Koronaviruso pasekmė – mažiau skolinamasi iš bankų, daugiau – iš alternatyvių platformų
Bendras namų ūkiams suteiktų vartojimo paskolų portfelis gegužę Lietuvoje toliau traukėsi – jis sumažėjo 6,2 mln. eurų, arba mažiau nei 1%, ir sudarė 741,7 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Gyventojai vartojimui mažiau skolinasi nuo kovo, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas.
Vis dėlto alternatyvus tarpusavio skolinimas nuo gegužės jau fiksuoja atsigavimą – didžiausioje Lietuvos tarpusavio skolinimo platformoje „Paskolų klubas“ gegužę gyventojai pasiskolino 24% daugiau nei balandį, birželį suteikta 7 daugiau paskolų, palyginti su geguže.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir kitose Lietuvos tarpusavio skolinimo platformose, kurios duomenis skelbia viešai, pavyzdžiui, „Savy“ gegužę suteikė 5% daugiau paskolų, tiesa, birželį – jau 17% mažiau. „Finbee“ atvirų ataskaitų kas mėnesį neteikia, tad kol kas jų duomenys nėra žinomi. Vis dėlto bankų suteikiamų vartojimo paskolų krepšelis nuo vasario iki gegužės yra sumažėjęs 4% – labiau nei traukėsi visa vartojimo paskolų rinka, rodo Lietuvos banko duomenys.
Tad panašu, kad didieji skolintojai bankai, per karantiną sugriežtinę skolinimo sąlygas, jų vis dar neatlaisvina, ir šis nelankstumas gyventojus nukreipia į alternatyvias tarpusavio skolinimo platformas.
Beje, bendras namų ūkių skolinimasis vartojimui vis dar krenta visoje euro zonoje, ir šis kritimas keliskart stipresnis nei Lietuvoje, tad galime sakyti, kad Lietuva koronaviruso sukeltą krizę išgyvena sėkmingiau nei kitos Europos šalys.
Atsigaus greitai, jei nebus antrosios bangos
Ar gyventojai ir toliau drąsiai skolinsis, priklausys nuo to, ar rudenį susidursime su antrąja COVID-19 banga. Jei jos nebus, ekonomika sparčiai atsigaus – vadinamuoju V formos scenarijumi, ką šiuo metu ir matome, kai ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį.
Tokiu atveju skolinimosi rinka toliau aktyvės ir antrasis pusmetis pagal vartojimo paskolų išdavimo apimtis turėtų būti sėkmingesnis nei praėjusių metų antroji pusė. Toks scenarijus galėtų susiklostyti, nes žmonių vartojimą ir skolinimąsi vartojimo reikmėms, įskaitant būsto remontą ar automobilio įsigijimą, ženkliai lemia ateities lūkesčiai.
Matant, kad nedarbo lygis mažėja, atlyginimai vėl auga, kuriasi naujos įmonės, atsiranda daugiau stambesnių investuojančių įmonių, žmonės linkę savo ateitį piešti ryškiomis spalvomis ir drąsiau priima sprendimus, pavyzdžiui, pirkti automobilį, remontuoti butą, pasirūpinti brangiau kainuojančiomis sveikatos paslaugomis.
Papildomai prie gerėjančių vartotojų lūkesčių postūmį paskolų apimtims augti gali suteikti ir tai, kad didelė dalis žmonių tris mėnesius buvo pristabdę stambesnių pirkinių įsigijimą. Dabar, kai ateities lūkesčiai grįžta į senas vėžes, didelė dalis žmonių priims sprendimus įsigyti atidėtus pirkinius ar paslaugas.
Subsidijos gali paskatinti skolinimąsi
Dar viena priežastis, kodėl apimtys turėtų augti, yra tai, kad valstybė per įvairias priemones gyventojams ir dirbantiesiems dalina subsidijas. Kaip pavyzdį čia galima paminėti papildomus vaiko pinigus, kurie žadami išmokėti liepos mėnesį.
Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad valstybės išmokos gyventojams turėtų sumažinti skolinimosi poreikį, bet galima laukti ir atvirkštinio efekto, kad išmokos gali kaip tik paskatinti įsigyti didesnių pirkinių, o išmoka atliktų labiau avansinio mokėjimo vaidmenį.
Neigiamas aspektas, kuris turėtų mažinti skolinimosi apimtis, yra tas, kad visgi dalis Lietuvos žmonių neteko darbo ir jų pasiskolinimo galimybės yra pilnai nubrauktos arba labai apribotos. Kadangi šie mastai nepasiekė ir, tikėtina, nepasieks tokių kaip per praeitą krizę, tai turės neigiamą poveikį apimtims, bet neatsvers teigiamų aspektų, kurie didins skolinimosi poreikį artimiausiu metu.
Antroji banga vėl viską pristabdytų
Jei vis tik nutiks taip, kad rudenį sulauksime antrosios viruso bangos, jei sugrįšime vėl į karantino ar panašias sąlygas, dalis verslų bus uždaryta arba jų veikla bus apribota, tai vėl sukels neigiamus gyventojų lūkesčius dėl ateities, ir jie vėl pristabdys savo vartojimo poreikius, kaip ir įmonės pristabdė savo investicijas.
Tokiu atveju, tikėtina, kad gyventojai vėl atidės stambesnių pirkinių įsigijimą ir nenorės prisiimti ilgesnio laiko finansinių įsipareigojimų. Manau, kad tada vartojimo paskolų apimtys gali sumažėti 20-50%, priklausomai nuo to, kiek stipri bus antroji COVID-19 banga.
Jei būtų išrasta ir patvirtinta vakcina arba surastas vaistas nuo COVID-19, tuomet gyventojų lūkesčiai galėtų labai greitai vėl pasikeisti į pozityviąją pusę net ir antrajai viruso bangai įsisiūbavus.
Bankų dalis dar mažės
Kas vis dėlto nuteikia pozityviai – tai, kad nuo kovo iki dabar vėluojančiųjų mokėti paskolų įmokas skaičius išaugo minimaliai – mažiau nei 1%. Vadinasi, gyventojai skolinasi daug atsakingiau, o jų finansinės galimybės yra išaugusios.
Paskolų įmokų mokėjimas laiku labai priklauso, ar gyventojai turi darbą ir gauna pajamų. Nedarbo lygis nuo karantino pradžios Lietuvoje padidėjo 2,4 proc. punkto, šiuo metu nedarbo augimas kiek stabilizavosi ir tai yra pozityvi žinia.
Taip pat galima matyti, kad ši koronaviruso krizė dar labiau sumažins bankų užimamą dalį vartojimo paskolų rinkoje. Iki šiol bankai yra suteikę apie pusę visų vartojimo paskolų, tarpusavio skolinimo platformos – maždaug 7%, likusią dalį užima kitos kreditų bendrovės.
Komentaro autorius - Evaldas Remeikis, AB „NEO Finance“ valdybos pirmininkas
