikotarpį 2023 m. pasiekė dviženklę reikšmę, t. y. 10,8%.
[infogram id="3228c132-536e-476f-a051-235d762ba7ea" prefix="foo" format="interactive" title="VVĮ dividendai iki 2023 m."]
Jurgita Bagdonienė, VKC Analizės skyriaus vadovė, komentavo, kad 2022-aisiais VVĮ pajamos buvo didesnės dėl itin išaugusių energijos išteklių kainų ir dėl to neproporcingai didėjo energetikos įmonių pajamos.
2023 m. pajamos buvo apie 20% mažesnės nei metais anksčiau, tačiau, anot J. Bagdonienės, nereikėtų šito pokyčio vertinti neigiamai, nes „metais prieš tai labai kilo energetikos kainos“.
Jos teigimu, daugiausia dividendų ir pelno įmokų, kaip ir kasmet, sumokėjo Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų valdomos įmonės.
„Didžiausią indelį tradiciškai padarė Valstybinė miškų urėdija, kurios dividendai ir pelno įmokos sudarė beveik pusę visos įmokos bendrai“, – BNS sakė J. Bagdonienė.
Kaip sekėsi atskiriems sektoriams
Didelę įtaką bendriems VVĮ rezultatams turėjo energetikos sektorius. Net 56,5% visų VVĮ apyvartos sudarė AB „Ignitis grupė“ pardavimo pajamos.
Taip pat pažymima, kad energetikos sektorius labiausiai remiasi ir skolintu kapitalu – 2023 metų pabaigoje šio sektoriaus finansiniai įsipareigojimai sudarė 80,5% nuosavo kapitalo.
Kaip nurodo VKC, „Ignitis grupės“ grynasis pelnas (įvertinus netipinių mokesčių įtaką) išaugo 26,8%, iki 320,2 mln. Eur.
Daugiausia pelną tarp VVĮ augino elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ – 96,3%, iki 53,8 mln. Eur.
Vis dėlto J. Bagdonienė pažymėjo, jog „Epso-G“ pelnas itin smarkiai išaugo dėl nuostolių, kuriuos grupė patyrė 2022 metais išaugus energijos kainoms.
„Kada jai teko išleisti žymiai daugiau perkant tuos išteklius 2022-aisiais, tai 2023-iaisiais ji pasiekė tokį grynąjį pelną“, – BNS teigė J. Bagdonienė.
VKC atstovės teigimu, „Epso-G“ dividendai pasiekė tiktai pusę procento pelno paskirstymo, o tai įvyko todėl, kad Vyriausybė padarė išimtį ir įmonė pripažinta kaip vykdanti strateginės reikšmės projektus.
Pastebimas ir susisiekimo sektoriaus atsigavimas. Nuo 2020 metų daugiausia susisiekimo sektoriui neigiamos įtakos turėjo COVID-19 pandemija, prasidėjęs karas Ukrainoje ir su tuo susijusios sankcijos.
2023 metais dešimt į VVĮ portfelį įtrauktų susisiekimo sektoriaus įmonių, įvertinus netipinių mokesčių įtaką, uždirbo net 89,9% daugiau grynojo pelno – 71,1 mln. Eur. Į valstybės biudžetą paskirta dividendų ir pelno įmokų suma už 2023 metus, siekusi 45,3 mln. Eur, palyginti su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, padidėjo reikšmingiausiai iš visų VVĮ sektorių.
Kritus žaliavinės medienos kainoms, palyginti su 2022 m., pernai 43%, iki 104 mln. Eur, smuko VĮ Valstybinės miškų urėdijos grynasis pelnas. Taip pat 8,1%, iki 0,3 mln. Eur, mažėjo VĮ Registrų centro grynasis pelnas.
Kaip pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, valstybės valdomos įmonės atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų ekonomikoje. Jos ne tik kuria pridėtinę vertę ir užtikrina svarbių paslaugų teikimą, bet taip pat prisideda prie šalies nacionalinio saugumo. Jos teigimu, kvalifikuotas, skaidrus ir kompetentingas šių įmonių valdymas veda į pilnesnį šalies biudžetą, o „tai reiškia, kad veda ir į visų piliečių gerovę“.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaraisiais metais Lietuvoje sutelktinio finansavimo platformos fiksuoja rekordinius augimo skaičius, visa sutelktinio finansavimo rinka 2024 metais augo 21%, o rinkos lyderė sutelktinio finansavimo platforma „Profitus“ net 49%. „Profitus“ ką tik pasiekė 300 milijonų eurų sumą – tai sudaro trečdalį visos Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos.
