Deficitiniame biudžeto projekte – beveik 1 mlrd. Eur papildomų išlaidų dėl COVID-19

Papildyta informacija, kad Vyriausybė pritarė pakoreguotam biudžeto projektui

Struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas, Finansų ministerijos (FM) vertinimu, 2021 m. sudarys 6,4% BVP, o jo skola – 51,9% BVP, arba 1,7 punkto daugiau nei planuota anksčiau. Tokie rodikliai nurodomi 2021 m. valstybės biudžeto projekte, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Pakoreguotas biudžeto projektas bus teikiamas Seimui, kuris turi jį patvirtinti ne vėliau kaip 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios

Vyriausybė numatė, kad 2021 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sieks 11,252 mlrd. Eur – palyginti su ankstesnės Vyriausybės patvirtintu biudžeto projektu, jos mažėja 132,8 mln. Eur.

Biudžeto asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti sudarys 15,826 mlrd. Eur, planuoja Vyriausybė, tad asignavimai pajamas viršija net 4,573 mlrd. Eur.

COVID-19 augins biudžeto deficitą

Iš viso Vyriausybė siūlo didinti asignavimus 1,137 mlrd. Eur, o didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. Eur – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti. 

„Biudžeto deficitas kitąmet bus 7%, o iš jų 1,8% sudaro COVID-19 pandemijai skirtos išlaidos“, – po Vyriausybės posėdžio vykusioje spaudos konferencijoje apibendrino Gintarė Skaistė, finansų ministrė.

Vyriausybė taip pat numato, kad atsižvelgiant į projektų, finansuojamų iš ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, įgyvendinimo eigą, ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos būtų mažinamos 841,4 mln. Eur. Iš jų laikinai, iki bus gautas Europos Komisijos (EK) pritarimas ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis finansuoti Ateities ekonomikos DNR plano veiksmus, 812,8 mln. Eur turėtų būti sumažinti asignavimų valdytojams skirti asignavimai.

„Iš biudžeto projekto buvo išimtos tiek pajamos, tiek išlaidos, susijusios su EK ekonomikos gaivinimo priemone. Todėl, kad ši priemonė dar nėra patvirtinta ir jos kriterijai dar nėra aiškūs. O tuos projektus, kurie buvo parengti, mes peržiūrėsime ir, suderinę su EK, biudžeto projektą patikslinsime vėliau, kai bus jau aiškūs konkretūs kriterijai, kas bus finansuojama iš atsigavimo fondo“, – nurodo G. Skaistė.

Išsipildžius rudenį darytai prielaidai, kad neigiama pandemijos įtaka ekonomikai ketvirtąjį šių metų ketvirtį sustiprės, numatoma, kad dėl su COVID-19 viruso pandemija susijusio šoko šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 1,5%, prognozuoja FM. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį pablogėjus epidemiologinei situacijai, neigiamas COVID-19 viruso poveikis ekonomikai bus juntamas ir pirmąjį 2021 m. ketvirtį, o pradedant antruoju ketvirčiu tikimės sulaukti ekonominio aktyvumo didėjimo. Taigi, per visus 2021 metus Lietuvos ekonomika galėtų augti 2,8%, t.y. 0,5 proc. punktos mažiau, nei prognozuota rugsėjo mėn.

Daugiausia papildomų lėšų – SADM

Kitų metų valstybės biudžete papildomai suplanuotos išlaidos yra numatytos Sveikatos apsaugos ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priemonių, skirtų koronaviruso pandemijos neigiamų padarinių mažinimo, įgyvendinimui, nurodo ministrė

Iš COVID-19 pandemijos valdymui numatytų 934 mln. Eur daugiau nei pusė lėšų, t. y. 480 mln. Eur, papildomai ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai: ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms tiek dirbantiems savarankiškai, tiek ir dar ieškantiems darbo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtos papildomos lėšos sudaro 230 mln. Eur, kurie bus skirti įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. Eur, kurie bus skirti COVID-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, medikų priedams už pavojingą darbą, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. Eur, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams, pvz. Vidaus reikalų ministerijai – pareigūnų viršvalandžiams ir pan.

Pensijų indeksavimui – 95 mln. Eur

Likusi dalis patobulintame biudžeto projekte suplanuotų papildomų išlaidų, nesusijusių su COVID-19 valdymu, sudaro apie 303 mln. Eur, didžioji jų dalis – apie 95 mln. Eur – numatyta papildomam pensijų indeksavimui bei išankstiniam pensijų perskaičiavimui. Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų finansavimas užtikrinamas papildomai skiriant apie 89 mln. Eur iš valstybės biudžeto, kurie skirti vaistams kompensuoti ir medikų priemokoms ir kt. Taip pat papildomai bus skiriama lėšų socialinei pagalbai, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir statutinių pareigūnų darbo užmokesčio didinimui.

Numatant geresnį 2020 m. pajamų surinkimą ir spartesnį prognozuojamo darbo užmokesčio fondo augimą 2021 m., 38,9 mln. Eur didinama gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus. Taip pat numatoma 39,9 mln. Eur savivaldybių išlaidų pokyčiams kompensuoti.

 Mažiau pajamų – iš PVM ir pelno mokesčio

Iš valstybės biudžeto pajamų, kurios mažėja 132,8 mln. Eur, labiausiai nukertamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 104,4 mln. Eur. Tai padaryta, įvertinus patikslintas prielaidas dėl atidėtų mokėjimų, mažesnę galutinio vartojimo išlaidų augimo 2021 m. prognozę ir kt.

Pelno mokesčio pajamos mažinamos 46 mln. Eur dėl prognozuojamų mažesnių metinio pelno mokesčio įmokų už 2020 metus, patikslinto prognozuojamo atidėtų mokėjimų grąžinimo grafiko ir sumažėjusios 2021 m. BVP augimo prognozės.

Dėl geresnio numatomo 2020 m. akcizų surinkimo pajamos iš akcizų 2021 metais didinamos 13,3 mln. Eur. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos į valstybės ir savivaldybių biudžetus didinamos 72,4 mln. Eur dėl geresnio numatomo 2020 m. pajamų surinkimo ir spartesnio prognozuojamo darbo užmokesčio fondo augimo 2021 m.  

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2021 m. numatomas subalansuotas – jis turėtų siekti 2,477 mlrd. Eur, arba 7,5% (172,411 mln. Eur) daugiau nei suplanuota šiems metams. Palyginti su pirminiu PSDF biudžeto projektu, jo planuojamos pajamos ir išlaidos didėja 4,5% arba 107,183 mln. Eur.

„Sodros“ biudžeto perteklius 2021 m. turėtų siekti 136,235 mln. Eur – 24,1% (43,213 mln. Eur) mažiau nei laukiama šiemet (179,448 mln. Eur).

Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos yra 5,128 mlrd. Eur, išlaidos – 4,991 mlrd. Eur, arba atitinkamai 3,7% (180,7 mln. Eur) ir 4,7% (223,9 mln. Eur) didesnės nei laukiama 2020 m.

Patikslintą Valstybinio socialinio fondo 2021 m. biudžeto projektą trečiadienį svarsto Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Teikiamame projekte neįvertintas dėl pandemijos augsiančios ligos išmokos – apie 120 mln. Eur, nes jos bus finansuojamos iš valstybės biudžeto rezervinio fondo. Projekte įvertintos pensijų anuitetų mokėtojo patiriamos sąnaudos ir jas kompensuojančios pajamos.

Didesnio rezervo galimybė

Greta 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto teikiamame biudžeto sandaros įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgus į dėl COVID-19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, jos sukeltus neigiamus padarinius ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai, socialinei aplinkai ir augantį lėšų poreikį COVID-19 plano priemonėms, nustatyti, kad šalyje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme sudaromas Vyriausybės rezervas, kuris gali būti didesnis kaip 1% patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos.

Šiuo metu Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuota, kad valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas turi būti ne didesnis kaip 1%  patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos.

Kaip interviu VŽ sakė naujoji finansų ministrė Gintarė Skaistė, jos pirmtako Viliaus Šapokos planuotame 2021 m. biudžete buvo nenumatytų išlaidų, daugiausia susijusių su COVID-19 pandemijos valdymu. Anot G. Skaistės, jos siekia ne mažiau 1 mlrd. Eur. Taip pat į biudžetą nebuvo įtrauktos išlaidos dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo ir kt.

I. Šimonytė: Vyriausybė nebando slėpti išlaidų, viskas bus biudžete

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte nebuvo suplanuota lėšų, reikalingų koronaviruso pandemijai suvaldyti, išskyrus dalį pinigų subsidijoms už prastovas gruodžio mėnesį.

Pasak jos, didžioji dalis valdžios deficito padidėjimo yra būtent dėl priemonių krizei suvaldyti.

„Neturėtume daryti to, už ką patys kritikavome buvusią Vyriausybę, kad biudžetas yra neskaidrus ir nematoma, kokiems tikslams išlaidos yra skiriamos. Todėl dabar kelias yra kitas, nieko nebandoma paslėpti skolinimosi limite, o kaip įmanoma tiksliau suplanuoti biudžete“, – Vyriausybės posėdyje sakė I. Šimonytė.

„Kitas esminis dalykas yra DNR planas, kuris buvo nueinančios valdžios planas, bet nebūtinai turime būti prie jo prisirišę“, – pridūrė ji.