Siūloma keisti sporto finansavimą: skirstymas per biudžetą būtų skaidresnis
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) vadovas Mykolas Majauskas siūlo keisti sporto ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) finansavimo modelį – loterijų organizatoriai pervestų lėšas į valstybės biudžetą.
„Norime, kad visą paramą loterijų organizatoriai pervestų į biudžetą ir iš jo būtų skiriamos lėšos LTOK ir visam sportui“, – BNS sakė M. Majauskas.
Siūlymą ketvirtadienį svarstė BFK.
Dabar loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5%, o paramos gavėjams – 8% išplatintų bilietų vertės.
Pasak M. Majausko, Lietuvos tvarka yra unikali – loterijas organizuoja privatus verslas, kuris pagrindinę mokesčių dalį sumoka ne į biudžetą, bet perveda tiesiai sporto organizacijoms, olimpiniam komitetui. Anot jo, tokiu būdu išvengiama atskaitomybės už finansavimą sportui, Valstybės kontrolės audito ir viešųjų pirkimų.
„Jeigu kalbėtume apie skaidrumą, be jokios abejonės, būtų užtikrintas didesnis skaidrumas ir aiškumas dėl šio mokesčio mokėjimo, nes tai yra mokestis, o ne parama, nes lošimų organizatoriai kito pasirinkimo neturi, negali to mokesčio nemokėti, todėl jeigu būtų skiriama per biudžetą, būtų skaidriau ir būtų visai kiti kontrolės mechanizmai“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė Lošimų priežiūros tarnybos vadovas Virginijus Daukšys.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė Edita Janušienė taip pat įsitikinusi, kad taip būtų užtikrintas ne tik didesnis skaidrumas, bet ir geresnis visos paramos skirstymas.
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė pastebėjo, kad privalomi 8% pervedimai paramos gavėjams leidžia loterijų organizatoriams susimažinti pelno mokestį.
Anot jos, „Olifėjos“ dalis rinkoje mažėja, Lietuvoje stiprėja kitas loterijų organizatorius perimantis būtent „Olifėjos“ rinkos dalį.
„Todėl manome, kad ilguoju laikotarpiu siauros ekonominės veiklos pajamomis užtikrintas sporto rėmimas nėra tvarus“, – teigė ji.
Sportininkai nepritaria
Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius suabejojo, ar sporto rėmimo lėšas perkėlus iš vienos kišenės į kitą, finansavimas pagerės.
Jo teigimu, į parolimpines žaidynes nė vienas sportininkas nebūtų išvykęs dėl per mažo finansavimo iš biudžeto. Į Europos čempionatus dėl loterijų organizatorių paramos pavyko išvežti du kartus daugiau sportininkų negu gaunant tik valstybės lėšas.
Tokijo olimpinė vicečempionė penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė taip pat sakė, kad be LTOK finansavimo negalėtų tinkamai pasiruošti varžyboms: „Mes (iš LTOK – BNS) gauname daugiau nei pusę finansavimo negu skiria Vyriausybė“.
Lietuvos loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas žada, kad parama sportui kitais metais bus didesnė nei šiemet ir pernai.
Pasak Lošimų priežiūros tarnybos, dabar septynios bendrovės turi teisę organizuoti loterijas.
„Olifėja“ šių metų pirmąjį ketvirtį užėmė 75% rinkos, internetines loterijas rengianti „Euloto“ – 24%, „Žalgirio loto“ – 1%, kitos keturios įmonės („Novoloto Vilnius“, „Mesi Lt“, „LitLoto“ ir „New Miracle“) neužima nė procento.
Pernai loterijų organizatoriai loterijos bilietų pardavė už 106,3 mln. Eur (užpernai – už 113,9 mln. Eur), išmokėta 59,4 mln. Eur (64 mln. Eur) laimėjimų, lošimų įmonių pajamos siekė 46,9 mln. Eur (49,9 mln. Eur).
Dabar loterijų organizatoriai į biudžetą perveda 5 proc., o paramos gavėjams – 8 proc. išplatintų bilietų vertės. Pernai į biudžetą pervesta 5,356 mln. eurų (užpernai – 5,632 mln. eurų), o gavėjams – 8,505 mln. eurų (9,111 mln. eurų).
LTOK per 2015-2020 metus iš loterijų organizatorių gavo 30,572 mln. Eur paramos, Lietuvos olimpinis fondas – 2,226 mln. Eur, labdaros ir paramos fondas „Perlo parama“ – 0,904 mln. Eur, Lietuvos parolimpinis komitetas – 0,733 mln. Eur, „Žalgirio“ krepšinio centras – 0,484 mln. Eur bei Vilniaus šv. Juozapo parapija – 0,45 mln. Eur.
