Atliekinė šiluma – lengvas būdas verslams siekti tvarumo tikslų

Tvarumas, efektyvus energijos naudojimas ir inovatyvūs sprendimai tampa konstanta šiuolaikinių miestų ir verslų strategijose. Didelę dalį šiose strategijose užima efektyvūs energijos sprendimai, vienas tokių – atliekinės šilumos įdarbinimas. AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) tyrimo duomenimis, net 82 prekybos ir 6 duomenų centrai Vilniuje gali būti pritaikyti atliekinės šilumos surinkimui.

„Atliekinė šiluma – tai šalutinis įvairių technologinių, pramoninių ir komercinių procesų produktas, kuris išleidžiamas į aplinką. Tačiau naujausi energetikos sprendimai ir tarptautinė praktika rodo, kad ši energija gali tapti žiedinės ekonomikos dalimi ir integruotis į centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) sistemas. Tai leidžia mažinti sąnaudas, didinti energijos naudojimo efektyvumą ir kurti naują verslo sritį rinkoje“, – sako VŠT Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.

Sėkmingi pavyzdžiai pasaulyje

Miestuose tvarios energetikos sprendimai yra ne siekiamybė, o būtinybė. Auganti energijos paklausa, klimato kaitos iššūkiai ir iškastinio kuro mažinimo tikslai skatina ieškoti alternatyvų. Pasaulyje jau egzistuoja miestai, kurie sėkmingai integruoja atliekinę šilumą į savo energetikos sistemas, kurdami ilgalaikę naudą verslams, gyventojams ir aplinkai.

VŠT Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.

„Skandinavijos šalys vienos pirmųjų suprato atliekinės šilumos potencialą. Pavyzdžiui, Švedijos sostinė Stokholmas įgyvendino plataus masto atliekinės šilumos integracijos projektą. Mieste esančios pramonės įmonės, prekybos ir net duomenų centrai perduoda savo atliekinę šilumą į CŠT tinklą, o tai ne tik mažina šildymo sąnaudas, bet ir CO2 emisijas“, – sako P. Martinkus.

Pirmasis toks projektas bus įgyvendintas ir Vilniuje – atgaunant atliekinę šilumą iš valstybės duomenų centro (VDC). AB Vilniaus šilumos tinklai praėjusiais metais inicijavo bendradarbiavimą su AB Lietuvos radijo ir televizijos centru – pilnai užpildžius naujai pastatytą duomenų centrą iš jo panaudojama atliekinė šiluma siektų apie 10 tūkst. MWh. Tiek šilumos energijos užtenka patenkinti viso Salininkų mikrorajono šilumos poreikius per metus.

Tokiu principu šildomas Odensės miestas Danijoje. Čia veikiantis technologijų milžinės „Meta“ duomenų centras kasmet sugeneruoja 100 tūkst. MWh atliekinės šilumos, kuri integruojama į tinklą ir leidžia apšildyti beveik 7 tūkst. pastatų.

Atliekinės šilumos nauda verslui

Atliekinės šilumos integracija į CŠT sistemą verslams suteikia kelias esmines naudas: efektyvesnis energijos panaudojimas, dalyvavimas žiedinėje ekonomikoje, inovacijų diegimas ir papildomų pajamų generavimas.

Diegiant atliekinės šilumos surinkimo technologijas įmonės gali sumažinti savo energetines sąnaudas, naudodamos atliekinę šilumą vidiniams poreikiams arba parduodamos ją miesto tinklui. Tai ypač aktualu gamybos įmonėms, kurios dažnai susiduria su didelėmis energijos sąnaudomis, o taip pat ir komercinę veiklą vykdančioms įmonėms, valdančioms didelius plotus, kuriuose generuojama atliekinė šiluma.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2918?placement=

„Įmonės, kurios savo poreikiams naudoja ar parduoda atliekinę šilumą, gali reikšmingai sumažinti savo CO2 emisijas ir taip atitikti vis griežtėjančius aplinkosaugos reikalavimus. Tapimas žiedinės ekonomikos dalimi ne tik stiprina įmonės įvaizdį, bet ir padeda pritraukti investuotojus socialiai atsakingus verslo partnerius“, – aiškina P. Martinkus.

Siekiant realizuoti atliekinės šilumos potencialą Vilniuje, Vilniaus šilumos tinklai skatina įmones nenumoti ranka į technologijas, leidžiančias atgauti šią energiją. Daugelyje šalių energetikos įmonės superka atliekinę šilumą, suteikdamos verslams galimybę gauti finansinę naudą iš neįdarbintų išteklių – šią galimybę kviečia išnaudoti ir VŠT.

Atliekinės šilumos įsisavinimas reikalauja inovatyvių technologinių sprendimų, tokių kaip išmanieji šilumos siurbliai, modernios šilumokaičių sistemos ir energijos kaupimo technologijos. Investuojant į šias sritis, verslas tampa konkurencingesnis ir pasirengęs ateities iššūkiams.

Vilniaus šilumos tinklų tikslas – iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro šilumos gamyboje.

Vis daugiau miestų investuos į atliekinės šilumos surinkimo technologijas

Globalios tendencijos rodo, kad energijos efektyvumo didinimas yra prioritetas tiek miestams, tiek verslams. Augantis energetikos sektoriaus skaitmenizavimas, išmaniosios šilumos kaupimo sistemos ir naujos investicijų galimybės leis dar efektyviau išnaudoti atliekinę šilumą.

„Mes siūlome galimybę užbėgti įvykiams už akių ir šias inovacijas pradėti diegti jau dabar – tokiu atveju būsite ne tik pasiruošę, bet ir sukaupę patirtį šioje srityje“, – pataria ekspertas.

Prognozuojama, kad per artimiausius dešimtmečius atliekinės šilumos dalis miesto energetikos sistemose gali išaugti kelis kartus, o tai tiesiogiai prisidės prie iškastinio kuro eliminavimo, geresnio energijos paskirstymo ir tvaresnės aplinkos kūrimo.

Atliekinės šilumos sprendimai miestuose

Atliekinės šilumos surinkimas ir tiekimas į CŠT sistemą gali būti įgyvendinamas keliais etapais. Pirmasis žingsnis – verslų ir miestų bendradarbiavimas, siekiant identifikuoti potencialius atliekinės šilumos šaltinius. Tuomet reikia investuoti į infrastruktūrą, leidžiančią surinkti ir transportuoti šią šilumą į miesto tinklus.

„Lietuva šioje srityje taip pat žengia pirmuosius žingsnius, o Vilnius turi didelį potencialą tapti vienu iš miestų, kuriame atliekinė šiluma yra pilnavertė energetikos strategijos dalis. Kviečiame verslus jungtis prie inovatyvios sistemos, kuri gali sumažinti sąnaudas, pagerinti energetinį efektyvumą ir prisidėti prie miesto klimato kaitos tikslų“, – sako Vilniaus šilumos tinklų Strategijos komandos vadovas Paulius Martinkus.

Įmonė, turinti 100 kW galios (ir daugiau) įrangą, generuojančią atliekinę šilumą, susidariusį šilumos perteklių gali panaudoti pakartotinai savo reikmėms arba perduoti į centralizuotą šilumos tinklą.

Atliekinė šiluma gali būti integruojama į tinklą priklausomai nuo jos temperatūros:

Iki 65°C – šilumokaitis derinamas su šilumos siurbliu ar kitu šilumos šaltiniu;
Virš 65°C – pakanka tik šilumokaičio.

Priklausomai nuo technologinių sprendimų, investicijos gali skirtis, tačiau tam yra finansavimo galimybės. Be to, įmonės gali pasinaudoti nacionalinėmis ir Europos Sąjungos paramos priemonėmis, skirtomis energijos efektyvumo didinimui. Tai leidžia greičiau atgauti investicijas ir uždirbti.

VŠT ekspertai pasiruošę suteikti išsamią, nemokamą konsultaciją apie tiekiamos atliekinės šilumos parametrus ir galimus bendradarbiavimo būdus.

Susidomėjusios įmonės gali susisiekti el. paštu [email protected], taip pat daugiau informacijos rasti įmonės tinklalapyje https://chc.lt/verslui-kitos-paslaugos-atliekines-silumos-supirkimas/.