Seime žlugo planas stabdyti urėdijų reformą 

Seimas ketvirtadienį atmetė Seimo narių per Aplinkos apsaugos komitetą (AAK) teiktas Miškų įstatymo pataisas, siūliusias nuo 2020 m. liepos valstybinių miškų valdymą vėl patikėti daugybinėms urėdijoms dėl kurių skaičiaus apsispręstų Vyriausybė, o šioms būtų grąžintas juridinis statusas ir teisė turėti atskiras buhalterijas, kaip tai buvo iki reformos. 

Parlamentą perbalsuoti dėl urėdijų reformą įteisinančio Miškų įstatymo įpareigojo Konstitucinis Teismas, nutaręs, kad anksčiau įstatymo priėmimui nepagrįstai buvo pritaikyta skubos tvarka.

Priimtas Miškų įstatymas iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio teisės akto. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir faktinę situaciją įstatymo projekte ir susijusių įstatymų projektuose, kuriuos parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, dviprasmiška formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ keičiama į „miškų urėdija“.

Po svarstymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 58 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 9 parlamentarai. Tam, kad projektas būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

„Seimas turi teisę posėdžių salėje atmesti visus pasiūlymus, kuriems komitetas buvo pritaręs, ir balsuoti dėl projekto galutinio varianto su visais atmetimais. (...) Liko tas projektas, kurį pateikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jam po svarstymo Seimas pritarė. Vėliau priims“, – BNS aiškino Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Projekto priėmimas numatytas kitą savaitę. Pagal KT sprendimą, parlamentarai naują projektą turi priimti iki gruodžio 2 dienos.

Paskirtas naujas VMU vadovas

Ketvirtadienį savo pareigas pradėjo eiti naujasis VMU vadovas. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šią savaitę pasirašė įsakymą dėl Valdo Kaubrės skyrimo VĮ Valstybinės miškų urėdijos (VMU) direktoriumi. Jis konkursą laimėjo beveik prieš mėnesį, o pastaruoju metu poste pavadavo nuo rugpjūčio pareigas palikusį Marių Pulkauninką, kuris pasitraukė paskelbęs, kad nejaučia politinio palaikymo.

V. Kaubrės laukia nemenki iššūkiai subalansuoti įmonės finansinius, socialinius ir aplikosauginius tikslus, o taip pat atsispirti politikų įtakai artėjant kitų metų Seimo rinkimams. Buvęs Panevėžio miškų urėdijas V. Kaubrė po lameto konkurso spalį viešai kritikuotas dėl medžioklių su politikais ir pačiu aplinkos ministru K. Mažeika bei Vyriausybės kancleriu Algirdu Stončaičiu, taip pat dėl VMU dirbančių jo šeimos narių, nors pastarieji šiam nėra tiesiogiai pavaldūs.

nuotrauka::1 left

VMU vadovas paskirtas tuo metu, kai Seime siekta revizuoti nuo 2018 m. įgyvendinamą valstybinių miškų sektoriaus reformą, kai 42 VĮ miškų urėdijos buvo apjungtos į VĮ Valstybinių miškų urėdiją su 26 filialais.

Siūlymus stabdyti reformą teikė Seimo valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Linas Balsys, Jurgis Razma, Kęstutis Bacvinka ir Artūras Skardžius. Tačiau reformos revizijai nepritaria nei Vyriausybė, nei įmonės valdyba, nei darbuotojai.

A. Skardžius AAK posėdyje spalį aiškino, kad reforma įgyvendinama buvo „pačiu baisiausiu būdu“, o VMU padalinių, buvusių urėdijų vadovų atranka esą buvo atliekama neskaidriai, kai vienas iš pagrindinių kriterijų buvo neskirti buvusių urėdų, neatsižvelgiant į jų kompetenciją.

Seimo narys negailėjo kritikos pusantrų metų VMU vadovavusiam M. Pulkauninkui, teigdamas, kad reikėtų stabdyti reformą tam, kad miškai nenukentėtų ir nebūtų valdomi tik „vadybininkų vadybiniais principais“.

Ina Bikuvienė, VMU Valdybos pirmininkė ir darbuotojų atstovė Seimo AAK posėdyje akcentavo, kad viena įmonė duoda tai, kad VMU gali užsitikrinti finansavimą atkuriant mišką, vykdant sanitarinę miškų priežiūra ir tiesiant miško kelius.

„Nesuvelkite reformos, kad eilinį kartą nenukentėtų darbuotojai. Seimas turi rimtesnių darbų nei tvarkyti įmonės vadybinius reikalus“, – tada linkėjo I. Bikuvienė.

Nei ministras K. Mažeika, nei premjero patarėjęs Giedrius Surplys taip pat nemato priežasčių stabdyti reformos ir Seimo narius ragino leisti dirbti įmonei. K. Mažeika nevyniojo žodžių į vatą ir negailėjo kritikos siūlymams, kurių inicijavimu kaltino buvusius urėdus.

„Tai nebūkime ta valdžia, kuri kadencijos pradžioje padaro reformą, o pabaigoje ją atšaukia. Leiskime įgyvendinti tą reforma, sutinku, kad tai kas neveikia, reikia tvarkyti, bet taisykime, o ne keiskime sistemą. O jeigu kam labai niežti nagai, tuomet paskaičiuokime kiek visą tai grąžinti kainuos“, – tame pačiame AAK posėdyje spalį sakė G. Surplys.

Kad urėdijų pertvarka duoda teigiamų rezultatų rodo ir tai, jog VMU į biudžetą už 2018 metus pervedė daugiausiai dividendų (pelno įmokų) tarp valstybės valdomų įmonių.  Tiesa, 2019 m. kritus medienos kainoms, naujajam VMU vadovui V. Kaubrei pasiekti pernyktį veiklos rezultatą, tikėtina, nepavyks.

[infogram id="16fd1201-7335-4945-aea3-10c192ba2dec" prefix="nNq" format="interactive" title="VVĮ dividendai už 2018 m."]

Rašyti komentarą 0