Prastovų tvarka nesikeis, per karantiną grįš kompensacijos savarankiškai dirbantiems

Anot L. Kukuraičio, valstybė ir toliau kompensuos iki 90% minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA).

„Tikrai nesvarstoma keisti prastovų kompensavimo, tai galioja ir šio karantino metu, tad ta pati nuostata, kad kompensuojama iki 90% minimalaus mėnesinio atlygio. Remiamasi tuo pačiu solidarumo principu, kad ir darbdavys, ir valstybė yra atsakinga, įsipareigoja išlaikyti darbuotoją darbo rinkoje“, – žurnalistams trečiadienį sakė L. Kukuraitis.

„Kaip matome, pagal procentus valstybė šia prasme įsipareigoja daugiau. Šito principo planuojame ir laikytis“, – pridūrė jis.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Lietuvoje trims savaitėms (nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 30 d.) įvesti karantiną. Karantinas dėl pandemijos anksčiau šalyje buvo įvestas kovo 16 d. ir galiojo iki birželio 16 d.  Šalyje taip pat lieka galioti valstybės lygio ekstremali situacija, kuri buvo paskelbta dar vasario 26 dieną.

100% kompensacijos tik 60-mečiams

Verslams, norintiems, kad valstybė kompensuotų 100%, ministras siūlo įdarbinti vyresnius nei 60 metų darbuotojus.

„Jeigu verslas nori turėti šimtaprocentinę išmoką, tai tikrai siūloma ir kviečiama, skatiname įdarbinti vyresnius nei 60 metų žmones, ir jų prastovos, prastovų mechanizmas yra šimtaprocentinio apmokėjimo“, – pabrėžė L. Kukuraitis.

„Būtent šita grupė, kaip žinia, krizės laikotarpyje yra labiausiai rizikoje, kalbant apie darbo rinkos pokyčius“, – kalbėjo jis.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis šią savaitę BNS sakė, kad valstybė turėtų kompensuoti 100% prastovų įmonėms, kurių veikla apribota dėl karantino, nes iš „ligonio nereikėtų reikalauti primokėti už gydymą“.

Kokia pagalba galios per antrą karantiną 

L. Kukuraitis taip pat pabrėžė, kad socialinės apsaugos srityje per antrąjį karantiną galios didelė dalis anksčiau jau patvirtintų priemonių.

Pavyzdžiui, prastovų mechanizmas veikia ir šalyje galiojant ekstremaliajai situacijai, tačiau įvedus karantiną, vėl pradės veikti tokios priemonės kaip kompensacijos savarankiškai dirbantiems.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pandemijai tebesitęsiant darbdaviai ir darbuotojai (taip pat nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai) toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis.

VŽ taip pat šiandien rašo, kad skirstant paramą verslams nuketėjusiems antrosios COVID-19 bangos metu, pagalba galinčių pasinaudoti įmonių sąrašas bus sudaromas pagal apyvartos kritimą.

Į sąrašą paklius įmonės, kai veikloje apyvartos kritimas yra didesnis negu 30%, ir kai bent 40% įmonių tame sektoriuje patyrė apyvartos kritimą. Mechanizmai dar bus tikslinami. Veiklų sąrašą sukurs Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija ir Valstybine mokesčių inspekcija.

Subsidijos darbuotojams esant prastovose

SADM skelbia, kad tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 Eur „ant popieriaus“ arba 447 Eur „į rankas“.

Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:

• Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

90% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur. 70% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur.

• Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:

100% nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 Eur. 70% nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 Eur.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirbantys asmenys gali pretenduoti į 257 Eur dydžio išmoką už pilną mėnesį, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 Eur „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.

KAIP SIŪLOMA? Pataisomis siūloma 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka anksčiau nurodytas tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Kartu siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

„Sodros“ įmokų atidėjimai įmonėms iki 2022 m.

KAIP YRA DABAR? Karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus įmonės turėjo galimybę atidėti įmokas „Sodrai“ be jokių palūkanų ir delspinigių. Praėjus dviem mėnesiams po karantino ši priemonė nebuvo taikoma.

KAIP SIŪLOMA? Siūloma sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Taip pat siūloma atsisakyti įmokų atidėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Julita Varanauskienė, „Sodros“ vadovė, trečiadienį Seime akcentavo, kad įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės yra atidėtas mokesčių mokėjimas, „Sodrai“ juos pradės grąžinti 2022 metais.

Šiuo metu yra sudaryta 130 mln. Eur atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių, jas pasirašė 13.000 įmonių.  

„Dažniausiai sutartis yra tokia, kad kitais metais, 2021-aisiais, draudėjai gali nemokėti nieko, o lygiomis dalimis pradės mokėti nuo 2022 metų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė „Sodros“ vadovė.