EIB steigia regioninį 180 mln. Eur fondą privačioms investicijoms remti
Papildyta premjerės Ingridos Šimonytės komentaru
„Mes atskleisime detales, tikiuosi, gegužę. Dirbome jau su keliomis šalimis, kad suderintume detales. Bet EIB yra tarpininkas kalbant apie privačias investicijas“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume sakė N. Calvino.
Anot jos, į investicijas galėtų pretenduoti startuoliai ir kitos įmonės: „Investuosime į privačius fondus“.
EIB projektams Lietuvoje pernai skyrė 654 mln. Eur paskolų – 2,2 karto daugiau nei 2022-aisiais (303 mln. Eur). Pernai EIB grupės (kurią sudaro EIB ir Europos investicijų fondas) finansavimu Lietuvoje paremta beveik 2,3 mlrd. Eur investicijų, kas sudaro 0,9% šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika tarp Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų esančių ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Aptarė gynybos, Ukrainos finansavimą
Su Vilniuje besilankančia N. Calvino šiandien taip pat susitiko Gintarė Skaistė, finansų ministrė, kuri aptarė galimybes didinti EIB vaidmenį stiprinant Europos gynybinius pajėgumus, teikiant finansinę paramą Ukrainai bei skatinant perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
G. Skaistė teigė, kad vertinant pasikeitusią saugumo situaciją, būtina persvarstyti EIB strateginius investicijų prioritetus – juose turi vietą atrasti gynybos pramonė, neapsiribojant tik dvigubos paskirties projektų finansavimu.
„Išplėtus banko investicijas šioje srityje, tai galėtų reikšmingai prisidėti prie ES gynybinių pajėgumų stiprinimo. Be to, pozityviai vertiname institucijos paramą Ukrainai bei raginame toliau didinti investicijų šalyje apimtis, ypatingą dėmesį skiriant kritinei infrastruktūrai atkurti ir ekonomikos funkcionavimui palaikyti“, – sakė finansų ministrė
Be banko paramos Ukrainai, susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos ir EIB bendradarbiavimas, tolesnių investicijų šalyje kryptys ir prioritetai.
EIB finansavimas prisideda prie Lietuvos konkurencingumo didinimo, žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, ekonomikos atsparumo stiprinimo bei darbo vietų kūrimo.
„Planuojame tęsti bendradarbiavimą įgyvendinant ES fondų finansuojamas programas bei ieškoti galimybių plėtoti karinio mobilumo infrastruktūros projektus“, – pridūrė G. Skaistė.
Kad Rusijai tęsiant plataus masto invaziją į Ukrainą, Lietuvos ir visos Europos gynybos stiprinimas turi tapti investicijų prioritetu sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Ji ketvirtadienį Vilniuje taip pat susitiko su EIB prezidente N. Calvino ir Odile Renaud-Basso, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (EBRD) prezidente.
I. Šimonytė pokalbyje su N. Calvino pabrėžė investicijų į Europos gynybos pramonės stiprinimą, o su O. Renaud-Basso – paramą Ukrainos civilinei ir energetikos infrastruktūrai – ji neturi būti atidėliojama neapibrėžtam laikui.
Šiemet naująja EIB vadove patvirtinta N. Calvino „Verslo žinioms“ sakė, kad savo kadencijos metu sieks maksimaliai išnaudoti grupės potencialą, „investuojant į Europos ateitį, siekiant ekonominio konkurencingumo ir piliečių gerovės“.
Kalbėdama apie investicijas į Europos saugumo ir gynybos pramonę, ji sakė, kad EIB grupė investuoja į šį sektorių jau 8 metus.
„Turime specialią programą, pagal kurią vis dar galime skirti 6 mlrd. Eur, ir esame įsipareigoję bendradarbiauti su visais strateginiais partneriais, kad užtikrintume Europos taiką ir saugumą“, – sakė N. Calvino.
Plačiau apie EIB planus ir investicijas skaitykite vėliau pasirodysiančiame N. Calvino interviu.
