Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga

Publikuota: 2018-11-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama užsienyje. Apie jį rašo prestižiniai ekonomikos ir verslo leidiniai, tokie kaip „The Economist“ ar „Forbes“, jo neišvengiama medicinos, psichologijos publikacijose ir net moksliniuose darbuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva - viena iš labiausiai senstančių organizacijos narių.

Planinei sovietinei ekonomikai pasakę „sudie“ vos prieš 28 metus ir per tą laiką suspėję išmokti poros ekonominių krizių kapitalo rinkoje pamokas, panašu, nesame linkę analizuoti senesnio laikotarpio, nors jo padarinių aktualumas dar tik įgauna pagreitį. Po didžiausių praėjusio amžiaus karinių konfliktų užplūdusi euforija ir išaugęs gimstamumas tuomet laiku suveikė kaip katalizatorius pasaulio ekonomikai. Tačiau vadinamajai kūdikių bumo kartai (gimę 1946–1964) virstant senjorais ir planuojant netrukus pasitraukti iš darbo rinkos, regis toms pačioms ekonomikoms teks nelengva užduotis susitvarkyti su visiškai nauju globaliu iššūkiu, kuriam priešnuodžio niekaip nepavyksta rasti.

Pasaulio banko pateikiamos ilgametės gimstamumo statistikos grafikas ir atrodo panašus į pakilusią bangą apie 1960 metus bei nusileidusią 2016-aisiais. Analizuojamo laikotarpio pradžioje visame pasaulyje viena moteris vidutiniškai gimdė po 5 vaikus, tuo tarpu dabar šis rodiklis nukrito iki 2,4 vaiko. Vertinant tik Lietuvą, nuo 1960 iki 2016 metų gimstamumo rodiklis nesikeitė taip smarkiai, bet bendrą pasaulinę tendenciją atitiko: smuko nuo 2,6 iki 1,7 kūdikio vienai moteriai.

Būdami maža, atvira, smarkiai nuo eksporto priklausoma ekonomika, sekinama dar ir emigruojančių darbingo amžiaus žmonių, neturime prabangos analizuoti tik naujausių kartų ir prognozuoti jų poveikį ekonomikai bei indėlį į ją. Gimstamumui smukus, o visuomenei sparčiai senstant, patiriame negrįžtamus pokyčius būtent dėl į kitą gyvenimo etapą žengiančios kūdikių bumo kartos. Istorinių aplinkybių dėka ji mums sukūrė nelengvą lygtį iš savo lūkesčio būti visuomenės išlaikomiems pensijoje bei užduotį kitoms kartoms pergalvoti savo išgyvenimo strategiją, kai jos pačios užbaigs darbinę karjerą.

Neabejotina – sidabrinis cunamis atsirita į Lietuvą. Jei 2002 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikė 4,6 dirbančiojo, tai 2016 metais – tik 3,5. Jau apie 2030 metus vieną pensininką išlaikančių dirbančiųjų skaičius priartės prie 2-jų ribos ir toliau tik mažės. Be to, kad darbingo amžiaus žmonės turi išlaikyti save, savo šeimą, būtiniausias savo išlaidas ir, be abejonės, pradėti atsidėti savo pensijai jau dabar.

Lietuvoje šiuo metu turime situaciją, kad savo pensijai tinkamai kaupia pusė, arba apie 605.000 dirbančiųjų. Tačiau net 440.000 dirbančiųjų išvis nekaupia ir neturi jokio finansinio rezervo savo pensijai. Turint omenyje, kad visuomenės senėjimo tendencija yra įgavusi stiprėjimo kryptį ir efektyvios atsvaros tam nerandama, ateitį savieigai palikusiems dirbantiesiems pasiekus pensijos amžių galime turėti dar skaudesnių skurdo problemų.

Kalbėdami apie ne tai, kad oriam, bet apskritai išgyvenimui pavojingą, tačiau realią vos 23% pakeitimo normą, vis dar esame linkę manyti, jog kai ateis laikas, valstybės finansinės galimybės bus pakankamos. Kad jų pakaks tam, jog mums būtų užtikrintas pragyvenimo šaltinis ar kad ateities mokesčių mokėtojai mokės tiek mokesčių, kad visos dabar prognozuojamos finansinės spragos bus padengtos su kaupu. Todėl galimybė kaupti pensijai ir kaupti įmanomai maksimaliai: savarankiškai ir individualiai, II bei III pakopoje, tampa vis būtinesniu ir svarbesniu tikslu. Tik dalyvavimas visose trijose pakopose gali užtikrinti 70% dabartinių pajamų pensijos dydį. Nedarysime nieko – turėsime 23% buvusių pajamų.

Kol laužomos ietys dėl detalių ir ieškoma atsakymų dėl II pakopos būtinumo, masiškumo, įsitraukimo gylio, automatinio dirbančiųjų įtraukimo į savo ateities kūrimą, galiausiai teks pripažinti, kad realybės ignoravimas „sidabrinio cunamio“ problemos išspręsti nepadės. Nors faktas, kad jis realus ir jau šalia, turėtų pradėti rūpėti pirmiausiai ateities pensininkams.

Komentaro autorius - Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Seimas atveria kelią įvairių PVM lengvatų svarstymui 4

Seimas antradienį po pateikimo pritarė eilei pasiūlymų taikyti PVM lengvatas ir nutarė toliau jas svarstyti.

Finansai
18:30
Seimas linksta apkarpyti „Sodros“ įmokų naštą 7

Seimas po svarstymo pritarė mokestinės naštos sumažinimui savarankiškai dirbantiems asmenims, o svarstydamas...

Finansai
17:12
Lietuva pagal mokesčių palankumą pasaulyje liko 18 vietoje 1

Lietuva pagal mokesčių sistemos palankumą verslui liko toje pat – 18 vietoje tarp 190 pasaulio šalių, parodė...

Finansai
16:46
N. Mačiulis: ekonomika neaugs tiek, kiek prognozuojama 16

Nerijus Mačiulis, banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, jog Lietuvos ekonomika per artimiausius...

Finansai
14:13
2019 m. įsigalioja pranešėjų apsauga – nauja rizika verslui Premium 3

Pranešti apie pažeidimus įmonėje bus gerokai paprasčiau, o tai padariusiam asmeniui garantuojamas...

Finansai
13:47
Euro zonoje – didžiausias kainų šuolis per 6 metus 7

Euro zonos kainos šių metų spalio mėn. augo sparčiausiai per paskutinius šešerius metus. Tokį pokytį lėmė...

Finansai
11:43
Paramai skirta GPM dalis nuo 2% mažėja iki 1,06% 4

Nuo 2019 m. darbo užmokestis dauginamas iš koeficiento 1,289, didėja ir pajamų mokesčio tarifas, todėl...

Finansai
09:41
Italai užčiuopė Lietuvos potencialą – nori atsiriekti 10% bankų dominuojamos rinkos Premium

Į Lietuvos faktoringo paslaugų rinką žengė Italijos verslininkų įsteigtas naujokas „Vilnius factoring...

Rinkos
09:02
Statistikos departamentas atleidžia 18 darbuotojų 4

Po struktūrinių pokyčių Statistikos departamente sumažėjo padalinių ir darbuotojų skaičius.

Finansai
07:58
MMA pokyčiai didina neapmokestinamus dienpinigius Premium

2019 m. minimali mėnesinė alga didėja nuo 400 iki 555 Eur, todėl ne itin didelį darbo užmokestį gaunantiems...

Finansai
2018.11.19
Teismas: draudimas apima ir keleivio su durelėmis padarytą žalą 19

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo apsauga plečiasi – dabar ji apima ne tik...

Finansai
2018.11.19
Iš 1 mlrd. Eur ES paramos šiemet dar nepanaudota 605 mln. Eur 9

Šiemet Valstybės biudžete suplanuota panaudoti beveik 1 mlrd. Eur Europos Sąjungos (ES) paramos, tačiau kol...

Finansai
2018.11.19
Planas B dėl GPAIS – gruodžio pradžioje Premium

Verslui skambinant pavojaus varpais dėl streikuojančios GPAIS sistemos, Aplinkos ministerija planuoja, kad...

Kinija: mumis pasitikėjusios šalys nepateks į skolos spąstus 8

Kinija užtikrina, kad jokia šalis, finansų srityje nusprendusi bendradarbiauti su Kinija, dėl tokio savo...

Rinkos
2018.11.18
Kiekvienam lietuviui po biuletenį, rytoj - po du! 13

3,1 milijono – tiek nedarbingumo pažymėjimų buvo išduota 2017 metais Lietuvoje. Vos prieš penkerius metus jų...

Finansai
2018.11.17
Užsienyje gyvenantys asmenys į Lietuvą pernai pervedė 1,1 mlrd. Eur 11

Gyventojų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2017 m. siekė 1,109 mlrd. Eur, tuo tarpu Lietuvos gyventojų...

Finansai
2018.11.16
Seime stringa Vyriausybės siūlymas didinti individualios veiklos apmokestinimą 2

Savarankiškai ir individualiai dirbantys gyventojai įmokas „Sodrai“ ir toliau turėtų mokėti tik nuo dalies...

Finansai
2018.11.16
Šešėlinė ekonomika: uždaras ratas 37

Šešėlis Lietuvoje vis dar laiko apglėbęs didelę šalies ekonomikos dalį ir, nors ne viena Vyriausybė mėgino jį...

Finansai
2018.11.16
Tyrimas: lietuviai šešėlį toleruoja, tačiau nori geresnių paslaugų iš valstybės 13

Apie trečdalis Lietuvos gyventojų pirko prekių ir pajamų, kurioms buvo neišduotas čekis, dar didesnė dalis...

Finansai
2018.11.15
Audito komitetas nepritarė 2019 m. biudžetui 9

Seimo Audito komitetas nepritarė 2019 m. valstybės biudžetui, o Biudžeto ir finansų komitetas palaimino...

Finansai
2018.11.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau