Ilja Laursas: „Investavimas – žinių reikalaujantis žingsnis finansinėje savimonėje“

– Investavimas po truputį tampa visiems prieinamas, net neturint tvirtų ekonominių žinių. Kaip jūs vertinate žmonių pasiryžimą investuoti?  

– Visais laikais žmonės turėjo norą „greitai praturtėti“, šis noras neprasilenkė ir su tokia sritimi kaip investicijos. Tačiau, kaip ir bet kokioje kitoje srityje, „greitai ir daug“ yra utopija – reikia tiek darbo, tiek žinių. Statistika rodo, kad 75-85 proc. žmonių, savarankiškai investuojančių į akcijas, pinigus praranda. Prilyginčiau tai norui pačiam gydytis, esant kokiai nors ligai ir perkant vaistus, apie kuriuos „kažkur kažką girdėjau“. Turiu kelis patarimus: pirma, rekomenduoju investuoti laiką į bazinių investicinių žinių įgijimą, antra, kreiptis patarimų į savo srities profesionalus, ir, geriausia, ne į vieną. 

– Kokios pagrindinės klaidos yra daromos pradedant investuoti? 

– Išskyrus jau minėtą bandymą investuoti neturint bazinių žinių, emocinių sprendimų priėmimas yra jūsų priešas. Taip jau gamta mus sukūrė, kad baimė netekti yra ženkliai didesnė už norą laimėti. Rinkoms krentant ir esant prastam emociniam fonui, retas susilaikys nuo pasidavimo panikai ir „nuostolių sustabdymo“, kad ir kiek matematika ir statistika rodytų, kad rinkų kritimas visada yra tik laikinas reiškinys. 

– Kokios investicijos dabar yra populiariausios ir kokios bus artimiausią penkmetį?  

– Išskirčiau fondines investicijas ir ETF (Exchange traded funds). Investicijos į valdomus investicinius fondus yra panašios į „privačią mediciną“, nes investuotojus aptarnauja profesionalai, bet tai yra brangu ir investicijos į fondus Lietuvoje dažniausiais prasideda nuo 100 tūkst. eurų. ETF yra labai demokratiški instrumentai, prieinami per komercinius bankus. 

– Kiek jums priimtina rizika ir kokia yra jūsų tolerancija rizikai, kai kalbama apie investicijas? 

– Visų pirma, išskirčiau dvi labai skirtingas, bet dažnai painiojamas sąvokas –– rizika ir volatilumas. Rizika yra objektyvi tikimybė prarasti vertę. Volatilumas yra kainos, finansinio instrumento ar turto klasės svyravimas be vertės praradimo. Kaip pavyzdį paminėsiu namą ar butą. Vertė, kiek butas ar namas yra naudingas jame gyvenančiam žmogui ar šeimai, nesikeičia net ir esant NT rinkos svyravimams, nors kaina gali keistis labai stipriai. Taigi, grįžtant prie klausimo, aš visada stengiuosi žiūrėti į ilgalaikę vertę, valdyti rizikas, vertinti grąžos ir rizikos santykį, bet labai minimaliai kreipiu dėmesį į volatilumą.  

– Kokią įtaką investicijoms turi infliacija?  

– Labai paprasta –– investicijos yra vienas iš nedaugelio būdų apsisaugoti nuo infliacijos. Neinvestuoti pinigai labai greitai praranda savo vertę. Pavyzdžiui, per pandemiją Europos Centrinis Bankas prispausdino apie 30 proc. naujų pinigų, tokiu pat santykiu nuvertinant esamus apyvartoje eurus.  

– Kaip jūs gaunate informaciją apie rinkos tendencijas ir finansines naujienas, kad galėtumėte priimti pagrįstus investicinius sprendimus? 

– Su dirbtinio intelekto pagalba seku apie 100 įvairių šaltinių – nuo specifinių technologinių publikacijų iki finansinių apžvalgų. 

– Investavimas reikalauja įsitraukimo, kokius įrenginius naudojate kasdienėje veikloje? 

– Kiekvienas darbo instrumentas, įskaitant tokius „paprastus“ įrenginius kaip pelytė, klaviatūra ar telefonas, turi būti aštrus kaip chirurgo skalpelis. Todėl labai kruopščiai renkuosi kiekvieną. Pavyzdžiui, neseniai pakeičiau kompiuterio pelytę į 25 g lengvesnę, su geresniu optiniu davikliu, nes mikronu tikslesni pelytės judesiai veda prie darbo našumo didinimo. Darbe naudoju 2 monitorius: vienas 2,1 m o kitas 1,15 m įstrižainės, taigi vienu metu ekranuose galiu sutalpinti daug langų ir informacijos. 

Taip pat renkuosi telefoną, kuris, esant poreikiui, man atstoja kompiuterį. Dėl sulenkiamos „Galaxy Fold5“ konstrukcijos galiu akimirksniu persijungti iš kompaktiško išmaniojo telefono į erdvią planšetę. Šis universalumas atveria daugybę galimybių – galiu patogiai naudoti tris programas viename ekrane. Taigi, į kiekvieną darbo instrumentą – nuo automobilio iki kompiuterio pelytės – žiūriu labai atsakingai, siekiant maksimalaus našumo. 

– Išmanusis telefonas – nepakeičiama mūsų darbo dalis. Kokios sulenkiamo „Galaxy Fold5“  funkcijos jums labiausiai patinka? 

– Išskirčiau tris funkcijas, kurios itin vertingos mano darbe. Vienareikšmiškai – platus atverčiamas „Galaxy Fold5“ ekranas yra nepakeičiamas patogumas. Taip pat „Samsung Knox“ integruotas saugumo paketas. Šiais laikais saugumo reikalavimai pralenkia net patogumą. Ir, žinoma, 5G palaikymas. Galiu mėgautis žaibišku atsisiuntimo greičiu ir nenutrūkstamu ryšiu, kad ir kur bebūčiau.  

– Kaip sulenkiamas telefonas padidina jūsų produktyvumą? 

– Su „Galaxy Fold5“  galiu atverti tris langus viename ekrane, o užduočių juostoje telpa net 12 programų. Toks ekranas suteikia galimybę vienu metu skaityti daugybę informacijos šaltinių, šis funkcionalumas mane gelbsti intensyviu metu ir leidžia išlikti produktyviam. Net tokie paprasti dalykai kaip dokumento skaitymas pilnu pločiu, neskrolinant horizontaliai ir nepritraukiant teksto, ar galėjimas atidaryti vienu metu ekrane ir elektroninio pašto aplikaciją, ir naršyklę, padidina patogumą ir našumą.