Pirmąkart formuojamas perteklinis biudžetas
Tai sakė Stasys Jakeliūnas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, po ketvirtadienį vykusio uždaro posėdžio didžiausioje Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje, kuriame buvo aptartas kitų metų biudžetas.
Vilius Šapoka, finansų ministras, pristatė kitų metų formuojamo biudžeto pagrindinius rodiklius. Taip pat diskutuota apie siūlomus mokesčių pakeitimus, kitus klausimus.
Ponas Jakeliūnas akcentavo, kad pernai pirmąkart fiksuotas faktinis biudžeto perteklius, tačiau perteklinio biudžeto plano dar nebuvo pateikta nei vienais metais.
„Perteklius nebus didelis - kelios dešimtosios proc. punkto. Jis bus panaudojamas rezervui formuoti, galbūt skolai mažinti“, - sakė p. Jakeliūnas.
Šiame posėdyje planuojamos 2018 m. biudžeto pajamos, asignavimai, jų pokyčiai pateikti nebuvo. Tikslesni skaičiai turėtų paaiškėti rugsėjo viduryje, kai Vyriausybė apsispręs ir parengs biudžeto projektą.
Dėmesys gynybai, pensijoms
LVŽS frakcijoje aptarti pagrindiniai biudžeto komponentai, įskaitant 149 mln. Eur kitąmet didinamus asignavimus gynybai, taip pat pensijų didinimas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas skaičiuoja, kad pensijos, įskaitant nuo spalio planuojamą pakėlimą 13 Eur, kitąmet iš viso didės 65-70 Eur – maždaug penktadaliu nuo dabartinio lygio (vid. 288 Eur).
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį po Vyriausybės posėdžio priminė, kad nuo kitų metų dėl pensijų indeksavimo vidutinė pensija paaugs 43 Eur, iki 330 Eur.
„Svarbu, kad tai vyksta tvaraus perteklinio balanso, taip pat „Sodros“ kontekste“, - tęsė p. Jakeliūnas.
Finansų ministerijos duomenimis, per 2017 m. sausį-liepą centrinės valdžios sektoriaus perteklius buvo 274,9 mln. Eur, arba 0,7% prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus perviršis siekė 85,5 mln. Eur.
Tęsinys po grafiku[infogram id="2018_m_biudzeto_prioritetai___socialine_ir_krasto_apsauga" prefix="XqA" format="interactive" title="2018 m. biudžeto prioritetai - socialinė ir krašto apsauga"]
Diskusiniai klausimai
Pasak pašnekovo, toliau vyksta diskusijos dėl „Sodros“ lubų, taip pat dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD): nuo kitų metų NDP planuojama didinti iki minimalios mėnesinės algos lygio (380 Eur).
Bet p. Skvernelis užsimena, kad nuo sausio gali didėti ir pats MMA, jei dėl to rudenį susiderės Trišalė taryba. Todėl, pasak p. Jakeliūno, kyla klausimas, ar galės sinchroniškai didėti ir NPD.
„Diskutuota ir dėl „vaiko pinigų“, ar palikti papildomą NPD. Yra norų, kad jis būtų išsaugotas - Vyriausybės nuomonė kita“, – kalbėjo politikas.
Vyriausybė nuo kitų metų numato atsisakyti papildomo 200 Eur NPD už vaikus ir tai pakeisti vadinamaisiais „vaiko pinigais“ – už pirmąjį ir antrąjį vaiką būtų mokama po 30 Eur, o už trečiąjį ir daugiau vaikų – po 75 Eur.
Vyriausybės kritikai teigia, kad tai joks papildomas jaunų šeimų skatinimas, už vaikus bus gaunamos tos pačios sumos, o pasikeis tik metodika.
Posėdžio metu siūlymai nuo sukurtų naujų darbo vietų gaunamą GPM nukreipti į savivaldybių biudžetus, kaip ir siūlymas padidinti pelno mokesčio lengvatą iki 100% sumoms, investuojamoms į inovacijas, technologinį atsinaujinimą prieštaravimų nesulaukė, nes, politiko teigimu, „neturės didelės reikšmės“ valstybės finansų tvarumui.
„Pokyčių krepšelis“ ir asignavimai
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
39 min.Sėkmės istorija: „Elfa Loftai“ – nuo A4 lapo iki 7 milijonų vertės
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Įžvalgos Lietuvai – iš Nobelio ekonomikos premijos laureato lūpų
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Laidavimo draudimas: kokius privalumus teikia pasaulinio lyderio atstovas Lietuvoje
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Pasyvių pajamų mitas: kodėl lengvi pinigai neegzistuoja ir kaip industrija uždirba iš jūsų svajonių
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
17
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
Dar balandį Vyriausybė 2018–2020 m. numatė 33 prioritetinius darbus. Sąrašo pradžioje – socialinių išmokų, pensijų, finansinių paskatų vaikus auginančioms šeimoms didinimas.
Tai kitąmet pareikalaus bene didžiausių papildomų išlaidų kartu su didinamu finansavimu krašto apsaugai, vykdant įsipareigojimus NATO sąjungininkėms ir siekiant kitąmet perkopti 2% BVP ribą.
Vyriausybės prioritetiniams darbams ir anksčiau įstatymais prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti 2018 m. formuojamas 617,5 mln. Eur „pokyčių krepšelis“, į kurį ministerijos turi perleisti dalį savo asignavimų.
Ministerijos 2018 m. iš viso žada sutaupyti 110 mln. Eur – 77 mln. Eur, arba 59% mažiau už prieš derybas iškeltą kartelę.
Daugiausia asignavimai kitąmet augs Socialinės apsaugos ir darbo bei Krašto apsaugos ministerijoms – atitinkamai 216 mln. ir 149 mln. Eur.
Daugiausia sutaupyti kitąmet planuoja Finansų ir Žemės ūkio ministerijos – atitinkamai beveik 58 mln. ir 25 mln. Eur. Taip pat kiek daugiau nei 8 mln. Eur turės sutaupyti Teisingumo, dar 6 mln. Eur – Ūkio ministerijos.
Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijoms kitąmet finansavimas nemažės.
Rudens viduryje kartu su kitų metų biudžeto projektu Vyriausybė Seimui pateiks ir pasiūlymus atsisakyti vadinamojo „procentinio finansavimo“, t.y. tokių įstatymų, kuriuose tiesiogiai nurodyta, kiek lėšų iš valstybės kišenės turi būti skiriama tam tikrai sričiai, pavyzdžiui, kelių priežiūros fondui ar visuomeniniam transliuotojui. Tačiau šis klausimas gali sukelti nemenkų diskusijų tiek Vyriausybėje, tiek Seime, todėl kol kas nėra aišku, ar pavyks šią idėją įgyvendinti.
[infogram id="lietuvos_biudzeto_balansas" prefix="moa" format="interactive" title="Ekonomika: Lietuvos biudžeto balansas"]
[infogram id="valstybes_ir_savivaldybiu_biudzetu_planuojami_rodikliai_mln_eur" prefix="mJr" format="interactive" title="Valstybės ir savivaldybių biudžetų planuojami rodikliai, mln. Eur"]
