Lietuvos įmonių pelningumas 2022 m. – žemiausias nuo įstojimo į ES

Naujausi nacionalinių sąskaitų duomenys rodo, kad šalies įmonių pelningumas pernai šiek tiek padidėjo, tačiau tebebuvo pastebimai mažesnis nei prieš COVID-19 pandemiją, ketvirtadienį pranešė Lietuvos centrinis bankas. 

„Paskelbti 2022 m. duomenys nerodo vadinamosios godumo infliacijos Lietuvoje – įmonių pelningumo rodikliai nebuvo reikšmingai geresni nei anksčiau“, – pranešime cituojamas Darius Imbrasas, LB Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas.

Lietuvos banko šiemet pirmą kartą išnagrinėti įmonių pelningumo duomenys rodo, kad 2022 m. išaugo energetikos, finansų, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, informacijos ir ryšių, žemės ūkio veiklų pelningumas.

Tačiau finansiškai prastesnius metus patyrė statybos, prekybos, švietimo, sveikatos priežiūros, apgyvendinimo ir maitinimo bei kitos daugiausia verslui skirtų paslaugų veiklos.

Dujų kainos ir palūkanos

Energetikos ir finansų sektorių pelningumas buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį, suskaičiavo LB. 

Energetikos sektoriaus pelningumo šuoliui didžiausią įtaką greičiausiai darė itin didelės gamtinių dujų kainos. Jos dėl šiuo metu veikiančio elektros rinkos kainos nustatymo mechanizmo lėmė ir itin aukštas elektros kainas rinkoje ir sudarė sąlygas įmonėms, gaminančioms elektrą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų, gauti itin didelę kapitalo grąžą.

Finansų sektoriaus pelningumo padidėjimui didžiausią įtaką greičiausiai darė Europos centrinio banko (ECB) pradėta griežtinti pinigų politika, nurodo LB. 

Remiantis LB leidinio „Bankų veiklos apžvalga“ (2022 m.) informacija, dėl Lietuvos finansų sektoriaus turimo didelio perteklinio likvidumo nuo 2022 m. liepos keltos palūkanų normos neįprastai stipriai didino finansų sektoriaus pajamas iš palūkanų.

LB atkreipia dėmesį, kad praėjusiais metais padidėjo ir medienos bei baldų pramonės veiklos pelningumas. Šį augimą, anot LB, greičiausiai nulėmė itin gera 2022 m. pirmoji pusė, kai medienos paklausa dar nebuvo itin reikšmingai kritusi, nors dėl sustojusio žaliavų tiekimo iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos medienos kainos rinkoje buvo labai išaugusios.

Tačiau neįskaičiuojant energetikos ir finansų sektoriaus, Lietuvos ekonomikos pelningumas pernai buvo mažiausias nuo įstojimo į ES pradžios, konstatuoja centrinis bankas.  

Atmetus tas veiklas, kurios pernai pasinaudojo rinkoje susidariusia žaliavų trūkumo situacija ir padidėjusiomis kainomis – t. y. naftos perdirbimas, medienos ir baldų gamyba, metalo ir metalo gaminių gamyba, kitų ekonominių veiklų pelningumas taip pat buvo žemiausiais nuo tada, kai Lietuva įstojo į ES.

Šiemet padėtis gerėja

Pasak D. Imbraso, 2023 m. pirmojo pusmečio paskelbta statistinė informacija leidžia tikėtis įmonių finansinės padėties gerėjimo.

Tai visų pirma sietina su nustojusiomis sparčiai brangti gamybos žaliavomis. Pavyzdžiui, šių metų pirmąjį pusmetį į Lietuvą importuojamos prekės buvo 6% pigesnės nei vidutiniškai 2022 m., o importuotos paslaugos – tik 4% brangesnės.

Jų ir kitų tarpinio vartojimo produktų kainų pokyčiai šių metų pirmąjį pusmetį, tikėtina, buvo mažesni, nei kilo Lietuvos įmonių parduotos produkcijos kainos – jos buvo 7,5% didesnės nei 2022 metais.

„Svarbu pastebėti ir tai, kad, remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, 2023 m. pirmąjį pusmetį įmonės uždirbo daugiau absoliutaus pelno nei vidutiniškai 2022 m., o šis rezultatas nėra pasiektas darbuotojų sąskaita, nes įmonių išlaidos darbo užmokesčiui didėjo dar sparčiau – jos buvo beveik dešimtadaliu didesnės nei vidutiniškai 2022 m.“, – atkreipia dėmesį D. Imbrasas.

Kaip rašė VŽ, skaičiuojant absoliučiais dydžiais Lietuvos įmonės pernai uždirbo gerokai daugiau pelno nei prieš metus.

Registrų centras (RC), liepos viduryje įvertinęs įmonių pateiktų finansinių ataskaitų duomenis, konstatavo, jog, nepaisant sudėtingos geopolitinės padėties ir neapibrėžtumų rinkose, bendrai Lietuvos bendrovės 2022 m. uždirbo apie 13,3 mlrd. Eur ikimokestinio pelno – tai penktadaliu daugiau nei šių įmonių uždirbtas pelnas metais anksčiau. Bendras finansines ataskaitas pateikusių šalies bendrovių ikimokestinis nuostolis 2022 m. sudarė apie 1,8 mlrd. Eur, o užpernai jis buvo apie 1,3 mlrd. Eur.

LB paaiškina, kad pelningumas, remiantis nacionalinių sąskaitų duomenimis, buvo apskaičiuotas kaip grynojo likutinio pertekliaus bei mišriųjų pajamų ir bendrosios produkcijos santykis. 

Nacionalinių sąskaitų sistemoje įmonių pelną atitinkantis rodiklis – likutinis perteklius – savo esme yra gana panašus, bet netapatus pelnui rodiklis. Nacionalinių sąskaitų sistemoje likutinio pertekliaus rodiklis parodo dalį gamybos pajamų, kurias uždirba kapitalo veiksnys. 

Šis rodiklis nuo pelno rodiklio, naudojamo įmonių finansų sąskaitose, skiriasi skirtingu nusidėvėjimo ir atsargų vertės pokyčių ir nuosavybės pajamų, išskirtinio nuostolio ar pelno, ypač kapitalo prieaugio ar nuostolio, traktavimu ir pan. Taip pat nacionalinių sąskaitų sistemoje bandoma įvertinti ir šešėlinės ekonomikos dalį tiek darbo, tiek kapitalo pajamose.