Viešųjų pirkimų ateitis – pilnas procesų skaitmenizavimas, lemsiantis efektyvesnę pirkimų eigą

Publikuota: 2020-02-13

Viešieji pirkimai – pakankamai sudėtingas ir ilgai trunkantis biurokratinis procesas. Dalyvavimas juose dažnai verslui atneša ne tik naudos, bet ir nemažai darbo bei nepasitikėjimo. Siekiant palengvinti dalią abiem sandorio pusėms, perkantieji priversti imtis sprendimų. Vienas jų – pilnas viešųjų pirkimų procedūrų skaitmenizavimas, kurį įgyvendinti siekia jau 70 Lietuvos viešojo sektoriaus organizacijų.

Šių metų vasario 7 d. „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vykusioje viešųjų pirkimų konferencijoje įvertintos ir labiausiai skaitmenizuotos perkančiosios Lietuvos įstaigos, sėkmingai optimizuojančios savo viešųjų pirkimų procesą. Renginį atidariusi Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka atkreipė dėmesį į tai, kad dažnai kalbame apie blogus pavyzdžius viešuosiuose pirkimuose, tačiau teigiamos pastangos ir pasiekimai lieka nepastebėti. Renginio iniciatorius – viešųjų pirkimų planavimo ir vykdymo programinės įrangos kūrėjų „Ecocost“ vadovas Karolis Šerpytis sako, kad apdovanojimais siekta parodyti perkančiųjų įstaigų įdirbį tobulinant viešuosius pirkimus ir motyvuoti jas nesustoti.

nuotrauka::1 right

„Mūsų praktika rodo, kad perkančiųjų organizacijų vadovai ir specialistai nori diegti inovacijas ir gerinti pirkimų procesus. Taipogi matome, kaip sunkiai sekasi to siekti, kadangi naujovės ne visada suderinamos su visomis organizacijos procedūromis, nėra visapusiško darbuotojų įsitraukimo, skiriasi jų gebėjimai adaptuotis, todėl procesai užtrunka. Apie tai viešai nekalbama, dažniausiai vertinama tik prasta pirkimų praktika. Apdovanojimų idėja – iškomunikuoti žinutę apie teigiamus poslinkius šioje srityje ir paskatinti organizacijas toliau siekti pokyčių“, – komentuoja K. Šerpytis.

Apdovanojimuose vertintos į 5 kategorijas suskirstytos organizacijos: labiausiai skaitmenizuotos centrinės valdžios institucijos, vietos savivaldos organizacijos, valstybės ir savivaldybių įmonės, sveikatos įstaigos ir švietimo, kultūros, socialinės ar kitos įstaigos. Vertinamųjų eilėje – 70 organizacijų, kurių kiekvienai nustatytas skaitmenizavimo rezultatų balas.

nuotrauka::2 left

Pažangiausios perkančiosios organizacijos

Konkurso nugalėtojų sąraše – daugiausiai balų surinkę „Lietuvos geležinkeliai“ ir Kauno klinikinė ligoninė, taip pat Lietuvos automobilių kelių direkcija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Mindaugas Žiukas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų valdymo skyriaus vadovas, sako, kad gautas apdovanojimas – aukštas atlikto darbo įvertinimas, motyvuojantis siekti lyderystės šioje srityje. Jau prieš 5 metus startavęs įmonės pirkimų skaitmenizavimo procesas šiuo metu bendrovei leidžia mažiau dėmesio skirti procedūriniams, techniniams veiksmams, o koncentruotis į tai, kaip efektyviai pasiekti pirkimų tikslą. Vis tik, anot M. Žiuko, pasiekta dar ne viskas.

„Nors „Lietuvos geležinkeliai“ už pirkimų skaitmenizavimą gavo aukščiausią įvertinimą iš visų vertintų organizacijų, tačiau šioje srityje dar tikrai turime kur padirbėti. Nuolat stebime visus bendrovėje vykstančius su pirkimais susijusius procesus, įskaitant naudojamų sistemų funkcionalumo atitikimą besikeičiantiems poreikiams, ir vertiname didesnio skaitmenizavimo reikalingumą. Tai pakankamai sudėtingas darbas, neužtenka tik įsigyti veikiančią sistemą. Reikia peržiūrėti ir adaptuoti esamus, įdiegti naujus procesus, parengti tipines dokumentų formas, įgalinančias dokumentų generavimą pagal sisteminius pasirinkimus. Svarbu tinkamai pasiruošti pokyčiams ir suvaldyti jų įgyvendinimo procesą, o vėliau užtikrinti nuolatinį sistemos administravimą“, – komentuoja jis.

Kauno klinikinės ligoninės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo Kęstučio Kazulio teigimu, viešųjų pirkimų skaitmenizavimas supaprastino ir smarkiai pagreitino procesus, palengvino ataskaitų teikimą, taip pat padeda taupyti žmogiškuosius išteklius laiko prasme, mažina klaidų, kurios gali lemti baudas arba laiku neįsigytų priemonių stygių ir iš šio sekantį pakartotinių pirkimų skelbimą, tikimybę. Vis dėlto, viešųjų pirkimų procesų efektyvumas, anot jo, priklauso ir nuo darbuotojų įsitraukimo bei pačių tiekėjų.

nuotrauka::3 right

„Dauguma žmonių dažnai ne taip lengvai priima naujoves, o tai yra didžiausias iššūkis diegiant tokius sprendimus, todėl viską darėme palaipsniui ir dabartinį rezultatą pasiekėme per 3 metus. Verta pažymėti, kad viskas priklauso ne tik nuo organizacijos, bet ir tiekėjo. Jis nulemia, kaip sparčiai sprendžiamos problemos, taisomos klaidos“, – teigia jis.

K. Kazulis pažymi, kad šiais metais numatyta skaitmenizuoti dar dalį viešųjų pirkimų procesų taip toliau mažinant popieriaus sunaudojimą, kas ne tik prisideda prie aplinkos saugojimo, bet ir padeda sumažinti įstaigos sąnaudas.

Vertintos remiantis 80 rodiklių

Organizacijų vertinimo sistemos sudarytojas K. Šerpytis pasakoja, kad įstaigos vertintos pagal 2 stambius kriterijus – pirkimo procesų skaitmenizavimo lygį ir viešųjų pirkimų rezultatus. Iš viso vertinimo sistemą sudarė 80 rodiklių, kurių sąrašas parengtas remiantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) viešųjų pirkimų vertinimo rodiklių gairėmis, taip pat keliomis „Ecocost“ komandos idėjomis.

Organizacijų pirkimo procesų skaitmenizavimo lygio vertinimo kriterijų apibrėžė 3 dedamosios: pirkimų planavimas, pirkimo procesų valdymas ir sutarties vykdymas. Tuo tarpu skaitmenizuotų viešųjų pirkimų rezultatas matuotas procesų aiškumo, pirkimų efektyvumo ir konkurencingumo rodikliais.

„Skaitmenizavimo lygis – gana stambus kriterijus. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas procesas gali būti skaitmenizuojamas vis detaliau, todėl vertintas ir kiekvieno jų skaitmenizavimo gylis, apimantis pirkimo poreikio formulavimą, inicijavimą, dokumentų rengimą, pasiūlymų vertinimą, pretenzijų nagrinėjimą, pirkimų organizavimą ir vykdymą. Antras stambus kriterijus aprėpė organizacijos pasiektus rezultatus – kiek ji skaitmenizuotų procesų pagalba sutaupė lėšų, pritraukė pasiūlymų ir efektyviai juos įvertino. Apdovanotos tos organizacijas, kurios sėkmingiausiai skaitmenizuoja viešųjų pirkimų procesą iki pat galo ir pačių smulkiausių etapų“, – detalizuoja K. Šerpytis.

Aktualu ir tiekėjams

Šiuo metu, anot K. Šerpyčio, viešųjų pirkimų procesas gali trukti ir iki pusės metų, o tai dalyvaujančiam verslui gali būti visai nenaudinga, jeigu jis ir pats turi tam tikrų įsipareigojimų arba planų. „Ecocost“ vadovas akcentuoja, kad viešųjų pirkimų procesų skaitmenizavimas pagreitina visą pirkimo procedūrą, kas aktualu ne tik perkančiajam, bet ir pirkimuose dalyvaujančiam verslui.

„Tiekėjai dažnai susiduria su problema, kad net kelis mėnesius dėl ilgų vertinimo procedūrų negauna sprendimo, kas laimėjo konkursą. Pirkimų proceso skaitmenizavimas padeda drastiškai sumažinti procesų trukmę tarp pasiūlymo pateikimo ir laimėtojo paskelbimo, kas verslui ypač palanku“, – pažymi jis.

K. Šerpyčio teigimu, egzistuoja stiprus ryšys tarp pirkimo procesų skaitmenizavimo ir didesnio viešųjų pirkimų skaidrumo bei efektyvumo.

„Pats skaitmenizavimas savaime atneša didelę naudą organizacijai, nes didėja procesų aiškumas. Aišku, kokie pirkimų etapai vyksta šiuo metu, kas už juos atsakingas, kiek laiko jie yra tam tikrame statuse, kodėl nejuda pirmyn bei koks kitas proceso žingsnis. Pilno skaitmenizavimo galutinis tikslas – tai galimybė organizacijai geriau prognozuoti pirkimus ir aiškiai vykdyti veiklą“, – akcentuoja jis.

Lietuvai trūksta tinkamo požiūrio

K. Šerpytis sako, kad nors Lietuvoje jaučiama didelė pažanga viešųjų pirkimų skaitmenizavime, tačiau lyginant su didžiosiomis ES valstybėmis, Lietuvai trūksta visapusiškesnio požiūrio į viešuosius pirkimus.

nuotrauka::4 left

„Didžiosiose užsienio valstybėse perkančiosiomis organizacijomis labiau pasitikima ir mažos vertės pirkimai reguliuojami taip pat paprastai kaip ir verslo praktikoje“, – teigia jis.

Advokatų kontoros „Cobalt“ partnerio Deivido Soloveičiko nuomone, detalios reglamentuotos viešųjų pirkimų taisyklės vis tiek neapima visų įmanomų situacijų, su kuriomis susiduria viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos, todėl turėtų galioti tik tam tikri viešųjų pirkimų principai.

„Būtina suteikti daugiau savarankiškumo perkančiosioms organizacijoms nuspręsti, kas joms yra geriausia, nes didelė ginčų dalis kyla dėl įstatymo interpretavimo į vieną ar kitą pusę, o ne principų taikymo. Viešųjų pirkimų veiklai didesnę įtaką turėtų daryti ne tik viešųjų pirkimų teisė, kuri nustato ribas, bet viešųjų pirkimų vadyba, o tai jau – ekonomikos sritis. Sutariama, kad pagrindinė viešųjų pirkimų problema yra neefektyvumas, tačiau tai jau ne vien teisinė problema“, – dėsto jis.

nuotrauka::5 right

„Ecocost" partneris Žilvaras Gelumbauskas teigia, kad dažna neefektyvumo priežastis yra ir vidinė organizacijos pirkimų virtuvė.

„Pirkimo poreikio iniciatoriai žino, ką reikia nupirkti, o pirkimo vykdytojai – kaip pirkti. Tačiau nors visi jie dirba vienoje organizacijoje, dažniausiai neveikia kaip viena komanda. Pirkimo procesų skaitmenizavimas šioje situacijoje padeda iniciatoriams aiškiau suvokti detalų pirkimų procesą, o vykdytojams suteikia galimybę turėti daugiau informacijos apie pirkimų poreikį“, – sako jis.

„Ecocost“ – ilgametę patirtį viešuosiuose pirkimuose sukaupę teisės, ekonomikos ir informacinių technologinių specialistai, savo žinias ir gebėjimus realizavę IT sprendimų pagalba. Sukurtą programinę įrangą sudaro 4 moduliai, leidžiantys palaipsniui automatizuoti visus viešųjų pirkimų etapus ir standartizuoti patį procesą, taikant gerąsias viešųjų pirkimų organizavimo praktikas.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko veikla   1

Penktadienio rytą buvo sutrikusi „Swedbank“ mobilaus ir interneto banko veikla.

Finansai
08:55
Teks susimesti ir „europinėms reikmėms“ 1

Briuselyje sklando naujų mokesčių idėjos – galvojama apie visoms šalims privalomus mokesčius, kurie papildytų...

Rado, kaip apmokestinti „Google“, bet realiai taikosi į lietuvių pelną Premium

Sausio pabaigoje pasiektas reikšmingas kompromisas tarp 137 pasaulio valstybių dėl principų, kaip pakeisti...

Finansai
05:45
NT mokestį moka vis daugiau gyventojų, tačiau išankstinių priminimų VMI nežada Premium 1

Šiemet skaičius fizinių asmenų, kuriems yra prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį, išaugo. Dar daugiau...

Finansai
05:45
Laukia esminiai pelno apmokestinimo pokyčiai, juos lydi snaiperių karai Premium

Artimiausiais metais dalį įmonių pelno numatoma apmokestinti toje šalyje, kurioje prekės ar paslaugos buvo...

Finansai
05:45
Kreditorių ginčai žlugdo „Lietuvos cukraus“ restruktūrizavimą Premium

Kreditoriams nesutariant, buvo ar nebuvo patvirtintas UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planas, Kauno...

Pramonė
05:45
Nesiekiantiems pelno – naujos ataskaitų formos

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) patvirtino naujas pelno nesiekiančių...

Finansai
2020.02.13
Naujos švarių pinigų taisyklės: įtartini ir bankomatai Premium

Nuo šių metų kovo 1 d. įsigalioja naujos Lietuvos banko pinigų plovimo prevencijos taisyklės. Verslui...

Finansai
2020.02.13
„Capitalia“ paskolų suteikė mažiau, bet jų suma kur kas didesnė

Verslo finansavimo bendrovė „Capitalia“ pernai paskolino 20 mln. Eur, t. y. trečdaliu daugiau nei 2018 m.

Gazelė
2020.02.13
Viešųjų pirkimų ateitis – pilnas procesų skaitmenizavimas, lemsiantis efektyvesnę pirkimų eigą Verslo tribūna

Viešieji pirkimai – pakankamai sudėtingas ir ilgai trunkantis biurokratinis procesas. Dalyvavimas juose...

Finansai
2020.02.13
Kaip išsaugoti įmonės vertę parduodant: kenkia ir vasarnamiai „ant balanso“ Premium 1

Jaunas Lietuvos verslas, dar neturintis gilių jo per­da­vimo kitoms kartoms ar pardavimo kitiems...

Gazelė
2020.02.12
Susitarimų virtinė tęsiasi: patvirtino ES ir Vietnamo laisvosios prekybos sutartį Premium 3

Europos parlamentas (EP) trečiadienį Strasbūre patvirtino ES ir Vietnamo laisvosios prekybos sutartį – per...

Verslo aplinka
2020.02.12
N26 palieka Jungtinę Karalystę – kaltina „Brexit“

Vokietijos internetinis bankas N26, konkuruojantis su tokiais neobankais, kaip „Revolut“ ar „Monese“,...

Rinkos
2020.02.12
„i.MAS“ – efektyvi, išmani ar katė maiše? 4

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) deklaruoja pasiryžusi šiemet įveikti didžiausią iššūkį – susieti iš...

Finansai
2020.02.12
VMI kontrolės planai 2020 m.: nuo odontologų iki festivalių Premium 1

Artūras Klerauskas, VMI viršininko pavaduotojas, pažymi, kad šiemet mokesčių administratorius planuoja...

Finansai
2020.02.12
Kokius namų darbus atlikti prašant paskolos Premium

Kad ir kokia puiki būtų verslo idėja, vien jos neužtenka – kiekvienai verslo pradžiai reikalingos...

Gazelė
2020.02.11
Bankai: Lietuvoje tik trys vietos, kur 10 km spinduliu nėra prieigos prie grynųjų 4

Lietuvos bankai, savo padalinių tinklą per dešimtmetį apkarpę daugiau nei 3 kartus, teigia išanalizavę savo...

Rinkos
2020.02.11
Šiemet visi VMI gaunami duomenys turėtų susilieti į vieną upę 4

Mokesčių inspekcija teigia, kad šiemet pradės taikyti naują duomenų analizės būdą, kai informacija bus...

Finansai
2020.02.11
Kokie buvo 2019-ieji pensijų fondams?

Žvelgdami į praėjusius metus pirmiausia vertiname, kokie jie buvo mūsų klientams. Pasaulio akcijų ir...

Finansai
2020.02.11
Lietuva taupo: brangią valstybės skolą keičiame pigesne 29

Lietuva platesne apimtimi nusprendė pasinaudoti žemų palūkanų aplinka ir savo anksčiau išleistą santykinai...

Rinkos
2020.02.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus