Atviroji bankininkystė – viena perspektyviausių FinTech sričių. Kur slypi jos potencialas?

Europos Sąjungoje atviroji bankininkystė buvo įtvirtinta 2018 metais priėmus tektoniniam sukrėtimui prilygusią antrąją Mokėjimo paslaugų direktyvą (PSD2). Ši direktyva nurodė, kad klasikiniai bankai privalo dalintis klientų sąskaitų informacija su licencijuotais trečiųjų šalių paslaugų teikėjais. Direktyvoje buvo įtvirtinti reikalavimai dėl klientų sutikimų naudojimo, paslaugų saugumo užtikrinimo, taip pat joje buvo reglamentuoti santykiai tarp trečiųjų šalių paslaugų teikėjų ir mokėtojų sąskaitas tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų.

Tyrimai rodo, kad atviri ir trečiosioms šalims pasiekiami finansiniai duomenys gali sukurti ekonominę vertę ir vartotojams, ir finansų įstaigoms. Naudodamos atvirus duomenis finansų įstaigos gali veikti efektyviau, optimaliau naudoti resursus, lengviau užkirsti kelią sukčiavimui bei apsaugoti vartotojų informaciją. Privatūs vartotojai bei smulkusis ir vidutinis verslas, naudodamiesi inovatyviais finansiniais sprendimais, gali gauti naudos iš paprasčiau, greičiau ir patogiau suteikiamų finansinių paslaugų. „McKinsey Global Institute“ prognozuoja, kad iki 2030 metų atvirosios bankininkystės produktai ir paslaugos gali sukurti net 1,5 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto.

„Juniper Research“ tyrimų duomenimis, 2020 metų pabaigoje Europoje buvo apie 12,2 mln. atvirosios bankininkystės paslaugų naudotojų; manoma, kad iki 2024 metų šis skaičius gali padidėti penkiagubai. Europos naudotojai sudaro 45 proc. viso pasaulio atvirosios bankininkystės rinkos.

Lietuva yra viena iš ES šalių, kurias PSD2 direktyvos padrąsintos naujosios finansinių sprendimų teikėjos – FinTech įmonės – renkasi, norėdamos gauti licencijas teikti mokėjimų inicijavimo, sąskaitos informacijos ir kitas atvirosios bankininkystės paslaugas. Lietuvos bankas šiuo metu prižiūri arti pustrečio šimto FinTech įmonių, iš kurių daugiau nei dvidešimt – licencijuoti atvirosios bankininkystės paslaugų teikėjai. Žinoma, globalių ambicijų turinčioms FinTech įmonėms Lietuvos rinka nėra didelė. Todėl svarstydamos apie atvirosios bankininkystės paslaugų teikimą, įmonės vertina plėtros galimybes už Lietuvos ribų, Baltijos ar kituose regionuose, kur neretai jau veikia toms pačioms grupėms priklausančios finansų įstaigos.

„Forbis“ – viena iš Lietuvos įmonių, kuriančių IT sprendimus, pritaikytus atvirajai bankininkystei. Bendrovės Sistemų ir verslo analizės departamento direktorė Liudmila Voitova sako, kad atvirosios bankininkystės pradžia nebuvo lengva: „Pirmieji atvirosios bankininkystės metai nebuvo lengvi. Technologijų kūrėjai neįžvelgė pakankamai perspektyvų. Finansų įstaigoms kilo daug klausimų dėl atvirosios bankininkystės reikalavimų įgyvendinimo, trečiųjų šalių paslaugų teikėjai turėjo iššūkių kuriant naujus produktus bei integruojantis su finansų institucijomis, o vartotojai neskubėjo pasitikėti naujove.“

Vis dėlto, atvirosios bankininkystės sklaidai įgaunant pagreitį, šioje rinkoje atsiveria naujos galimybės, kuriomis, pasak ekspertų, gali pasinaudoti ir lietuviai.

Vartotojams – greitis ir saugumas

Pirmasis ir sparčiausiai paplitęs atvirosios bankininkystės pritaikymo būdas buvo mokėjimo inicijavimo paslaugos sukūrimas. Šios paslaugos pradininkės buvo mokėjimų įstaigos, kurios jau teikė sprendimus verslui, pagrįstus ekrane rodomų duomenų kopijavimo (screen scraping) principu.

Mokėjimo inicijavimo paslauga prilygsta bankiniams pervedimams saugumu, verslininkams ji patrauklesnė dėl keliskart žemesnės kainos, o vartotojams ši paslauga leidžia greičiau ir patogiau atlikti mokėjimą ir taip pagerina apsipirkimo patirtį. Tačiau dalies paslaugų, kurios galėtų palengvinti finansų valdymą, lietuviai dar neturėjo progos išbandyti, sako L. Voitova. „Atviroji bankininkystė įgalina daugybę naujų paslaugų, kurios gali padėti valdyti asmeninius ir verslo finansus. Ji turi perspektyvų teikiant kreditavimo paslaugas, kai reikia apskaičiuoti paskolos gavėjo reitingą arba vertinti sudarytų sandorių riziką. Informacija apie sąskaitos likutį gali būti naudinga gerinant vartotojo patirtį naudojantis mokėjimo inicijavimo paslauga – vartotojui galima rodyti keliuose bankuose esančias sąskaitas ir leisti pasirinkti mokėjimo sąskaitą įvertinus joje turimą likutį. Tai būtų labai patogu, nes dabar mokėti galima tik iš vieno banko, kurį vartotojas pasirinko pirmajame žingsnyje, sąskaitų“, – teigia L. Voitova.

Pasak ekspertės, atviroji bankininkystė taip pat gali būti pritaikyta ir asmenų finansinio raštingumo ugdymui, verslo konsultavimui, finansinių rizikų analizei bei mažinimui, nes licencijuotos įmonės gali siūlyti individualizuotus patarimus, pagrįstus joms pasiekiama sąskaitų operacijų informacija. Verslui ši informacija taip pat sukuria galimybę geriau suprasti vartotojų pinigų leidimo įpročius bei kurti naujus rinkodaros sprendimus. Žinoma, tiesioginę prieigą prie asmeninių sąskaitų informacijos trečiųjų šalių paslaugų tiekėjai gali gauti tik tuo atveju, jei pats vartotojas duoda tam sutikimą.

Neišnaudotos galimybės technologijų kūrėjams ir finansų įstaigoms

Spartaus atvirosios bankininkystės augimo perspektyvos finansų įstaigoms ir technologijų kūrėjams reiškia naujas galimybes ir šansą tapti srities lyderiais. Ši tendencija jau pastebima, nes investuotojai vis aktyvesni, didieji mokėjimų paslaugas teikiantys rinkos žaidėjai aktyviai domisi atvirosios bankininkystės startuolių veikla. Vienas iš mokėjimo kortelių paslaugų teikimo lyderių „MasterCard“ prisidėjo prie atvirosios bankininkystės paslaugų plėtros įsigydamas Danijos startuolį, kuris sukūrė API ryšį su daugiau nei 2700 finansinių institucijų visoje Europoje.

„Kartu su „Forbio“ komanda kurdami IT sprendimus, jaučiame, jog atviroji bankininkystė yra perspektyvi sritis. Reaguodami į tai, vystome sprendimus, kurie leistų trečiųjų šalių paslaugų tiekėjams per atvirosios bankininkystės sąsają siūlyti momentinius SEPA mokėjimus, inicijuoti SEPA mokėjimus informaciją pateikiant duomenų failais, tarptautinius mokėjimus, periodinius ir būsimos dienos mokėjimus. Taip pat artimiausiu metu įdiegsime galimybę patvirtinti mokėjimus keliais parašais. Tai turėtų praplėsti mokėjimo inicijavimo paslaugos naudotojų ratą ir suteikti galimybę inicijuoti mokėjimus ne tik privatiems, bet ir verslo klientams. Inovacijų poreikį jaučiame labai aiškiai – mūsų komanda kartu su kita mūsų grupės įmone „Contomobile“ kuria ir vysto mokėjimų inicijavimo įrankį „Conto QuickPay“, kuris tampa vis populiaresnis tarp internetinių parduotuvių“, – sako L. Voitova.

Tačiau ekspertė priduria, kad kelias, kurį turi nueiti srities inovatoriai, nėra lengvas: „Tam, kad trečiųjų šalių paslaugų teikėjai taptų konkurencingi kitose rinkose, reikalingos integracijos su kitų šalių bankų atvirosios bankininkystės sprendimais. O tai nėra triviali užduotis, nes bankų naudojamos API integracijos skirtingos, kiekvieną reikia atskirai analizuoti bei adaptuoti savo sprendimus, kad būtų galima inicijuoti mokėjimus ar gauti informaciją apie sąskaitas. Skirtingų integracijų palaikymas didina paslaugų teikėjų kaštus. Proveržis būtų pasiektas perėjus prie vieningo, standartizuoto XS2A integracinio sluoksnio, kuris leistų unifikuoti naudojamus sprendimus. Šiuos procesus galėtų inicijuoti ir koordinuoti ES šalių bankų priežiūros institucijos.“

Apie „Forbis“

UAB „Forbis“ kuria finansinių technologijų sprendimus bankams ir kitoms finansų institucijoms.

Įmonės sprendimai yra pritaikomi skirtingų dydžių ir tipų finansų institucijų poreikiams: siūlomos ir visiškai autonominės bankinės sistemos, ir į jau kliento naudojamą sistemą integruojami moduliai, ir platformos, palaikančios kliento produktus bei paslaugas.

„Forbis“ įmonių grupei priklauso UAB „Fininbox“, nuomojanti programinę įrangą finansų įstaigoms SaaS (System as a Service) principu, ir elektroninių pinigų įstaiga „Contomobile“.