Fintech bendrovė Neopay pristato naują „pirk dabar, mokėk vėliau“ (angl. Buy Now, Pay Later, BNPL) atidėto mokėjimo sprendimą, kuris padeda verslui didinti pardavimus, didinti perkamų prekių krepšelio vertę ir pasiekti naujas klientų grupes tiek internete, tiek fizinėse parduotuvėse. Ši paslauga jau veikia, ją galima integruoti į prekybą greitai ir be papildomos rizikos ar sudėtingų papildomų procesų.
Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.
Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.
Valdymo koordinavimo centras, Vyriausybės įsteigta VVĮ veiklą analizuojanti ir gerosios valdysenos principus valstybės įmonių sektoriuje įgyvendinanti įstaiga, kasmet vertina valstybės įmonių pasiekimus ir teikia rekomendacijas.
Pasak centro vadovo Vido Danieliaus, sėkmingai įgyvendinama VVĮ pertvarka ir aukščiausių valdysenos standartų taikymas lemia, kad kasmet nuosekliai gerėja įmonių rezultatai.
„VVĮ naudojasi valstybės suteiktu kapitalu, tai yra, visų mūsų turtu, todėl ir visuomenė turėtų būti suinteresuota kuo didesne šio kapitalo grąža ir efektyviu panaudojimu“, – pranešime cituojamas V. Danielius.
Pastaruosius kelerius metus VVĮ renkamuose kolegialiuose valdymo ar priežiūros organuose nepriklausomų narių skaičius sudaro daugiau nei 60%. Įmonės taip pat aktyviai siekia socialinės atsakomybės, moterų dalis valdymo organuose pastaruosius trejus metus viršijo 30%.
Valstybės valdomose įmonėse pernai dirbo kiek daugiau nei 26.500 darbuotojų, įmonės valdė 12,8 mlrd. Eur turto.
Dvi valstybei atstovaujančios institucijos – Finansų ir Susisiekimo ministerijos – valdo didžiąją dalį VVĮ portfelio. Šių ministerijų, kaip valstybei atstovaujančių institucijų, priimami sprendimai turi išskirtinę įtaką įmonių veiklos rezultatams.
SVĮ rezultatai
VKC ketvirtadienį taip pat paskelbė, kad savivaldybių valdomos įmonės (SVĮ) 2023 m. gavo 1,37 mlrd. Eur pajamų – 3% daugiau nei 2022 m. (1,33 mlrd. Eur), jų pelnas augo 25,5 karto iki 112,3 mln. Eur (4,4 mln. Eur).
Pernai bendrai visos SVĮ sumokėjo 8,3 mln. Eur dividendų ir pelno įmokų – 28,3% mažiau nei 2022 m. (11,6 mln. Eur).
Simonas Lekys, VKC projektų vadovas, komentavo, jog augusias bendrovių pajamas lėmė paddidėję vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, o pelną – sumažėjusios sąnaudos dėl kritusių energijos kainų.
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės pernai gavo 427,4 mln. Eur pajamų – 6,9% mažiau, jų pelnas siekė 56,1 mln. Eur ir buvo 6,7 karto didesnis, Kauno savivaldybės įmonių – atitinkamai augo 11% iki 208,6 mln. Eur ir 4,5 karto iki 20,1 mln. Eur, Klaipėdos – atitinkamai 1%, iki 110 mln. Eur ir 18 kartų iki 10,8 mln. Eur.
S. Lekys pažymėjo, kad, nepaisant didėjusių pelnų ir pajamų, Kauno ir Vilniaus įmonių pelno įmokos mažėjo atitinkamai 55,7%, iki 2,9 mln. Eur, ir 28%, iki 1,9 mln. Eur.
„Vilniaus įmonių dividendų ir pelno įmokų mažėjimą lėmė tai, kad buvo tiesiog mažiau įmonių, kurios mokėjo dividendus, o Kauno įmonių įmokų mažėjimą lėmė „Kauno energijos“ dividendų neišmokėjimas“, – BNS teigė S. Lekys.
