Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Kaip pranešime nurodo Finansų ministerija, NPĮ nekonkuruos su privačios rinkos dalyviais (bankais, rizikos kapitalo valdymo įmonėmis ir kt.), o sudarys palankesnes sąlygas investicijoms į tas sritis, kuriose finansavimas rinkos sąlygomis neteikiamas ar nepakankamas arba sąlygos nėra optimalios.

Taip esą bus sudarytos galimybės plačiau taikyti finansines priemones, o tai leis sumažinti Lietuvos finansinę ir ekonominę priklausomybę nuo ES ir kitų šalių skiriamo finansavimo po 2020 metų.

„Tokių finansavimo platformų veikimas yra įprasta daugelio Europos Sąjungos šalių praktika, skatinanti privačių lėšų pritraukimą, efektyviau investuojant į viešąją infrastruktūrą, verslą, inovacijas ir kompleksinį teritorijų vystymą. NPĮ statusą turinčios įstaigos galės prisiimti didesnę investavimo riziką ir investuoti į ilgesnio laikotarpio projektus“, – pranešime cituojamas Vilius Šapoka, finansų ministras.

Įdarbins Junckerio plano pinigus

VŽ rašė, kad Briuselis turėti NPĮ valstybėms narėms rekomenduoja manydamas, kad investicijų duobė, atsiradusi po skolų krizės, ES mažėja per lėtai ir per menkai, o per jas įdarbinti siūlo Europos investicijų banko ir Europos Komisijos (EK) administruojamą Europos strateginių investicijų fondo (ESIF, dar vadinamo Junckerio planu) pinigus.

Savo ruožtu šalies finansų srities tarnautojai ramina, kad niekas nekelia tikslo su ESIF pagalba išstumti bankus ar ES paramą, bet siekia užpildyti tam tikras nišas. Esą ESIF prisiima dalinę riziką, jo lėšomis finansuojama didesnė įvairovė sektorių ir projektų nei pagal ES paramos programas ar siūlomus bankų produktus.

VŽ kalbinti ekspertai teigia, kad tokia agentūra gali būti paspirtis savivaldybėms parengti su ESIF garantija finansuojamus projektus, tačiau esminis skirtumas yra tas, kad pagal ESIF teikiamos grąžintinos paskolos, todėl Lietuva ypač regionuose turėtų būti suinteresuota pritraukti ES negrąžintinos paramos, nors procedūros tai padaryti gerokai sudėtingesnės.

Savo ruožtu realybė tokia, kad iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei, antrai didžiausiai ES biudžeto finansuotojai šiuo metu, EK 2021-2027 m. laikotarpiui Lietuvai pasiūlė ketvirtadalių mažesnį finansavimą per Sanglaudos fondus nei 2014-2020 m. laikotarpiu, tad nori nenori regionams po 2020 m. teks ieškoti finansavimo alternatyvų.

[infogram id=“10b88457-3e8e-49b0-aab0-b43f4fc2d4e9“ prefix=“V8w“ format=“interactive“ title=“Rinkos investicijų trūkumas Lietuvoje, mln. Eur“]