UAB steigimas ir mokesčiai: į ką verta atsižvelgti

„Valiūnas ir partneriai Ellex“ supažindina su UAB steigimu, pagrindiniais mokesčiais, taip pat išmokų valdybos nariams ir dividendų apmokestinimu.

UAB steigimas ir veikla

• Minimalus įstatinis kapitalas – 2.500 EUR (reikia apmokėti pinigais).

• Įmonė privalo turėti pavadinimą, kuris atitinka įstatymų reikalavimus, bei jį įregistruoti Juridinių asmenų registre (JAR). Pavadinimo rezervacijos kaina – 16,22 Eur.

• Privalomi įmonės steigimo dokumentai yra šie:

• steigimo sutartis (aktas), kurioje numatomos įmonės steigimo sąlygos,

• įstatai, kuriuose apibrėžiami veiklos tikslai, valdymo organai ir jų kompetencija, ir

• steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolas, kuriuo patvirtinami įmonės valdymo organų nariai.

• Steigiama naują įmonė privalo turėti registracijos adresą, t. y. patalpas, kuriose registruojama buveinė, arba šių patalpų savininko sutikimą registruoti.

• Būtinas aukščiau nurodytų steigimo dokumentų, pavadinimo rezervacijos, registracijos adreso bei įstatinio kapitalo dydžio notarinis patvirtinimas. Steigimo dokumentų notarinis patvirtinimas gali kainuoti nuo 72,41 EUR iki 231,70 EUR, priklausomai nuo konkrečių dokumentų ir įmonės veiklos. Pavadinimo rezervacijos dokumento notarinis tvirtinimas nėra privalomas ir prašymą registruoti įmonę atitinkamu pavadinimu galima pateikti tiesiogiai JAR, tačiau tokiu atveju prisiimama rizika, kad JAR gali atsisakyti šį pavadinimą registruoti, nes jis neatitinka įstatymų reikalavimų. Tuomet visus dokumentus tvirtinti pas notarą tektų dar kartą. Šie notaro patvirtinti dokumentai pateikiami JAR, kuriame yra registruojama nauja įmonė. Registracijos JAR kaina – 57,34 EUR.

Įregistruotoje JAR įmonėje, kuri vykdo veiklą, privalo būti šie asmenys: direktorius ir buhalteris arba buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Taip pat kiekvienais metais vykdanti veiklą įmonė privalo JAR pateikti Metinių finansinių ataskaitų rinkinį.

Mokesčiai

Šiame rašinyje nagrinėjami pelno, PVM, gyventojų pajamų mokesčiai bei „Sodros“ įmokos.

Pelno mokestis (PM) Apmokestinamoji bazė

Lietuviškos įmonės mokesčio bazė yra visos pajamos, uždirbtos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Mokesčio bazei nepriskiriamos UAB per nuolatines buveines, esančias Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse arba valstybėse, su kuriomis Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, vykdomos veiklos pajamos, jeigu per šias nuolatines buveines vykdomos veiklos pajamos nustatyta tvarka apmokestinamos pelno mokesčiu (ar jam tapačiu mokesčiu) tose valstybėse.

Taip pat įmonės mokesčio bazė yra gauta parama, panaudota ne pagal paskirtį, bei iš vieno paramos davėjo per mokestinį laikotarpį gautos paramos dalis grynaisiais pinigais, viršijanti 250 MGL (9 5000 EUR) sumą.

Tarifai

Bendrasis mokesčio tarifas 15%

5% mokesčio tarifas taikomas:

• Įmonės apmokestinamajam pelnui, kai vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300.000 EUR; arba

• Įmonės apmokestinamajam pelnui, kai per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50% pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos.

0% tarifas taikomas socialinių įmonių apmokestinamajam pelnui, jeigu:

• Per mokestinį laikotarpį įmonės darbuotojų, priklausančių Socialinių įmonių įstatyme nurodytoms tikslinėms asmenų grupėms, skaičius sudaro ne mažiau kaip 40% metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus; ir

• Per mokestinį laikotarpį įmonė nevykdo veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, tvirtinamą Vyriausybės, arba per mokestinį laikotarpį iš tokios veiklos gautos pajamos sudaro ne daugiau kaip 20% visų įmonės pajamų; ir

• Mokestinio laikotarpio paskutinę dieną įmonė turi socialinės įmonės statusą.

Lengvatos

Įmonių (išskyrus socialines įmones), kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50% visų gautų pajamų ir kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą mokestį PM įstatymo 58 str. 16 d. 3 p. nustatyta tvarka (apskaičiuota pelno mokesčio suma, atsižvelgiant į riboto darbingumo asmenų dalį tarp visų dirbančiųjų asmenų, atitinkamai mažinama 25%, 50%, 75% arba 100%).

Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įmonių lengvatos:

1. Įmonė, kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 mln. EUR sumą, 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka PM, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50% sumažintas PM tarifas. Ši lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai LEZ įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą 1 mln. EUR investicijos dydį ir faktą, kad ne mažiau kaip 75% mokestinio laikotarpio LEZ įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos veiklos;

2. Konsultacinę veiklą vykdanti LEZ įmonė, kuri turi daugiau kaip 20 darbuotojų, jos kapitalo investicija yra ne mažesnė kaip 100.000 EUR ir ne mažiau kaip 75% gautų pajamų yra iš apskaitos, buhalterinės ar kitos konsultacinės veiklos. Visos aplinkybės turi būti patvirtintos auditoriaus išvadoje. Esant šioms aplinkybėms, įmonė 6 mokestinius laikotarpius, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitais 10 mokestinių laikotarpių jai taikomas 50% sumažintas pelno mokesčio tarifas. Ši lengvata taikoma apskaičiuojant 2017 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių PM.

Investicijų lengvata

Įmonės, vykdančios investicinį projektą (investuojančios į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniais išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui), apmokestinamąjį pelną gali sumažinti faktiškai nurodytus reikalavimus atitinkančiam turtui įsigyti patirtų išlaidų dydžiu. Už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 50%. Be to, apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2018 m. mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.

Inovacijų lengvata

Apskaičiuojant PM, sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį patiriamos, jeigu atliekami mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbai yra susiję su įmonės vykdoma įprastine ar numatoma vykdyti veikla, iš kurios yra arba bus uždirbamos pajamos ar gaunama ekonominė nauda. Taip pat šiuo klausimu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) teikia išvadą, ar lėšos tikrai panaudotos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Filmų gamybos lengvata

Įmonės laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai suteikusios nustatytus reikalavimus atitinkančių lėšų filmo ar jo dalies gamybai Lietuvos filmo gamintojui, apskaičiuodamos PM, iš pajamų gali atskaityti 75% neatlygintinai suteiktų tokių lėšų. Be to, įmonės gali sumažinti mokėtiną PM visa lėšų suma, tačiau už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas ne daugiau kaip 75%. Lengvata taikoma finansuojant filmus, kurie atitinka kultūrinio turinio ir gamybos vertinimo kriterijus. Faktas, kad filmas atitinka reikalavimus, patvirtinamas pažymoje, kurią išduoda Lietuvos kino centro ekspertų komisija.

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Apmokestinamoji bazė

Mokestis taikomas tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms nuo jų pirkimo arba pagaminimo kainos.

Registravimas

Įmonė registruotis PVM mokėtoja privalo, jeigu bendra pajamų šalies teritorijoje suma per paskutinius 12 mėnesių viršijo 45.000 Eur arba įsigytų iš kitų ES valstybių narių prekių vertė praėjusiais kalendoriniais metais viršijo 14.000 EUR. Taip pat įmonės PVM mokėtojomis gali registruotis savanoriškai, kai aukščiau nurodytos ribos nėra viršijamos.

Tarifai

21% – standartinis PVM tarifas.

Lengvatinis 9% PVM tarifas taikomas:

• Knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams bei periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius bei leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto;

• Keleivių ir keleivių bagažo vežimo paslaugoms Susisiekimo ministerijos nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais;

• Turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms.

Lengvatinis 5% PVM tarifas taikomas:

• Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai tiekiama asmenims, kuriems šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos;

• Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. lengvatinis tarifas taikomas ir nekompensuojamiems receptiniams vaistams, kurių išorinės pakuotės apmokestinamoji vertė yra didesnė negu 300 EUR;

• Neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui.

0% tarifas taikomas tam tikriems paslaugų teikimo ir prekių tiekimo sandoriams:

• Prekių tiekimui, kai prekės išgabenamos iš ES;

• Laivų ir orlaivių tiekimui, nuomai, kitiems sandoriams, susijusiems su laivais ir orlaiviais bei laivų ir orlaivių atsargų tiekimui;

• Vežimo paslaugoms ir susijusiems sandoriams;

• Draudimo ir finansinėms paslaugoms, susijusioms su prekių eksportu;

• Prekių tiekimui į kitą valstybę narę;

• Prekių tiekimui paramos gavėjams, kai prekės yra išgabenamos iš ES;

• Kilnojamųjų daiktų aptarnavimui ir perdirbimui, kai tokie daiktai laikinai įvežti į ES;

• Atstovavimui tam tikruose aukščiau nurodytuose sandoriuose;

• Tam tikriems sandoriams, susijusiems su tarptautine prekyba.

Be to, dalis prekių ir paslaugų yra apskritai neapmokestinama PVM:

• Su sveikatos priežiūra susijusios prekės ir paslaugos;

• Socialinės paslaugos ir susijusios prekės;

• Švietimo ir mokymo paslaugos;

• Kultūros ir sporto paslaugos;

• Draudimo ir finansinės paslaugos;

• Nekilnojamų pagal prigimtį daiktų nuoma; nekilnojamų pagal prigimtį daiktų pardavimas ar kitoks perdavimas ir kita.

Mokestinis laikotarpis

Paprastai mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

Tačiau įmonė turi teisę prašyti nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, t. y. galima Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašyti, kad įmonės mokestiniu laikotarpiu būtų laikomas pusmetis, jei visos jos pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 60.000 Eur.

Lengvatos

Leidžiama tikslinti („susigrąžinti“) pardavimo PVM dėl susidariusių beviltiškų skolų. Šios nuostatos taikomos pardavimo PVM sumoms apskaičiuotoms ir deklaruotoms nuo 2012 m. sausio 1 d.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM)

Įmonė kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo nuo savo darbuotojams (įskaitant įmonės direktorių) mokamo atlyginimo išskaičiuoja ir į biudžetą sumoka GPM.

Tarifai 15%

Mokestinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo.

„Sodros“ įmokos

Darbuotojams (įskaitant įmonės direktorių) mokamas darbo užmokestis.

Tarifai

Draudėjų (įmonių) bendrasis valstybinio pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifas (be nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo) – 30,8% (nuo 2017 m. liepos 1 d. – 30,3%)

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

• pensijų socialiniam draudimui – 23,3% (nuo liepos 1 d. – 22,3%);

• ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 3,4%;

• nedarbo socialiniam draudimui – 1,1% (nuo liepos 1 d. – 1,6%.);

• sveikatos draudimui – 3%

Patvirtintos keturios nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės, kurioms taikomi tokie tarifai:

• I grupė – 0,18%;

• II grupė – 0,37%;

• III grupė – 0,9%;

• IV grupė – 1,8%

Draudėjai, pradedantys veiklą 2014 m. ir vėliau, moka valstybinio socialinio draudimo įmoką, nustatytą pirmajai nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifo grupei, t. y. 0,18%

Apdraustųjų (darbuotojų) įmokų tarifas – 9% arba 11% (jei apdraustasis kaupia pensijai savo lėšomis 2%).

Jo dydžiai atskiroms socialinio draudimo rūšims:

• pensijų socialiniam draudimui – 3% arba 5%;

• privalomajam sveikatos draudimui – 6%

Taip pat draudėjas (įmonė) moka įmokas į Garantinį fondą. Jų tarifas yra 0,2%. Skaičiuojama nuo visų rūšių išmokų pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo.

Valdybos (stebėtojų tarybos) nario atlygio apmokestinimas

Valdybos (stebėtojų tarybos) nariui mokamos išmokos (nepriklausomai nuo to, ar valdybos narys yra Lietuvos ar užsienio rezidentas) apmokestinamos 15% GPM tarifu Lietuvoje.

Taip pat nuo 2017 m. sausio 1 d. valdybos (stebėtojų tarybos) nariams mokamas atlygis yra apmokestinamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokomis (privalomo sveikatos draudimo įmokomis bent kol kas valdybos (stebėtojų tarybos) nariams mokamas atlygis neapmokestinamas).

Nuo metų pradžios nuo valdybos (stebėtojų tarybos) nariams mokamo atlygio turi būti mokamos tokio dydžio pensijų socialinio draudimo įmokos:

• Iki 2017 m. liepos 1 d. taikant 26,3% tarifą, iš kurio 23,3% dalį moka draudėjas (įmonė) ir 3% – apdraustasis (valdybos ar stebėtojų tarybos narys);

• Nuo 2017 m. liepos 1 d. taikant 25,3% tarifą, iš kurio 22,3% dalį moka draudėjas ir 3% – apdraustasis.

Taigi, mokestinė našta tantjemoms ir kitam valdybos (stebėtojų tarybos) nariams nuo 2017 m. sausio 1 d. ženkliai išauga, be to, skirdamos tantjemas, nuo šiol įmonės turės atsižvelgti į tai, kad dalį mokesčių nuo tokių išmokų privalės sumokėti iš savo lėšų.

Dividendų apmokestinimas Lietuvos įmonė moka Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, apmokestinami 15% GPM.

Lietuvos įmonė moka užsieniečiui

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka užsieniečiui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį (DAIS) su valstybe, kurios gyventojas yra dividendus gaunantis užsienietis, tuomet dividendai apmokestinami abejose šalyse pagal sutartyje numatytus tarifus, kurie Lietuvoje dažniausiai yra mažesni nei standartinis tarifas, pvz., Baltarusijos gyventojai Lietuvoje moka 10% GPM.

Lietuvos įmonė dividendus moka kitai Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka kitai Lietuvos įmonei, nėra apmokestinami, jeigu dividendus gaunanti įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje.

Jeigu įmonė, ketinanti valdyti akcijas ilgiau nei 12 mėnesių, pasinaudojo šia lengvata, tačiau vėliau perleido akcijas neišlaikiusi 12 mėnesių, išmokami dividendai turi būti apmokestinti 15% PM.

Jei dividendus gaunanti įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, išmokami dividendai apmokestinami 15% PM. Atkreipkite dėmesį, kad įmonė, gaunanti dividendus, gali susimažinti mokėtiną PM tokia mokesčio suma, kokią nuo išmokėtų dividendų sumokėjo dividendus išmokanti įmonė (PMĮ 33 str. 3 d.).

Lietuvos įmonė moka dividendus užsienio įmonei

Dividendai, kuriuos Lietuvos įmonė išmoka užsienio įmonei, nėra apmokestinami, jeigu užsienio įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje įmonėje ir nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu užsienio įmonė netenkina kurios nors iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė išmokėdama dividendus privalo sumokėti 15% PM. Jeigu Lietuva su valstybe, kurioje įregistruota dividendus gaunanti užsienio įmonė, yra sudariusi DAIS, taikomas DAIS numatytas tarifas (pastaba: jei užsienio įmonė tenkina aukščiau nurodytas sąlygas, pagal kurias jai išmokami dividendai nėra apmokestinami, tuomet mokesčio tarifas, numatytas DAIS, netaikomas).

Taip pat nuo 2016 m. kovo 26 d. įsigaliojus naujai PM įstatymo nuostatai, išimtis netaikoma, jeigu įmonės ar įmonių grupės pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos gavimas. Šiuo atveju apsimestiniais (mokestinės naudos siekiančiais) dariniais įmonės laikomos tuomet, jeigu nebuvo įsteigtos dėl svarbių komercinių priežasčių.

Užsienio įmonė moka dividendus Lietuvos įmonei

Dividendai, kuriuos užsienio įmonė išmoka Lietuvos įmonei, Lietuvoje neapmokestinami, jeigu:

• Užsienio įmonė yra įregistruota Europos ekonominės erdvės valstybėje ir yra pelno ar jam tapataus mokesčio mokėtoja; arba

• Lietuvos įmonė 12 mėnesių be pertraukų valdo (arba ketina valdyti) ne mažiau nei 10% balsų suteikiančių akcijų dividendus išmokančioje užsienio įmonėje ir ši įmonė nėra įregistruota tikslinėse teritorijose.

Jeigu nėra tenkinama nei viena iš šių sąlygų, Lietuvos įmonė nuo gautų dividendų iš Užsienio įmonės moka 15% PM.

Išimtis taip pat netaikoma, jeigu įmonės ar įmonių grupės pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos gavimas. Šiuo atveju apsimestiniais (mokestinės naudos siekiančiais) dariniai (įmonės) laikomi tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.

Užsienio įmonė moka dividendus Lietuvos gyventojui

Dividendai, kuriuos užsienio įmonė išmoka Lietuvos gyventojui, Lietuvoje apmokestinami 15% GPM. Jeigu Lietuva yra sudariusi DAIS su valstybe, kurioje įregistruota dividendus išmokanti įmonė, tuomet dividendai apmokestinami pagal sutartyje numatytą tarifą, kuris dažniausiai yra mažesnis nei standartinis tarifas.

Tokiu atveju, kai Lietuvos gyventojas gavo dividendus, nuo kurių užsienio valstybėje buvo išskaičiuotas pajamų mokestis ar jam tapatus mokestis, jis iš pagal GPM įstatymą apskaičiuotos pajamų sumos gali atskaityti užsienyje išskaičiuotą pajamų mokesčio sumą, kuri neviršija GPM įstatyme numatyto 15% tarifo dydžio. Šiuo atveju reikalinga užsienio mokesčių administratoriaus pažyma, kad pajamų ar jam tapatus mokestis tikrai buvo sumokėtas. Priešingu atveju, kai suma yra mažesnė negu GPM įstatyme numatytas 15% tarifas, Lietuvos gyventojui atsiranda pareiga nuo jam išmokėtų dividendų sumokėti likusią dalį (iki 15%) GPM.

Informacija parengta vadovaujantis 2017 m. sausio 30 d. galiojusiais teisės aktais.

Apie individualios veiklos apmokestinimą skaitykite čia

Apie pajamų pagal verslo liudijimą apmokestinimą galite skaityti čia

Taip pat galite susipažinti su smulkiam verslui tinkančių verslo formų mokestinės naštos palyginimu.