Virš Lietuvos – sidabrinio cunamio banga

Publikuota: 2018-11-07
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
svg svg
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Metafora „sidabrinis cunamis“, nusakanti pasaulinį žmonių populiacijos senėjimo fenomeną, plačiai naudojama užsienyje. Apie jį rašo prestižiniai ekonomikos ir verslo leidiniai, tokie kaip „The Economist“ ar „Forbes“, jo neišvengiama medicinos, psichologijos publikacijose ir net moksliniuose darbuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva - viena iš labiausiai senstančių organizacijos narių.

Planinei sovietinei ekonomikai pasakę „sudie“ vos prieš 28 metus ir per tą laiką suspėję išmokti poros ekonominių krizių kapitalo rinkoje pamokas, panašu, nesame linkę analizuoti senesnio laikotarpio, nors jo padarinių aktualumas dar tik įgauna pagreitį. Po didžiausių praėjusio amžiaus karinių konfliktų užplūdusi euforija ir išaugęs gimstamumas tuomet laiku suveikė kaip katalizatorius pasaulio ekonomikai. Tačiau vadinamajai kūdikių bumo kartai (gimę 1946–1964) virstant senjorais ir planuojant netrukus pasitraukti iš darbo rinkos, regis toms pačioms ekonomikoms teks nelengva užduotis susitvarkyti su visiškai nauju globaliu iššūkiu, kuriam priešnuodžio niekaip nepavyksta rasti.

Pasaulio banko pateikiamos ilgametės gimstamumo statistikos grafikas ir atrodo panašus į pakilusią bangą apie 1960 metus bei nusileidusią 2016-aisiais. Analizuojamo laikotarpio pradžioje visame pasaulyje viena moteris vidutiniškai gimdė po 5 vaikus, tuo tarpu dabar šis rodiklis nukrito iki 2,4 vaiko. Vertinant tik Lietuvą, nuo 1960 iki 2016 metų gimstamumo rodiklis nesikeitė taip smarkiai, bet bendrą pasaulinę tendenciją atitiko: smuko nuo 2,6 iki 1,7 kūdikio vienai moteriai.

Būdami maža, atvira, smarkiai nuo eksporto priklausoma ekonomika, sekinama dar ir emigruojančių darbingo amžiaus žmonių, neturime prabangos analizuoti tik naujausių kartų ir prognozuoti jų poveikį ekonomikai bei indėlį į ją. Gimstamumui smukus, o visuomenei sparčiai senstant, patiriame negrįžtamus pokyčius būtent dėl į kitą gyvenimo etapą žengiančios kūdikių bumo kartos. Istorinių aplinkybių dėka ji mums sukūrė nelengvą lygtį iš savo lūkesčio būti visuomenės išlaikomiems pensijoje bei užduotį kitoms kartoms pergalvoti savo išgyvenimo strategiją, kai jos pačios užbaigs darbinę karjerą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Neabejotina – sidabrinis cunamis atsirita į Lietuvą. Jei 2002 metais vieną pensininką Lietuvoje išlaikė 4,6 dirbančiojo, tai 2016 metais – tik 3,5. Jau apie 2030 metus vieną pensininką išlaikančių dirbančiųjų skaičius priartės prie 2-jų ribos ir toliau tik mažės. Be to, kad darbingo amžiaus žmonės turi išlaikyti save, savo šeimą, būtiniausias savo išlaidas ir, be abejonės, pradėti atsidėti savo pensijai jau dabar.

Lietuvoje šiuo metu turime situaciją, kad savo pensijai tinkamai kaupia pusė, arba apie 605.000 dirbančiųjų. Tačiau net 440.000 dirbančiųjų išvis nekaupia ir neturi jokio finansinio rezervo savo pensijai. Turint omenyje, kad visuomenės senėjimo tendencija yra įgavusi stiprėjimo kryptį ir efektyvios atsvaros tam nerandama, ateitį savieigai palikusiems dirbantiesiems pasiekus pensijos amžių galime turėti dar skaudesnių skurdo problemų.

Kalbėdami apie ne tai, kad oriam, bet apskritai išgyvenimui pavojingą, tačiau realią vos 23% pakeitimo normą, vis dar esame linkę manyti, jog kai ateis laikas, valstybės finansinės galimybės bus pakankamos. Kad jų pakaks tam, jog mums būtų užtikrintas pragyvenimo šaltinis ar kad ateities mokesčių mokėtojai mokės tiek mokesčių, kad visos dabar prognozuojamos finansinės spragos bus padengtos su kaupu. Todėl galimybė kaupti pensijai ir kaupti įmanomai maksimaliai: savarankiškai ir individualiai, II bei III pakopoje, tampa vis būtinesniu ir svarbesniu tikslu. Tik dalyvavimas visose trijose pakopose gali užtikrinti 70% dabartinių pajamų pensijos dydį. Nedarysime nieko – turėsime 23% buvusių pajamų.

Kol laužomos ietys dėl detalių ir ieškoma atsakymų dėl II pakopos būtinumo, masiškumo, įsitraukimo gylio, automatinio dirbančiųjų įtraukimo į savo ateities kūrimą, galiausiai teks pripažinti, kad realybės ignoravimas „sidabrinio cunamio“ problemos išspręsti nepadės. Nors faktas, kad jis realus ir jau šalia, turėtų pradėti rūpėti pirmiausiai ateities pensininkams.

Komentaro autorius - Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Medicinos banko pelnas pirmąjį ketvirtį mažėjo 30%

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 0,84 mln. Eur grynojo pelno – 30%...

Rinkos
18:04
Apsimestiniai sandoriai pasivijo po bankroto – vadovui liepta sumokėti 90.000 Eur Premium

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) paliko galioti Apeliacinio teismo nutartį, pagal kurią beveik prieš...

Pramonė
15:55
Patikslinta euro zonos infliacija balandį – 7,4%, ES – 8,1%

Patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (lyginant su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia...

Finansai
15:38
Patvirtinti VVĮ grąžos ir dividendų trimečiai tikslai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino valstybės valdomų įmonių (VVĮ) siektinus pagrindinius veiklos rodiklius...

Finansai
14:41
Biudžeto deficito riboženklių sugrįžtuvių horizontuose dar nematyti Premium 2

Tvyrant ekonominiam neapibrėžtumui, Europos Sąjunga rimtai svarsto dar kuriam laikui pratęsti prieš dvejus...

Dėl sankcijų Rusijos ekonomika šiemet trauksis 7,8%

Rusijos ekonominės plėtros ministerija pagerino šių metų, tačiau pablogino 2023 m. prognozę.

Finansai
12:48
„Litexpo“ nuostoliai pernai sumažėjo 34%

Lietuvos kongresų ir parodų centras „Litexpo“ praėjusiais metais patyrė 2,486 mln. Eur nuostolių – 34% mažiau...

Finansai
09:12
Be licencijų ir priežiūros galintys likti turto vertintojai stebisi ir bijo NT brokerių likimo Premium 7

Finansų ministerija siūlo atsisakyti turto ir verslo vertintojų reguliavimo. Nekilnojamojo turto (NT)...

JAV iždo sekretorė J. Yellen ragina didinti finansinę paramą Ukrainai 2

Janet Yellen, JAV iždo sekretorė, paragino Europos partneres skirti daugiau lėšų palaikyti Ukrainos ekonomiką...

Finansai
2022.05.17
Infliaciją, kuri pasiekė piką, gali pakurstyti kainų-atlyginimų spiralė 2

Lietuvoje metinė infliacija pasiekė piką, o antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti, sako Lietuvos banko (LB)...

Finansai
2022.05.17
Pataisytas biudžetas: kyla NPD, didėja deficitas, keičiasi skolos rodiklis 11

Seimas pataisė 2022-ųjų biudžetą – dėl neapibrėžtų ekonominių perspektyvų teko didinti išlaidas, koreguoti...

Verslo aplinka
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
Didžiausi mokesčių mokėtojai pramonėje: ir staigus augimas, ir kiek netikėtos tendencijos Premium

Biotechnologijų verslas su naftos produktų gamintoju varžosi ne tik dėl pirmosios daugiausia mokesčių per...

Pramonė
2022.05.17
GENERAL FINANCING BANKAS: keičiantis rinkai, dėmesys – į didesnes paskolas Verslo tribūna

Brandesnis kliento profilis, tvaresnis požiūris į asmeninius finansus ir visą finansų rinką, daugiau dėmesio...

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimas Lietuvoje – kas keičiasi? Verslo tribūna

Tarptautinės bendruomenės įvestų sankcijų gausa privertė į sankcijų temą atkreipti dėmesį ne tik verslo...

Finansai
2022.05.17
Prie „European Merchant Bank“ valdybos prisijungė E. Preikša

Eugenijus Preikša, turintis daugiau nei 35 metų patirtį finansų ir bankų sektoriuje, taip pat einantis...

Vadyba
2022.05.16
Prasidėjo skaidrumo savaitė „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ 2

Renkantis produktą ar paslaugą, vis stipresnę įtaką daro dar vienas kriterijus – vertinama, ar įmonė dirba...

Gazelė
2022.05.16
Finansų ministrė neatmeta, kad rudenį vėl gali būti tikslinamas biudžetas

Finansų ministerija šių metų rudenį gali siūlyti dar kartą tikslinti valstybės biudžetą, jei šalies...

Verslo aplinka
2022.05.16
Paskola virtuvei ir niekam kitam – kaip finansus keis blokų grandinė Premium

Finansinių technologijų („fintech“) kompanijos per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pakeitė žaidimo taisykles...

Inovacijos
2022.05.16
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku