Kas tai? Eksperto įžvalgos

Lietuvos nekilnojamasis turtas ir jo mokestinė realybė? Investuotojo požiūris

Reklama publikuota: 2022-07-11
Advokatų kontoros “Glimstedt” vyresnioji teisininkė, mokesčių ekspertė Agnė Pimpytė ir teisininkė Pooja Damodaran.
svg svg
Advokatų kontoros “Glimstedt” vyresnioji teisininkė, mokesčių ekspertė Agnė Pimpytė ir teisininkė Pooja Damodaran.

Numatomas turto vertės augimas

Pastaruoju metu į Lietuvos nekilnojamąjį turtą investuojama gana sparčiai. 2022 m. kovo mėn. statistiniai duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėnesių susidomėjimas investicijomis išaugo iki 21,1 %. Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – užfiksuotas 0,8 % butų pardavimo kainų augimas.

Konkrečiai didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, buvo užfiksuotas 0,8 % kapitalo augimas, o apytikslė kvadratinio metro kaina siekė 2 158 EUR (+16 EUR/kv. m). Neseniai įvykusi beprecedentė Rusijos į Ukrainą invazija neturėjo jokios įtakos didėjančiai nekilnojamojo turto paklausai Lietuvoje. Be to, gerokai padaugėjo užsieniečių, investuojančių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, nes nėra jokių apribojimų užsienio savininkams, išskyrus žemės įsigijimą.

Taip pat įdomu pastebėti, kad kainos šoktelėjo Vilniaus centre, kur kainos svyruoja nuo 1950 iki 2200 eurų už kvadratinį metrą (apytiksliai). Priemiesčiuose kainos taip pat kilo – vidutiniškai 1 160 eurų už kv. m (apie 2,5 proc.).

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Atrodo, kad investicijos į nekilnojamąjį turtą gauna ne tik palankią mokestinę aplinką (kaip bus išsamiau aprašyta šiame straipsnyje), bet ir sparčiai augančią Rytų Europos ekonomiką. Lietuvos ekonomika nuo pandemijos pradžios patyrė tik nedidelį nuosmukį. Europos Komisijos ataskaitoje teigiama, kad 2022 m. ekonomika turėtų augti dar 3,1 proc. Pagrindinės verslo šakos, kaip antai nedidelės vertės prekės ir transporto paslaugos, užtikrina, kad ekonomika išliktų stipri ir nepatirtų didelių neigiamų padarinių. 

Faktinė situacija: nekilnojamojo turto ir mokesčių padėtis regione 

Lietuvoje yra du nekilnojamojo turto mokesčiai – žemės mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis, mokamas už patalpas, pastatus ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Abiejų minėtų mokesčių tarifai, lyginant su pasauliniu kontekstu, yra santykinai žemi, o jų deklaravimo ir mokėjimo procedūros itin paprastos. Toliau pateikiamas trumpas esminių šių mokesčių aspektų aprašymas. 

  • Žemės mokestis

Žemės mokestis yra mokamas už fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje esančią privačią žemę, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Šio mokesčio tarifas svyruoja nuo 0,01 % iki 4 % žemės mokestinės vertės, kuri nėra tapati rinkos vertei. Apmokestinamoji žemės vertė nustatoma masinio vertinimo būdu penkeriems metams į priekį ir faktiškai visada yra mažesnė už rinkos kainą, išskyrus retas išimtis. Konkrečius žemės mokesčio tarifus kasmet nustato kiekviena savivaldybė. Mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais, o mokesčių deklaracijas parengia ir į mokesčių mokėtojo paskyrą (elektroninio deklaravimo sistemoje) įkelia mokesčių administratorius.

Įstatymas taip pat numato atleidimą nuo žemės mokesčio dėl socialinio arba visuomeninio žemės panaudojimo būdo arba dėl mokesčių mokėtojo socialinės padėties. Nuo žemės mokesčio atleidžiami fiziniai asmenys, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai ir kuriems priklausančio žemės sklypo plotas neviršija savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio. Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausantys keli žemės sklypai, esantys tos pačios savivaldybės teritorijos vietovėse (vietovėje), kurioms (kuriai) nustatytas vienodas neapmokestinamasis žemės sklypo dydis, šiuo atveju laikomi vienu žemės sklypu. Jeigu fizinis asmuo turi teisę į mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. 

  • Nekilnojamojo turto mokestis 

Kita aprašyto tipo mokesčių rūšis yra nekilnojamojo turto mokestis. Šio mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Šiuo metu jo tarifas yra 0,5–3 % nekilnojamojo turto mokestinės vertės, kuri nustatoma masinio vertinimo būdu penkerių metų laikotarpiui. Kalbant apie šį mokestį, svarbu prisiminti, kad tarifas taip pat priklauso nuo apmokestinamo nekilnojamojo turto paskirties. Kadangi šiuo atveju aktualus gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, plačiau pakalbėsime apie šios rūšies nekilnojamojo turto apmokestinimą.

Šio mokesčio atžvilgiu taikoma neapmokestinamoji vertė, nuo kurios visais atvejais šis mokestis nėra skaičiuojamas, – tai fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar įsigytų gyvenamųjų namų, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkinių pastatų, žemės ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, poilsio, žuvininkystės ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų. Toliau tarifas yra progresyviai didėjantis, priklausomai nuo turto vertės, t. y.:

  • 0,5 % mokesčio tarifas taikomas turto apmokestinamosios vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąją vertę, bet neviršijančiai 300 000 eurų;
  • 1 % mokesčio tarifas taikomas turto apmokestinamosios vertės daliai, viršijančiai 300 000 eurų, bet neviršijančiai 500 000 eurų;
  • turto apmokestinamosios vertės daliai, viršijančiai 500 000 eurų, taikomas 2 % mokesčio tarifas.

Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio vertė yra 650 000 eurų, jis būtų apmokestinamas taip:

650 000 – 150 000 (neapmokestinamoji vertė) = 500 000 eurų;

daliai sumos iki 300 000 būtų taikomas 0,5 % tarifas, t. y. 300 000 x 0,5 % = 1 500 eurų;

sumos daliai nuo 300 000 iki 500 000 taikomas 1 % tarifas, t. y. 200 000 x 1 % = 2 000 eurų.

Tai reiškia, kad toks asmuo už 650 000 eurų vertės turtą mokėtų 3 500 eurų nekilnojamojo turto mokestį, t. y. maždaug 0,54 % turto vertės.

Svarbu pažymėti, kad šis mokestis turi dar daugiau mokestinių lengvatų nei aptartas žemės mokestis. Išlygos taikomos netgi daugiavaikėms šeimoms (turinčioms tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų amžiaus) – taikomi didesni neapmokestinamieji dydžiai ir didesni mokesčių tarifai skaičiuojami nuo didesnių sumų. 

Faktinė situacija: investicijos į Lietuvos nekilnojamąjį turtą ir užsieniečių privilegijos 

Lietuva laikoma saugiu prieglobsčiu net ir nepaisant kaimyninėje teritorijoje vykstančio karo. Lietuvos Respublika nuo 2004 m. yra Europos Sąjungos narė, taip pat priklauso Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO) ir kitoms pirmaujančioms pasaulinėms organizacijoms, užtikrinančioms taiką ir saugumą.

Taip pat galima pažymėti, kad pagrindiniai ekonominiai veiksniai, darantys įtaką gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainoms Lietuvoje, yra šalies BVP, infliacijos lygis, bankų paskolų palūkanų norma ir galimybė gauti paskolas iš finansinių institucijų. Be to, teigiamos ekonominės sąlygos, tokios kaip didėjantis darbo užmokestis, politinė struktūra, saugumas ir bankų kreditai bei paskolų galimybės, Lietuvą įvardija kaip stiprią investavimo, ypač į nekilnojamąjį turtą, šalį.

Mintis investuoti į nekilnojamąjį turtą užsieniečiams gali būti bauginanti, tačiau, įvertinus visus privalumus, tai yra tikrai gerai pamatuota investicija. Investavus į Lietuvos nekilnojamąjį turtą, kurio plotas viršija 14 kv. m vienam asmeniui (atitinka reikalavimus), užsienio fizinis asmuo gauna dotaciją daugkartinei Šengeno vizai, o jei šis nekilnojamasis turtas ar butas yra įregistruotas kaip priklausantis įmonei ir atitinka nustatytą sumos ribą, užsienio fizinis asmuo arba įmonės direktorius gali kreiptis dėl leidimo gyventi verslo veiklos pagrindu. Be to, galima naudotis tomis pačiomis privilegijomis, susijusiomis su piliečiams taikomų mokesčių struktūra, pavyzdžiui, įmonių pajamų mokestis, priklausomai nuo įmonės dydžio, svyruoja nuo 5 % iki 15 %. 

Vertinant Lietuvos nekilnojamojo turto (prabangaus ir ne tik) situaciją, galima drąsiai teigti, kad šios rinkos siūlomos sąlygos, gyvenimo kokybė ir mokestinė aplinka yra vienos patraukliausių regione. Atsižvelgiant į naujai atsirandančius plėtros projektus ir ateities perspektyvas, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka yra palanki investicijoms. Be abejo, kaip ir kitose verslo šakose, pirmieji suskubę gauna didesnę grąžą, todėl patariame pernelyg nedelsti. Tikimės, kad mūsų parengta situacijos analizė padės jums priimti svarbius sprendimus šiuo klausimu. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
Maršalo planas Ukrainai: be garantijų verslui kyla iššūkių atstatyti tūkstančius namų, šimtus mokyklų ir tiltų Premium 1

Rusijos tebepuolama Ukraina skuba atstatyti transporto infrastruktūrą, reikalingą eksportuoti grūdus, atkurti...

Finansai
09:04
Tarptautinis arbitražas atsisakė nagrinėti Rusijos skundą Lietuvai dėl „Snoro“ nacionalizavimo 6

Tarptautinis arbitražo teismas atsisakė nagrinėti Rusijos investuotojų teisių gynimo užsienio šalyse fondo...

Rinkos
2022.07.12
ES įšaldė Rusijos oligarchų turto už 13,8 mlrd. Eur

Europos Sąjunga (ES) nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją įšaldė 13,8 mlrd. Eur vertės...

Verslo aplinka
2022.07.12
SEB apklausa: galvojančių, kad būstas pigs, beveik nebeliko 8

Apie 80% šalies gyventojų birželį tikėjosi, jog per ateinančius 12 mėnesių būsto kainos didės. Tokių aukštų...

Statyba ir NT
2022.07.12
Valstybės kontrolė: pensijų sistema neužtikrina didesnių pajamų senatvėje 6

Lietuvos pensijų sistema yra labiau orientuota į skurdo mažinimą, bet ne į didesnes pajamas senatvėje.

Rinkos
2022.07.12
Birželį Lietuvoje – 11,8% suderinta vidutinė metinė infliacija 4

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą...

Finansai
2022.07.12
Koks sunkmetis – nuo 2019 m. Lietuvoje atsidarė beveik 1.000 naujų transporto įmonių Premium

Lietuvos transporto sektorius išgyvena audringus pokyčius: šimtais nykstančias įmones dvigubai didesniu tempu...

Logistika
2022.07.12
Šiemet gyventojai paramai skyrė rekordinę GPM sumą

Iki šios savaitės pabaigos 24.000 paramos gavėjų, meno kūrėjų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų bei...

Finansai
2022.07.12
„Swedbank“ finansuoja Palangos sanatorijos „Gradiali“ plėtrą

Komercinis bankas „Swedbank“ pranešė suteikęs 7,9 mln. Eur dydžio paskolą Palangos sanatorijos „Gradiali“...

Statyba ir NT
2022.07.11
Pagalbos verslui fondas baigė investavimą 2

Valstybės investicijų valdymo agentūros (VIVA) valdomas Pagalbos verslui fondas investavimo etapą baigė...

Finansai
2022.07.11
Infliacijai birželį pasiekus 21%, valstybės kontrolė perspėja dėl valdžios sukamo infliacijos malūno 50

Valstybės kontrolė perspėja, kad Vyriausybei reikėtų vengti perteklinį vartojimą skatinančių mokestinių...

Finansai
2022.07.11
Finansų įstaigų apklausa: dauguma įmonių jaučia karo poveikį, dalis peržiūri tikslus 1

Rizikos šalies finansų sistemai per pusmetį pasikeitė iš esmės – kaip pagrindinė ir didžiausia rizika...

Rinkos
2022.07.11
Įtariama, kad lombardai valstybei nesumokėjo 1 mln. Eur mokesčių – byla jau teisme

Klaipėdos teismui perduota lombardų veikla užsiimančių įmonių byla, kuriose įmonės ir fiziniai asmenys...

Gazelė
2022.07.11
„Fitch“ Turkijos kredito reitingą nukirpo iki „šlamšto“ lygio

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Turkijos kredito reitingą nuo B+ iki B, tai yra iki...

Finansai
2022.07.11
Pramoginių laivų gamintoja projektuoja naujus laivus Premium

Motorlaivių gamybos UAB „Marex Boats“ šių metų pradžioje baigė statybas ir pradėjo eksploatuoti naujas...

Pramonė
2022.07.11
Stebinanti Jeilio profesoriaus išvada: pradėti verslą Kinijoje – taip pat lengva kaip JAV ar Lietuvoje Premium 1

Kaivanas Munshi, Jeilio universiteto ekonomikos profesorius, bemaž dvidešimt penkerius metus tyrinėja...

Finansai
2022.07.10
Atgaivintas cukraus fabrikas pernai uždirbo 0,59 mln. Eur grynojo pelno Premium 2

KŪB „Agrosindikatas“ valdomas UAB „Lietuvos cukraus fabrikas“, atnaujinęs cukraus gamybą praėjusių metų...

Pramonė
2022.07.10
Kanada gegužę užfiksavo 4,1 mlrd. USD prekybos perteklių

Kanada gegužę pasiekė didžiausią prekybos perteklių nuo 2008-ųjų, kurį paskatino naftos kainos, išaugusios...

Verslo aplinka
2022.07.10
Augant infliacijai, laukiama mažesnio vartojimo

Statistikai rodant mažmeninės prekybos nuosmukį, vieni ekspertai tai aiškina augančia infliacija ir...

Prekyba
2022.07.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku