EK: Baltijos šalys šiemet išsivaduos iš nuosmukio, sparčiausiai kils Lietuva
Numatoma, kad po nuosmukio, patirto pernai, Latvijos ekonomika šiemet augs 1,7% ir 2,7% 2025 m., o Estijos – atitinkamai 0,6% ir 3,2%. Latvijos BVP pernai smuko 0,6%, o Estijos – net 3,5%.
Tiesa, Lietuvos BVP augimo 2024-aisiais prognozė, lyginant su skelbtąją pernai lapkritį, sumažinta 0,4 proc. punkto, Latvijos – 0,7 p. p., o Estijos -- 1,3 p.p.
Taip pat prognozuojama, kad kitąmet į augimo kelią išvairuos jau visos euro zonos šalys. 2023 m. kartu su Baltijos šalimis nuosmukį patyrė 8 iš 20-ies Euro grupės narių.
Skelbiama, kad infliacija Lietuvoje 2024 m. sumažės beveik iki Europos centrinio banko (ECB) numatyto 2% tikslo, o vartojimo kainų augimas 2025 m. paspartės iki 2,4% nuo pernai fiksuotos 8,7% infliacijos.
Marius Vaščega, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, sakė, kad Lietuvos ekonomika „išgyveno sunkesnius 2023 m.“, o gamybos, statybos, paslaugų sektorių pasitikėjimo rodikliai kol kas rodo pesimistinius lūkesčius. Tiesa, vartotojų pasitikėjimo rodikliai pradėjo gerėti.
„Tikimasi, kad vartojimas, mažėjant kainų augimui, atsigaus, nors neapibrėžtumas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą dar gali vartotojus skatinti didesnę lėšų dalį skirti taupymui. Ekonomikos augimo spartėjimą lems atsigaunantis eksportas, vartojimas ir investicijos“, – pranešime cituojamas M. Vaščega.
[infogram id="9380e486-f32f-43e8-85f2-4be8979bb07b" prefix="6f6" format="interactive" title="Skirtingos BVP prognozės 2024 02 15"]
Preliminariais duomenimis, Lietuvos ekonomika 2023 metais smuko 0,3% – šiek tiek mažiau, nei tikėtasi rudenį (0,4%).
Darbo rinka išliko stipri, užimtumas augo, tačiau EK numato, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, palyginti su dviženkliu augimu 2023 metais, bet išliks reikšmingas dėl įtemptos padėties darbo rinkoje ir numatomo minimalaus darbo užmokesčio didėjimo.
ES, euro zona, palūkanos
Ekonomikos augimo Europos Sąjungoje prognozė 2024 metams sumažinta iki 0,9%, palyginti su rudenį prognozuotu 1,3% augimu, o euro zonoje – iki 0,8% (nuo 1,2%). Numatoma, kad 2025 metais BVP augimas ES sieks 1,7%, o euro zonoje – 1,5%.
„Numatoma, kad 2024 m. ekonomikos atsigavimas bus kuklesnis, nei prognozuota prieš tris mėnesius, tačiau palaipsniui tendencija stiprės dėl lėtesnio kainų augimo, augančio realiojo darbo užmokesčio ir nepaprastai stiprios darbo rinkos“, – pranešime cituojamas Paolo Gentiloni, už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys.
Nors 2025 m. augimas turėtų būti tvirtesnis, o infliacija greičiausiai sumažės iki beveik 2% ECB tikslo, EK narys įspėjo, kad geopolitinė įtampa, vis nestabilesnės klimatinės sąlygos ir keletas lemiamų rinkimų visame pasaulyje šiais metais „didina šios prognozės neapibrėžtumą“.
Infliacija Bendrijoje turėtų mažėti greičiau, nei prognozuota rudenį. Numatoma, kad infliacija ES nuo pernai fiksuotų 6,3% šiemet sumažės iki 3%, o kitąmet – 2,5%, euro zonoje – atitinkamai iki 2.7% ir 2,5%, nuo pernai fiksuotų 5,4%.
ECB prezidentė Christine Lagarde, ketvirtadienį kalbėdama Europos Parlamente, įspėjo vėl neskubėti mažinti palūkanų normų, nes didėjantis darbo užmokestis tampa vis svarbesniu infliacijos veiksniu. Investuotojai tikisi, kad pirmas palūkanų karpymas gali įvykti balandį, o ECB atskiri nariai kalba apie birželį.
Praėjusiais metais nuosmukį patyrė aštuonios iš 20-ies euro zonos ekonomikų.
Kaip rašo „Bloomberg“, nors prognozuojama, kad 2024 m. nė vienos iš jų vėl neištiks toks likimas, augimo tempai vis dar yra prislopinti, ypač trijose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Vokietija turėtų augti tik 0,3 %, t. y., mažiau nei pernai lapkritį prognozuoti 0,8 %, o EK taip pat sumažino Prancūzijos ir Italijos prognozes.
[infogram id="021151d9-2ad2-4620-8cdd-ed22e36d787c" prefix="9SF" format="interactive" title="Europos Komisijos makroekonomikos prognozės 2024 02 15"]
