panašiomis sąlygomis daugeliui nurodytų įmonių ;-) tai teikite, o kas neleidžia?

spėju, kad VIVA neprisiima jokios finansinės rizikos, visa rizika - VPF ty mokesčių mokėtojams... Taigi, jokių šansų bet kam kitam sukonkuruoti su nemokamais ir 'niekieno' pinigais. Teisus Dubnikovas.

Matyt konkrečiais atvejais valstybinio (pigaus) kapitalo kaina yra mažesnė, o rizikos (socializuotos, nes sprendimų priėmėjams neskauda), apetitas - didesnis, nei privataus verslo, kad lemia dirbtinio kvėpavimo aparatų statymą įmonėms, kurios tiesiog turėtų bankrutuoti. Kodėl mokesčių mokėtojai turėtų pigiai prisiimti tokią riziką, kurios nenori privatus verslas?

nepykite, bet klausimu į klausimą - o kodėl mokesčių mokėtojai sušėrė 2 mlrd.€ subsidijų per metus LT verslams kovido laikotarpiu? o brangus privatus kapitalas ne? Atsakymas matyt paprastas, tik tikintys šv.rinkos efektyvumu gali nesuprast.

baikit, kokią finansinę riziką prisiima finansų tarpininkas? jokios, ji visa investuotojų ;-) tai jei nustosite spėlioti ir pasidomėsite, pamatysite, pusė kapitalo valstybės, pusė iš obligacijų rinkoje. Taip kad privatūs investuotojai verkia kartu su jumis, stovėdami prie jų eilėje ;-))) (Paklausa septynis kartus viršijo pasiūlą) https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1550685/pagalbos-verslui-fondo-investuotoja-isleido-20-mln-euru-vertes-obligacijas

Jei nebandyti redukuoti klausimo į dvejetainę sistemą (laisva rinka-komunizmas), o galvoti apie spektrą tarp vieno ir kito ir atskiras sritis, kuriose sprendimai galėtų būti skirtingose šio spektro taškuose, tada atsakymai į tai, kokie sprendimai yra teisingi, o kokie ne, matyt, nebebūtų tokie akivaizdūs, ar ne? Tai iliustruojantys atsitiktiniai pavyzdžiai: Lehman brothers ir co. gelbėjimas mokesčių mokėtojų pinigais - teisingas sprendimas, ar ne? Arba, arčiau Lietuvos - mažesnis PVM centriniam šildymui - gerai, ar ne? Daug galima prirankioti "kvestionuotinų" praktinių pavyzdžių, kur ("galimai") buvo perlenkta tiek į vieną, tiek į kitą pusę (natūralių monopolijų privatizavimas - pavyzdys į kitą pusę). Todėl man mano keliami klausimai atrodo adekvatūs. Grįžtant prie temos, nepykit, bet man sudėtinga suprasti, kodėl, pvz. batų retail'u užsiimanti įmonė (Danbalt) turėtų būti gelbėjama mokesčių mokėtojų pinigais, prisiimant padidintą riziką be adekvataus (rinkos supratimu) atlygio.

trumpai imho, Lehman - too big to fail atvejis, UK vyriausybė 2007-2008 supirkusi mažesnius ir 2 sistemiškai svarbius bankus iš jų uždirbo -23 mlrd.GBP nuostolio, bet tikėtina išvengė daug blogesnių pasekmių ekonomikai jei jie būtų atsidūrę po vandeniu; bet tokiems jau sukurti kiti mechanizmai. PVM lengvata šildymui yra anachronizmas, atpigus šildymui tiesiog reikėjo įvesti, o ne politikuoti ir atiduoti atsilaisvinusias lėšas vartojimui (prekybai). Į temą, nesu tikras, ar veiklos sritis turėtų būti kriterijus, na nebent lošimai ir alkoholis nekaip atrodytų, o Danbalt - kiek matosi, normalūs rodikliai iki pandemijos, bet 2020 nuostoliai kritus apyvartai, ir greičiausiai problemos su apyvartiniu, 172 darbuotojai.

Tai, dar kartą, kodėl valstybė turėjo finansuoti tokius verslus, kaip Danijos parduotuvės ar citybee? Irgi too big to fail?

sakyčiau, too medium to fail - jei pasiskaityti specialiuosius įpareigojimus "Vidutinių ir didelių įmonių likvidumo palaikymas, įgyvendinant skatinamąją finansinę priemonę „Pagalbos verslui fondas“. Leisti skęsti kai valstybei trūksta lėšų, kreditorius statant į dažniausiai beviltišką eilę, darbuotojus į biržą (2009 scenarijus) - ok, nebuvo kur dėtis, buvom nepasiruošę. Bet manau pasimokėm, kad apysveikių verslų bankrotų dėl likvidumo pasekmės skaudžios ir tempiasi dešimtmetį. Todėl kai dabar valstybė skolinasi neigiamom palūkanom, ir turi gerokai daugiau kompetencijos vadyboje, o skolinantis rinkoje sąlygos be užstato vis dar žvėriškai nepalankios net su kokia Invega garantija, net tiems kam reikia penkiaženklės sumos 1-3 metams (čia reikia gerokai daugiau), šiek tiek daugiau statizmo pereinamuoju laikotarpiu nepakenks.

Tai gal geriau darbuotojus paremt ismokom, o ne imone ? O darbuotojai nuspres, kur tuos pinigus, dotaciju pavidalu, isleist. Kam kazkokias salyginai nereiksmingas imone gelbet ? Tegul islieka stipriausi.

Taip gelbejom, taip gelbejom vargses imones, kad 3x Porsche Vilniaus centre padaugejo per pandemija. Keista, vienok...

Tikrai "apysveikis" verslas Lietuvoje be problemų gali pasiskolinti rinkoje, ypač dabartiniais prispausdintų eurų laikais. Bankroto institutas pasaulyje sugalvotas ne be reikalo, o tokios priemonės, kaip ši, pasiekia tik tiek, kad sumažina verslo riziką / atpigina finansines sąnaudas investuotojams platesnės visuomenės sąskaita. Tai absoliučiai neadekvatus valstybės lėšų - net ir už neigiamas palūkanas - panaudojimas.

na, generalizuotais užkeikimais apie stebuklingą bankrotų poveikį mes netikim, kol turtas neviršija įsipareigojimų ;-) "Tikrai" gali be problemų, kol nepabandai. O tada prispausdintų eurų laikais išlenda komiteto "ne", užstatas, arba *niolika proc. metinių, ir asmeninė garantija turtu, realiai - drūčiau nei prieš 20 metų. Čia mažiukams, o didesniems su 0,5 mln.€ nuostoliu nelabai galiu komentuoti.

Tai žinoma, kad tokiu atveju kraštiniais turėtų tapti mokesčių mokėtojai ir prisiimti visą riziką be turto įkeitimo, asmeninių laidavimų ar kt. priemonių, už tai gaudami 6-8% metinės grąžos ir išgelbėdami visuomenę nuo to, kad gali tekti pirkti batus kitokio pavadinimo parduotuvėje...

... ir patikrinti ar po ,,klaidos" staiga kažkas asmeniškai neptaturtėjo ...