Pirmiausia reikia sukurti, o tai rodo kad esame geroje vietoje ir paskirtymas geresnis nei usa tad nereikia cia skleisti abejoniu

https://en.m.wikipedia.org/wiki/List_of_countries_by_government_spending_as_percentage_of_GDP

GINI koeficientas parodo nelygybes lygi. Pagal ji pasaulyje Lietuva yra per viduri. Didele atskirtis yra Lietuvoje tarp Vilniaus miesto ir likusios Lietuvos. Vilnius siekia 130% ES vidurkio, o visa likusi Lietuva nutempia mus iki 90%, kas reiskia, kad be Vilniaus Lietuva tesiektu 70% ES vidurkio. Kas nezinote, tai Vilnius ir likusi Lietuva regioniskai atskirti jau daug metu. Tai padaryta siekiant islaikyti didesne ES parama atsilikusiems regionams.

Didelė atskirtis yra tarp oficialiai gaunančių pajamas, tarp oficialiai bedarbių ir viską susirenkančių juodai, ir pensininkų. Problema ne BVP pasiskirstymas tarp oficialiai dirbančių.

Lietuvoje pajamu nelygybė yra ŽYMIAI mažesnė negu JAV ar Singapūre (kuris mūsuose dažnai pavydžiai minimas kaip sektinas pavyzdys). Be to, reikia skirti pajamų nelygybę ir turtinę nelygybę - ko labai dažnai Lietuvoje neskiria ne tik “paprasti žmonės” ir politikai, bet ir viešai kalbantys ekonomistai. Pagal turtinę nelygybę Lietuva yra mažiau nelygi negu Švedija (ir dar n kitų Europos šalių). .

Pajamų nelygybė pas mus viena didžiausių visoj EU. antri nuo galo esam po Bulgarijos ir taip jau 15 metų.

Būtų gerai

Tai viskas gerai su tais vidurkiais. Beje vidurkiai parodo kiek zmoniu valstybeje yra neefektyvus ir neprotingi o kiek efektyvus ir protingi. Pieno protestas parode, kad nelinke pereiti prie paklausesniu zemes ukio produktu. Tai uzsispyrimas darysiu kas patinka nesvarbu ar reikia ir veda prie nelygybes.

Tai, kad nieko gero su tais vidurkiais, ne vienoje ES salyje nors BVP gyventojui yra mazesnis, atlyginimai ir pensijos yra didesni nei pas mus, todel mes ir turime isskirtinai daug emigrantu.

Ir ne vienoje iš tų valstybių realios pajamos gyventojams neauga dešimtmetį ar ilgiau.

Sutinku, kad paskutiniu metu gyventoju pajamu augimas pas mus buvo nemazas, bet pagal esama BVP gyventoju pajamu dydis galetu buti dar didesnis.

Norint įvertinti ir palyginti šalių gyventojų materialinės gerovės lygį, reikia imti ne tik atlyginimus ar pensijas, bet ir visa tai, ką asmuo gali vartoti už tai nemokėdamas iš to atlyginimo ar pensijos. Visa tai įtraukia faktinio individualaus vartojimo (Actual Individual Consumption - AIC) rodiklis. EUROSTAT: “ Actual individual consumption, abbreviated as AIC, refers to all goods and services actually consumed by households. It encompasses consumer goods and services purchased directly by households, as well as services provided by non-profit institutions and the government for individual consumption (e.g., health and education services). (…) Although GDP per capita is an important and widely used indicator of countries’ level of economic welfare, consumption per capita may be more useful for comparing the relative welfare of consumers across various countries.” Pagal 2021 m. santykinį gyventojų gerovės indeksą AIC (EUROSTAT duomenys), Lietuva lenkia VISAS buvusias soc.šalis, taipgi Graikiją, Portugaliją, Ispaniją, Kiprą, Maltą ir net Airiją(!!). LT yra 11 tarp 27 ES šalių (tik 1 proc.punktu atsilieka nuo 10 vietoje esančios Italijos).

įdomu, ir kaip manote, ką tai mums sako, kokios tokio sėkmingo superaukšto vartojimo (net lyginant su aukštu BVP) priežastys ir pasekmės?

Nesigilinau į to gero gyvenimo priežastis ir pasekmes, taipgi nemačiau tam skirtų tyrimų. O jūs - gilinotės ar skaitėte kitų gilinimusis? Jei taip, tai pasidalinkite. Kažkaip įtariu, kad bent kol kas, kol neatlikti išsamūs, kiekybiniais modeliais grįsti tyrimai, tai įmanomos tik spekuliacijos tais klausimais, kurios būtų smarkiai “biased” apriorinėmis asmens pažiūromis. (Pavyzdžiui, įsivaizduoju, kad koks nors “environmentalistas” ar “žalsvas” ekonomistas pasakytų, kad aukštas vartojimas yra blogai “pagal apibrėžimą”, nes suėda daug išteklių ir sukuria daug atliekų). Tačiau kaip ten bebūtų, bet mane gero ir gerėjančio gyvenimo (šiuo atveju: materialinės gerovės) “diagnozė” džiugina. O jūsų - ne?

manau kad šis neadekvačiai aukštas vidutinis vartojimas lyginant su vidutinėm pajamom ir santaupų pasiskirstymu atspindi gyventojų pajamų atotrūkį ir sutampa su kai kurių ekonomistų diagnozėm apie milijardinį šešėlinį vartojimą per įmones žinomą kaip PVM nepriemoka. Ar tai turėtų džiuginti, matyt individualu. Tuos kurie vartoja, be abejo.

Gyvename laisvoje ES erdveje, ir tai yra puiku, gaudamas didesnes pajamas bet kurioje ES salyje, gali laimingai sau leisti laika pietinese ES salyse, kur ir daugelio butiniausiu dalyku kainos yra mazesnes (ir kur vietos gyventoju pajamos didesnes). Todel manau, kad ES viduje lyginant gyventoju gerove pirmiausia reiktu vadovautis ne BVP dydziu vienam gyventojui, ne kazkokiais indeksais, bet lyginti gyventoju neto pajamas ir kainu lygi, o cia mes atrodome ne kazin kaip, daugelis Jusu isvardintu saliu mus lenkia. Didesnis BVP gyventojui, priesingai nei didesnes gyventoju pajamos, jokios apciuopiamos naudos neduoda, tik labiau parodo ne visai socialiai teisinga BVP paskirstyma.

Regis, nesupratote, ką reiškia AIC -faktinis individualus vartojimas. Tad pakartosiu: "Actual individual consumption, abbreviated as AIC, refers to all goods and services actually consumed by households. It encompasses consumer goods and services purchased directly by households, as well as services provided by non-profit institutions and the government for individual consumption (e.g., health and education services)". Taigi ne tik pajamos, bet ir tai, ką gauni už tai tiesiogiai nemokėdamas (švietimo, sveikatos, kitas paslaugas), įtraukiama į AIC. Ir būtent todėl netgi didesnes vidutines pajamas turinčios šalys gali pralaimėti mažesnes turinčioms šalims: kaip antai Airija pralaimi Lietuvai. Kai dėl santaupų pasiskirstymo, tai čia (kaip ir pajamų pasiskirstymo) atveju, yra visai kitas reikalas. Vidutiniai dydžiai (nei vidutinis AIC, nei vidutinė alga, nei vidutinė amžiaus trukmė, nei BVP vienam gyventojui ir pan.) nieko nekalba apie pasiskirstymus tarp skirtingų individų arba jų segmentų. Jie ne tam ir skirti.

Nesupratau, kaip "didesnis BVP gyventojui, priesingai nei didesnes gyventoju pajamos, jokios apciuopiamos naudos neduoda, tik labiau parodo ne visai socialiai teisinga BVP paskirstyma." O kaip tą "socialiai teisingą BVP pasiskirstymą" parodytų didesnės gyventojų pajamos? Apskritai, gal galėtumėte konkrečiai apibrėžti "socialiai teisingo" pasiskirstymo kriterijų? Kai dėl "lyginant gyventoju gerove pirmiausia reiktu vadovautis ne BVP dydziu vienam gyventojui", tai juk aukščiau cituotame AIC apibrėžime (galite rasti ir daugiau apie tai EUROSTAT duombazėje) kaip tik ir nurodoma, kad ne BVP vienam gyventojui ir ne (!) gaunamų pajamų dydis tinka apibūdinti gyventojų gerovei, o kaip tik AIC, nes jis į gerovės prielaidas įtraukia ne tik tai, ką gali nusipirkti, bet ir tai, ką gali gauti už tai tiesiogiai nemokėdamas.

o, tai jūs bandote teigti, kad ES uodegoj pagal biudžetą % nuo BVP vis dar besivelkanti LT iš kažkur randa lėšų stebuklingai suteikti tiek vertingų paslaugų (švietimo, sveikatos, kitas paslaugas) kad jos ima ir pakelia mus į 11 vietą pagal AIC, kai tax income % GDP esam 22? Skamba kaip paprastas stebuklas ;-)

Didesnis BVP sukuria salygas pagerinti gyventoju pajamu lygi. Taigi, salygas pagerinti gyventoju pajamu lygi turime, bet gyventoju pajamos vis dar atsilieka nuo daugelio jusu isvardintu valstybiu. Tai ir norejau pasakyti, kad didesnis BVP tiesiogiai apciuopiamos naudos gyventojams neatnesa.

Pirmiausia, tai ne aš bandau teigti. Taip teigia EUROSTAT (gal girdėjote apie tokį? jei ne - pagūglinkite, sužinosite, kas tai ir kaip veikia). Jeigu jūs bandote teigti, kad ši ES statistikos rinkimo, apdorojimo ir analizės institucija nemoka surinkti informacijos arba yra neobjektyvi, tai galite su savo "stebuklinius pastebėjimais" kreiptis į patį EUROSTAT. Antra, kiek žinau, nei EUROSTAT'as, nei kokia nors kita statistikos duomenis renkanti, apdorojanti ir skelbianti organizacija (WB, IMF, OECD...), nevertina suteikiamų paslaugų arba įgyjamų prekių "vertingumo" - jų kokybės, poveikio sveikatai, poveikio aplinkai ar pan. Faktas lieka faktu: nepriklausomos ir objektyvios tarptautinės institucijos (nebent jūs norite pateikti kokią nors sąmokslo teoriją apie tai, kad Lietuva papirko EUROSTAT'ą :-) vertinimu, Lietuva užima 11 vietą ES pagal AIC - kad ir kaip jus tokia informacija erzintų (jūsų paguodai: ne jūs vienas toks - žinau, kad Lietuvoje daug verkšlentojų, zyzlių ir saviplakių, kuriems tokios žinios nepatinka... :-):)

Pajamos atsilieka, o materialinė gerovė - ne. Tai ir rodo AIC. Kad geriau suprastumėte, paprastas hipotetinis pavyzdėlis. Jeigu, sakykime, kokia nors valstybinė insititucija arba NGO įsipareigotų man padengti mano komunalinius mokesčius (vanduo, šildymas, elektra) mainais į 5% sumažinimą mano pajamų (pvz. mainais į 5% GPM "individualų priedą"), tai aš mielai sutikčiau. Mano pajamos sumažėtų, bet gerovė - tikrai ne, dargi apčiuopiamai padidėtų. AIC kaip tik ir skirtas aprėpti ne tik tai, ką gauni mokėdamas "iš savo kišenės", bet ir tai, ką gauni iš valstybės arba NGO.

nesupratau jūsų grafomanijos, su Eurostat skaičiais net nebandau nediskuoti. Ir manęs niekas neerzina, bandau suprasti reiškinius, o ne stumdyti skaičių mitologiją kaip kažkokį super gerbūvio įrodymą. Jei turite teksto suvokimo problemų, pakartoju kitais žodžiais - jūsų versija, kad LT valstybė piliečius apipila paslaugom kaip iš gausybės rago, turint galvoje tokį palyginti su kitomis šalimis menką biudžetą yra neįtikėtina. Iš kur ženkli dalis to vartojimo kyla mano galva - paaiškinau, PVM atotrūkis vertinamas maždaug 1 mlrd.€ per metus.

Butu dziugu, jei musu materialine gerove lenktu ar butu panasi kaip Graikije, Portugalijoje, Ispanijoje, Kipre, Maltoje ar Airijoje. Jei isties butu taip, turetume tiek pat ar net daugiau imigrantu is siu saliu, nei dabar turime musu tautieciu emigravusiu i sias salis. Aisku galime pasidziaugti, kad atotrukis lyginant su siomis salimis sumazejo.

Regis, jūs turite teksto "prikūrimo" problemą, kuri kitur vadinama "strawman argument". T.y., diskutuojate ne su oponento teiginiais, bet su savo jam prirašytais išmislais. Suprantu, kad taip lengviau ir smagiau, bet gal, truputėlį pasistengus, pavyktų to išvengti - konstruktyvios diskusijos labui? Niekur nerašiau, kad " LT valstybė piliečius apipila paslaugom kaip iš gausybės rago" - čia jūsų išmislas. Rašiau ir galiu pakartoti (jei taipgi turite ir teksto suvokimo problemą), kad NE VIEN gaunamos pajamos lemia gyventojų gerovę. Tai teigia ir EUROSTAT, su kurio skaičiais jūs "net nebandote nediskutuoti" (nesu tikras, ką tuo norėjote pasakyti: kad nuolat stengiatės su jais diskutuoti?). Skaičiuojant AIC, vertinamas individualus vartojimas -tiesiogiai įsigijamų prekių bei paslaugų, ir gaunamų iš NGO, ir iš valstybės institucijų- nesiaiškinant, iš kokių lėšų tos tiesiogiai įsigyjamos prekės & paslaugos perkamos. Sakote, dalis vartojimo - iš PVM atotrūkio? Tebūnie. Galite dar pridėti ir likusią neapskaitytą ekonomiką (pvz. nedeklaruotas pajamas iš NT nuomos). BET tai nekeičia paties vartojimo dydžio fakto. (Tas pats ir kitose ES šalyse, su kuriomis lyginama).

Jūsų prielaida, kad emigraciją nulemia materialinės gerovės lygių skirtumas, yra naiviai primityvi. Jei turite laiko ir noro, galite išsamiau susipažinti su emigracijos-imigracijos procesus tyrinėjančia literatūra (ne tik Lietuvos tyrėjų skelbta, žinoma). Jei neturite, tai gal padės kiek susivokti tokie pavyzdžiai, kaip, sakykime, AIC skirtumas tarp Liuksemburgo ir Austrijos (144 vs. 117; BVP gyventojui skirtumas dar didesnis: 268 vs. 123), betgi nesigirdi, kad austrai masiškai emigruotų į Liuksemburgą (nors netgi kalbos barjero jiems nebūtų)? Žinoma, jeigu iš principo neigi EUROSTAT skaičiavimų ir duomenų patikimumą, tai paaiškinti nesunku: "tie duomenys meluoja, tai rodo emigracijos nebuvimas". Ar ne?:)

Jau pabodo diskutuoti sia tema su Jumis, tiek jau to, priimsiu kaip tvaru ar filosofini poziuri, kad maziau yra daugiau...

paliekant asmeniškumus, kaip tik ir bandau aiškintis, kas jums yra dramblys kambaryje, nes skirtumas tarp pajamų ir AIC ženklus. Suprantu, kad jums jame daug vienodų drambliukų. Bet 1 mlrd.€ PVM nepriemokos (pridėkit susijusius pajamų mokesčius) lyginant su NVO paslaugom ar nedeklaruotom nuomos pajamom į vieną svorio kategoriją man niekaip nesipaišo.

Regis, jums (ir Maurui) tinka (ne)filosofinis požiūris: jeigu skaičiai ir faktai prieštarauja mano įsitikinimams, tai juo blogiau skaičiams ir faktams! Atspėjau?:)

Nežinau, ką reiktų pasiūlyti padaryti, kad jūs pagaliau suvoktumėte kaip skaičiuojamas AIC.... Nebent tik pasiūlyti pačiam susirasti papildomos informacijos apie tai internete - jos ten netrūksta. Tada gal suvoksite, kad AIC vertina faktinį vartojimą (finansuojamą įvairiais šaltiniais, apie tai jau rašiau), o ne potencialų, kuris galėtų būti už tais metais gautas pajamas. Jeigu asmuo X 2021 metais įsigijo automobilį (iš sutaupytų tam pirkiniui per 10 metų lėšų), jeigu taipgi įsigijo sodybą (su banko paskola), tai šitai yra tų metų vartojimo, kurį vertina EUROSTAT, dalis. Ne tais metais gautų pajamų duoto vartojimo dalis, supratote? Na, jei dar vis ne, tai ką gi: belieka dar kartą paraginti nebūti abejingu ir kreiptis į EUROSTAT dėl jų "neteisingos" metodikos ir "klaidinančių" skaičių :). P.S.: Šalutinis klausimėlis: kai kalbate apie tą ženklų pajamų ir AIC skirtumą, ar turite omenyje pajamas pagal PGP, ar nominalias? Pagal neto-pajamas, įvertintas pagal PGP, Lietuvos mėnesinė vidutinė alga yra didesnė už Slovėnijos, Čekijos, Estijos, Maltos. Portugalijos ir t.t., o nuo Italijos atsilieka tik 1%. Na va, daviau jums dar vieną pretekstą aiškinti, kad "skaičiai meluoja" :-):)

keista, kai prirašote tiek savim patenkinto teksto, o nesugebat suprasti kelių sakinių

O Jaguaras priparkuotas prie namo?:)

Jeigu iki šiol gyvenote kaip Vakarų kliošaras, su bėgiojančiomis po namus pilkomis žiurkėmis, tai gal ne Lietuva ir jos valdžia kalta, o kaip toje dainuškoje “nieks kits čia nekalts, mergužėle, tu pati…”?

Taip pat gelo vandens atsargas per capita, gryno oro, miskingumo. O jei rimtai, tai Lietuvoj tikrai gera gyventi. Ir perkamoji galia pakilusi ir laimes indeksas aukstas. Vatinukai is pavydo sprogsta, kokia sekmes istorija yra Lietuva.

Norint ,bet ką galima pridėti, kad apš --um Lietuvą. Ką rusai ir daro ,kad geriau jaustųsi.

Biudžeto perskirstymas blogas,neteisinga mokestinė aplinka ... .O kaip visa tai pakeisti,kai vieni moka visus pilnai mokesčius,o kiti gauna visokias lengvatas?Kai tik norima tą "gyvulių ūkį" išnaikinti,tuoj pat "runkeliai" pradeda bliauti,o populistai (komuniagos,karbamidai,švarkeliai ir pan.) juos palaiko.

Tikrai ne juodai algas išsimokantys yra oficialaus skurdo priežastis? Tie ant popieriaus skurstantys, ir dar pensijoms surenkama mažiau. O šiaip pensijų problemą jau turėjome galimybę būt daugmaž prasprendę, jei į kaupimą nebūtų buvę žiūrima pro pirštus, ir atidėję vidutiniškai ne po 2-3% pajamų, o 10%.

Tipo kitur to nedaro didieji verslai?

Akivaizdziai kad ne pagal oficialias pajamas gyvename...

Mes daugiausiai ES pajamų turime ne per atlyginimus. Todėl algos dar ne viskas