Koronaviruso pasekmė – mažiau skolinamasi iš bankų, daugiau – iš alternatyvių platformų

Publikuota: 2020-07-18
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
„Neo Finance“ valdybos pirmininkas

Koronavirusas ir prasidėjusi ekonominė krizė sustiprino tendenciją, kad gyventojai dažniau skolinasi ne iš bankų, o iš alternatyvių paskolų teikėjų. Nors bankai ir toliau išlieka pagrindiniai skolintojai, tikėtina, kad per šią krizę vartojimo paskolų rinkoje jų dalis dar labiau susitrauks. Ar gyventojai ir toliau drąsiai skolinsis vartojimui – priklausys nuo antrosios koronaviruso bangos.

Bendras namų ūkiams suteiktų vartojimo paskolų portfelis gegužę Lietuvoje toliau traukėsi – jis sumažėjo 6,2 mln. eurų, arba mažiau nei 1%, ir sudarė 741,7 mln. eurų, rodo Lietuvos banko duomenys. Gyventojai vartojimui mažiau skolinasi nuo kovo, kai Lietuvoje buvo įvestas karantinas.

Vis dėlto alternatyvus tarpusavio skolinimas nuo gegužės jau fiksuoja atsigavimą – didžiausioje Lietuvos tarpusavio skolinimo platformoje „Paskolų klubas“ gegužę gyventojai pasiskolino 24% daugiau nei balandį, birželį suteikta 7 daugiau paskolų, palyginti su geguže.

Panašios tendencijos fiksuojamos ir kitose Lietuvos tarpusavio skolinimo platformose, kurios duomenis skelbia viešai, pavyzdžiui, „Savy“ gegužę suteikė 5% daugiau paskolų, tiesa, birželį – jau 17% mažiau. „Finbee“ atvirų ataskaitų kas mėnesį neteikia, tad kol kas jų duomenys nėra žinomi. Vis dėlto bankų suteikiamų vartojimo paskolų krepšelis nuo vasario iki gegužės yra sumažėjęs 4% – labiau nei traukėsi visa vartojimo paskolų rinka, rodo Lietuvos banko duomenys.

Tad panašu, kad didieji skolintojai bankai, per karantiną sugriežtinę skolinimo sąlygas, jų vis dar neatlaisvina, ir šis nelankstumas gyventojus nukreipia į alternatyvias tarpusavio skolinimo platformas.

Beje, bendras namų ūkių skolinimasis vartojimui vis dar krenta visoje euro zonoje, ir šis kritimas keliskart stipresnis nei Lietuvoje, tad galime sakyti, kad Lietuva koronaviruso sukeltą krizę išgyvena sėkmingiau nei kitos Europos šalys.

Atsigaus greitai, jei nebus antrosios bangos

Ar gyventojai ir toliau drąsiai skolinsis, priklausys nuo to, ar rudenį susidursime su antrąja COVID-19 banga. Jei jos nebus, ekonomika sparčiai atsigaus – vadinamuoju V formos scenarijumi, ką šiuo metu ir matome, kai ekonomikos atsigavimas įgauna pagreitį.

Tokiu atveju skolinimosi rinka toliau aktyvės ir antrasis pusmetis pagal vartojimo paskolų išdavimo apimtis turėtų būti sėkmingesnis nei praėjusių metų antroji pusė. Toks scenarijus galėtų susiklostyti, nes žmonių vartojimą ir skolinimąsi vartojimo reikmėms, įskaitant būsto remontą ar automobilio įsigijimą, ženkliai lemia ateities lūkesčiai.

Matant, kad nedarbo lygis mažėja, atlyginimai vėl auga, kuriasi naujos įmonės, atsiranda daugiau stambesnių investuojančių įmonių, žmonės linkę savo ateitį piešti ryškiomis spalvomis ir drąsiau priima sprendimus, pavyzdžiui, pirkti automobilį, remontuoti butą, pasirūpinti brangiau kainuojančiomis sveikatos paslaugomis.

Papildomai prie gerėjančių vartotojų lūkesčių postūmį paskolų apimtims augti gali suteikti ir tai, kad didelė dalis žmonių tris mėnesius buvo pristabdę stambesnių pirkinių įsigijimą. Dabar, kai ateities lūkesčiai grįžta į senas vėžes, didelė dalis žmonių priims sprendimus įsigyti atidėtus pirkinius ar paslaugas.

Subsidijos gali paskatinti skolinimąsi

Dar viena priežastis, kodėl apimtys turėtų augti, yra tai, kad valstybė per įvairias priemones gyventojams ir dirbantiesiems dalina subsidijas. Kaip pavyzdį čia galima paminėti papildomus vaiko pinigus, kurie žadami išmokėti liepos mėnesį.

Nors iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad valstybės išmokos gyventojams turėtų sumažinti skolinimosi poreikį, bet galima laukti ir atvirkštinio efekto, kad išmokos gali kaip tik paskatinti įsigyti didesnių pirkinių, o išmoka atliktų labiau avansinio mokėjimo vaidmenį.

Neigiamas aspektas, kuris turėtų mažinti skolinimosi apimtis, yra tas, kad visgi dalis Lietuvos žmonių neteko darbo ir jų pasiskolinimo galimybės yra pilnai nubrauktos arba labai apribotos. Kadangi šie mastai nepasiekė ir, tikėtina, nepasieks tokių kaip per praeitą krizę, tai turės neigiamą poveikį apimtims, bet neatsvers teigiamų aspektų, kurie didins skolinimosi poreikį artimiausiu metu.

Antroji banga vėl viską pristabdytų

Jei vis tik nutiks taip, kad rudenį sulauksime antrosios viruso bangos, jei sugrįšime vėl į karantino ar panašias sąlygas, dalis verslų bus uždaryta arba jų veikla bus apribota, tai vėl sukels neigiamus gyventojų lūkesčius dėl ateities, ir jie vėl pristabdys savo vartojimo poreikius, kaip ir įmonės pristabdė savo investicijas.

Tokiu atveju, tikėtina, kad gyventojai vėl atidės stambesnių pirkinių įsigijimą ir nenorės prisiimti ilgesnio laiko finansinių įsipareigojimų. Manau, kad tada vartojimo paskolų apimtys gali sumažėti 20-50%, priklausomai nuo to, kiek stipri bus antroji COVID-19 banga.

Jei būtų išrasta ir patvirtinta vakcina arba surastas vaistas nuo COVID-19, tuomet gyventojų lūkesčiai galėtų labai greitai vėl pasikeisti į pozityviąją pusę net ir antrajai viruso bangai įsisiūbavus.

Bankų dalis dar mažės

Kas vis dėlto nuteikia pozityviai – tai, kad nuo kovo iki dabar vėluojančiųjų mokėti paskolų įmokas skaičius išaugo minimaliai – mažiau nei 1%. Vadinasi, gyventojai skolinasi daug atsakingiau, o jų finansinės galimybės yra išaugusios.

Paskolų įmokų mokėjimas laiku labai priklauso, ar gyventojai turi darbą ir gauna pajamų. Nedarbo lygis nuo karantino pradžios Lietuvoje padidėjo 2,4 proc. punkto, šiuo metu nedarbo augimas kiek stabilizavosi ir tai yra pozityvi žinia.

Taip pat galima matyti, kad ši koronaviruso krizė dar labiau sumažins bankų užimamą dalį vartojimo paskolų rinkoje. Iki šiol bankai yra suteikę apie pusę visų vartojimo paskolų, tarpusavio skolinimo platformos – maždaug 7%, likusią dalį užima kitos kreditų bendrovės.

Komentaro autorius - Evaldas Remeikis, AB „NEO Finance“ valdybos pirmininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Atsiskaitymai normalizuoti, bet krizės pabaigos dar nematyti  Premium

Karantino pradžioje augę įsiskolinimai transporto įmonėms vertė nerimauti, bet dabar jų vadovai tvirtina...

Patogūs mokėjimai pagal telefono numerį mažesnių bankų klientams vis dar nepasiekiami Premium

Prieigą prie sistemos, kuri leidžia pagal telefono numerį pinigus pervesti ar gauti, reguliuotojas yra...

Finansai
05:45
Estijos „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje

Estijos finansinių technologijų grupė „Creditstar Group“ įsteigė įmonę Lietuvoje.

Finansai
2020.08.06
Startuolis „Discontract“ pasirašė draudimo sutartį su „Lloyd‘s“ 1 mln. Eur sumai

Lietuvių startuolis „Discontract“, siūlantis meistrų iškvietimo ir namų priežiūros paslaugas, pradėjo...

Paslaugos
2020.08.06
„Tele2“ ima siūlyti automatizuotą būsto ir gyventojų turto draudimo paslaugą 1

Bendrovė „Tele2“ skelbia savo klientams suteiksianti galimybę būsto ir gyventojų turto draudimą įsigyti...

Paslaugos
2020.08.06
Šiaulių banko vadovas: tapome kur kas atsargesni skolinant Premium

Antrą ketvirtį susitraukus verslo paskolų portfeliui, Šiaulių bankas dėmesį koncentruoja į valstybės paramos...

Rinkos
2020.08.06
Panaudota beveik 18% ekonomikos skatinimo priemonėms numatytos sumos 1

Iš Ekonomikos skatinimo plane numatytų papildomų 4,9 mlrd. Eur šiuo metu panaudota 863 mln. Eur, skelbia...

Finansai
2020.08.06
„Aviva Lietuva“ I pusmetį gavo 4,9 mln. Eur pelno, draudimo įmokos augo 9% 1

„Aviva Lietuva“ pasirašytos gyvybės draudimo įmokos 2020 m. I pusmetį, lyginant su 2019 m. sausiu-birželiu,...

Finansai
2020.08.06
Parduodant darbdavio dovanotas akcijas užgula papildomi mokesčiai Premium 8

Darbuotojams, nemokamai gavusiems bendrovės akcijų, už šį įgytą turtą gyventojų pajamų mokesčio mokėti...

Finansai
2020.08.06
„Sodra“: nedarbo išmokų – 70% daugiau nei prieš metus  3

Liepą „Sodra“ išmokėjo beveik 27 mln. Eur nedarbo draudimo išmokų. Ši suma 70% didesnė nei prieš metus, kai...

Finansai
2020.08.06
Stringa GPM grąžinimas: VMI paprašė pateikti „Sodros“ dokumentą, kurio sistemoje nėra  Premium 4

Uteniškis Saulius Kalinauskas gavo patvirtinimą, kad jo pajamų deklaracija priimta, tačiau, kaip ir likę...

Finansai
2020.08.05
Dėl „Wirecard“ 175 mln. Eur nurašęs „Commerzbank“ pranoko lūkesčius

Antras didžiausias Vokietijos bankas dėl „Wirecard“ griūties patyrė didesnių paskolų nuostolių, nei dėl...

Rinkos
2020.08.05
Prašo verslo atsakingumo: negrąžinti paramos lėšų, jei finansavimas paskirtas 2

Teikiantieji prašymus paramai gauti raginami pagalbos lėšų prašyti atsakingiau: apsispręsti, ar pinigus...

Gazelė
2020.08.04
„Omberg“ savo lėšomis ruošiasi drausti butų pirkėjus 2

Norėdama padrąsinti dėl ateities nerimaujančius butų pirkėjus, nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė...

Statyba ir NT
2020.08.04
Prancūzijos fintech bendrovė „Privat3“ kuriasi Lietuvoje

Lietuvoje kuriasi Prancūzijos kapitalo fintech bendrovė „Privat3“ – jos įkūrėjas Reda Bedjaoui įsteigė įmonę...

Finansai
2020.08.04
Valstybinis bankas geriau nei „Invega“ skirstytų paramą, sako S. Krėpšta

Valstybinis plėtros bankas ateityje kur kas geriau skirstytų paramą nei per koronaviruso krizę tai darė...

Finansai
2020.08.04
Bankai atidėjo 280 mln. Eur vertės būsto paskolų 19

Lietuvos komerciniai bankai nuo kovo vidurio, kai dėl COVID–19 šalyje buvo paskelbtas karantinas, gyventojams...

Rinkos
2020.08.04
Biudžeto pajamų sausį-liepą surinkta 15% mažiau, nei planuota 3

Preliminariais duomenis, šių metų sausį–liepą pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 15% (829,8 mln. Eur)...

Finansai
2020.08.04
P2P rinka atlaikė karantininį šoką, kryptis palūkanoms išliks žemyn Premium 14

Po karantininio šoko situacija Lietuvos tarpusavio paskolų rinkoje stabilizuojasi – fiksuojamas palūkanų...

Rinkos
2020.08.04
Siūloma kurti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą 1

Šiaurės ir Baltijos šalių regioną pastaraisiais metais krečiant pinigų plovimo skandalams, Lietuvoje ketinama...

Finansai
2020.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus