Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga

Publikuota: 2018-11-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama užsienyje. Apie jį rašo prestižiniai ekonomikos ir verslo leidiniai, tokie kaip „The Economist“ ar „Forbes“, jo neišvengiama medicinos, psichologijos publikacijose ir net moksliniuose darbuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva - viena iš labiausiai senstančių organizacijos narių.

Planinei sovietinei ekonomikai pasakę „sudie“ vos prieš 28 metus ir per tą laiką suspėję išmokti poros ekonominių krizių kapitalo rinkoje pamokas, panašu, nesame linkę analizuoti senesnio laikotarpio, nors jo padarinių aktualumas dar tik įgauna pagreitį. Po didžiausių praėjusio amžiaus karinių konfliktų užplūdusi euforija ir išaugęs gimstamumas tuomet laiku suveikė kaip katalizatorius pasaulio ekonomikai. Tačiau vadinamajai kūdikių bumo kartai (gimę 1946–1964) virstant senjorais ir planuojant netrukus pasitraukti iš darbo rinkos, regis toms pačioms ekonomikoms teks nelengva užduotis susitvarkyti su visiškai nauju globaliu iššūkiu, kuriam priešnuodžio niekaip nepavyksta rasti.

Pasaulio banko pateikiamos ilgametės gimstamumo statistikos grafikas ir atrodo panašus į pakilusią bangą apie 1960 metus bei nusileidusią 2016-aisiais. Analizuojamo laikotarpio pradžioje visame pasaulyje viena moteris vidutiniškai gimdė po 5 vaikus, tuo tarpu dabar šis rodiklis nukrito iki 2,4 vaiko. Vertinant tik Lietuvą, nuo 1960 iki 2016 metų gimstamumo rodiklis nesikeitė taip smarkiai, bet bendrą pasaulinę tendenciją atitiko: smuko nuo 2,6 iki 1,7 kūdikio vienai moteriai.

Būdami maža, atvira, smarkiai nuo eksporto priklausoma ekonomika, sekinama dar ir emigruojančių darbingo amžiaus žmonių, neturime prabangos analizuoti tik naujausių kartų ir prognozuoti jų poveikį ekonomikai bei indėlį į ją. Gimstamumui smukus, o visuomenei sparčiai senstant, patiriame negrįžtamus pokyčius būtent dėl į kitą gyvenimo etapą žengiančios kūdikių bumo kartos. Istorinių aplinkybių dėka ji mums sukūrė nelengvą lygtį iš savo lūkesčio būti visuomenės išlaikomiems pensijoje bei užduotį kitoms kartoms pergalvoti savo išgyvenimo strategiją, kai jos pačios užbaigs darbinę karjerą.

Neabejotina – sidabrinis cunamis atsirita į Lietuvą. Jei 2002 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikė 4,6 dirbančiojo, tai 2016 metais – tik 3,5. Jau apie 2030 metus vieną pensininką išlaikančių dirbančiųjų skaičius priartės prie 2-jų ribos ir toliau tik mažės. Be to, kad darbingo amžiaus žmonės turi išlaikyti save, savo šeimą, būtiniausias savo išlaidas ir, be abejonės, pradėti atsidėti savo pensijai jau dabar.

Lietuvoje šiuo metu turime situaciją, kad savo pensijai tinkamai kaupia pusė, arba apie 605.000 dirbančiųjų. Tačiau net 440.000 dirbančiųjų išvis nekaupia ir neturi jokio finansinio rezervo savo pensijai. Turint omenyje, kad visuomenės senėjimo tendencija yra įgavusi stiprėjimo kryptį ir efektyvios atsvaros tam nerandama, ateitį savieigai palikusiems dirbantiesiems pasiekus pensijos amžių galime turėti dar skaudesnių skurdo problemų.

Kalbėdami apie ne tai, kad oriam, bet apskritai išgyvenimui pavojingą, tačiau realią vos 23% pakeitimo normą, vis dar esame linkę manyti, jog kai ateis laikas, valstybės finansinės galimybės bus pakankamos. Kad jų pakaks tam, jog mums būtų užtikrintas pragyvenimo šaltinis ar kad ateities mokesčių mokėtojai mokės tiek mokesčių, kad visos dabar prognozuojamos finansinės spragos bus padengtos su kaupu. Todėl galimybė kaupti pensijai ir kaupti įmanomai maksimaliai: savarankiškai ir individualiai, II bei III pakopoje, tampa vis būtinesniu ir svarbesniu tikslu. Tik dalyvavimas visose trijose pakopose gali užtikrinti 70% dabartinių pajamų pensijos dydį. Nedarysime nieko – turėsime 23% buvusių pajamų.

Kol laužomos ietys dėl detalių ir ieškoma atsakymų dėl II pakopos būtinumo, masiškumo, įsitraukimo gylio, automatinio dirbančiųjų įtraukimo į savo ateities kūrimą, galiausiai teks pripažinti, kad realybės ignoravimas „sidabrinio cunamio“ problemos išspręsti nepadės. Nors faktas, kad jis realus ir jau šalia, turėtų pradėti rūpėti pirmiausiai ateities pensininkams.

Komentaro autorius - Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Kredito unijų grupės „Kreda“ misija – būti rūpestingu ir patikimu finansų parneriu Verslo tribūna

Edwardas Filene, JAV kredito unijų judėjimo pradininkas, kredito unijų naudą yra įvardinęs taip: „Šimtas...

Finansai
06:00
Apsamanoję Vyriausybės planai

Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi Vyriausybės darbą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo srityje,...

Finansai
05:50
Mokesčių našta individualiai veiklai nuo 22% traukiasi iki 17% Premium 2

Seimo nariai balsų dauguma po svarstymo pritarė įstatymo pataisai, kuri mokesčių naštą individualiai veiklai,...

Finansai
05:45
Seimas neprieštarauja bankų pelno papildomam apmokestinimui 

Seimo daugumai patinka pasiūlymas nuo 15 iki 20% padidinti bankų pelno mokestį. Šio tarifo pakėlimui jau nuo...

Finansai
2019.12.10
Estai patvirtino „Mokilizingo“ įsigijimą, Lietuvoje veiks „Inbank filialas“

Estijos Finansų priežiūros tarnyba (FSA) patvirtino vartojimo kredituotojo „Mokilizingas“ įsigijimo sandorį...

Rinkos
2019.12.10
Į pensijų fondus šiemet įkrito 395 mln. Eur 

Į asmenines gyventojų sąskaitas pensijų kaupimo fonduose šiemet iš viso pervesta daugiau kaip 395 mln. Eur.

Finansai
2019.12.10
Valstybės kontrolė: Vyriausybė nuslepia nepadarytus darbus Premium 5

Valstybės kontrolė (VK) atliko strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkos vertinimą ir...

Finansai
2019.12.10
Naujasis biržos bankas startavo 10% akcijų kritimu

Baltijos biržoje prasidėjo prekyba Estijos kooperatyvų banko „Coop Pank“ akcijomis. Po lūkesčių neatitikusio...

Rinkos
2019.12.10
Pensijų kaupimo programa įmonėse: patirtimi dalinasi „Jotron“ ir „Baltnetos komunikacijos“ Verslo tribūna

Pensijų kaupimą savo darbuotojams siūlančios įmonės atskleidžia, kad pradžioje tenka susidurti su skeptišku...

Finansai
2019.12.10
PPP Lietuvoje įgauna pagreitį, bet persekioja verslo baubas Premium 8

Lietuvoje pastaruoju metu gimsta stambių infrastruktūros projektų, kurie gali tapti įdomūs ne tik vietos, bet...

Statyba ir NT
2019.12.10
Lietuvos garantinis fondas bankui moka neigiamas palūkanas  Premium

Neigiamos palūkanos graužia ir valstybės valdomų įmonių, kitų viešojo sektoriaus institucijų bankų sąskaitose...

Finansai
2019.12.10
„Gelvora“ jau du dešimtmečius padeda gydytis nuo skolų Verslo tribūna 1

Dvidešimt metų su skolininkais ir jiems nesėkmingai paskolinusiomis įmonėmis dirbanti UAB „Gelvora“...

2019.12.09
Eurais išmatavo, kiek pagerėję moksleivių pasiekimai išaugins Lietuvos ekonomiką Premium 1

Ekonomistai suskaičiavo, kad jei švietimo pasiekimai Lietuvoje per ateinančius 15 metų pagerėtų tiek, kiek...

Finansai
2019.12.09
Biudžeto ir finansų komitetas dėl bankų turto mokesčio daro pertrauką

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pirmadienį patvirtino anksčiau jo priimtą sprendimą nuo 15 iki 20%...

Finansai
2019.12.09
Prancūzijos „Edenred“ siekia įgyti „EBV Finance“

Prancūzijos mokėjimo sprendimų grupė „Edenred“ ketina įsigyti dviejų fizinių asmenų netiesiogiai valdomos...

Finansai
2019.12.09
Lietuvoje veikiančio „fintech“ startuolio apyvarta artėja prie 1 mlrd. Eur 2

Pernai veiklą pradėjusios Lietuvos finansinių paslaugų teikėjos UAB „ConnectPay“ klientų finansinių operacijų...

Rinkos
2019.12.09
Į Graikiją vilioja ne tik saulė, bet ir galimybė išsimokėti gyvenimo uždarbį Premium

Šalys siūlo neapmokestinti verslininkų tarptautinių pajamų, jeigu jie sumokės nemenką fiksuotą mokesčio sumą...

Finansai
2019.12.09
„Swedbank“ Lietuvoje paleidžia nemokamą prekybą baltiškomis akcijomis 3

„Swedbank“ planuoja nuo 2020 m. vasario 1 d. privatiems klientams pasiūlyti nemokamą prekybą Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
„Swedbank“ grupę palieka dar dvi aukštos vadovės, bus vertinama banko kultūra 6

Galimo pinigų plovimo per Baltijos šalis skandale atsidūrusį Švedijos banką „Swedbank“ palieka Baltijos šalių...

Rinkos
2019.12.09
Darbuotojai ir ūkininkai stos į bendrą eilę su kitais kreditoriais prie bankrutavusių įmonių kasos   Premium 2

Darbuotojai ir ūkininkai atgauti skolų iš bankrutavusios bendrovės nuo naujųjų metų stos į bendrą eilę su...

Finansai
2019.12.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau