Elektros kaina biržoje praėjusią savaitę mažėjo 31%

Gegužės 12–18 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 31% nuo 91 Eur/MWh iki 63 Eur/MWh be perdavimo ir kitų mokesčių. Latvijoje ir Estijoje elektros kaina buvo 64 Eur/MWh, skelbia Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“. 

„Vidutinė elektros kaina mažėjo dėl palankių oro sąlygų Šiaurės šalyse. Suomijoje atšilus orams mažėjo elektros suvartojimas, o išlikus stabiliai vėjo generacijai, gegužės 14–15 dienomis elektros perteklius lėmė neigiamas vidutines paros kainas. Švedijos šiaurinėje (SE1) prekybos zonoje vidutinės neigiamos paros kainos laikėsi tris paras iš eilės. Skandinavijoje vidutinės paros kainos žemiau nulio nukrenta ne pirmą kartą šiais metais. Itin žemos kainos susidarė dėl didelio kritulių kiekio ir sukauptų ženkliai didesnių hidro rezervų, kai hidroelektrinės priverstos praleisti vandenį negaminant elektros energijos. Šiuo metu hidro rezervuarų lygis Šiaurės šalių regione siekia beveik 52%, kai 2023–2024 metais tuo pačiu laikotarpiu hidro rezervai siekė mažiau nei ketvirtadalį turimų pajėgumų“, – komentuoja Aistė Krasauskienė, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 3% nuo 219 GWh iki 213 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 94% elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 201 GWh elektros energijos, tai yra 8% mažiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 218 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės, kurių gamyba išliko stabili  – 65 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių elektrinių generacija mažėjo 9% nuo 65 GWh iki 59 GWh. Saulės jėgainių gamyba mažėjo 13% nuo 59 GWh iki 52 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko tokia pati – 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 8 GWh. 

Praėjusią savaitę vėjo jėgainės gamino 32% Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 30%, saulės elektrinės – 26%, hidroelektrinės – 8%,  o kitos elektrinės – 4%,

Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 2% nuo 93 GWh iki 94 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 88% buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 2% iš Latvijos, o likę 10% iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos mažėjo 20% nuo 70 GWh iki 56 GWh. 66% eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, 32% į Lenkiją, o likę 2% į Skandinaviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 55% Lenkijos kryptimi ir 32% Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1% Švedijos kryptimi ir 70% Lietuvos kryptimi.