Skaičiuodami, kas ir kiek sumoka už gaminančių vartotojų saulės elektrines, laukia politinio sprendimo

Perėjimas nuo elektros energijos dvipusės apskaitos būdo prie vadinamojo grynojo atsiskaitymo (net billing) būdo gali užtrukti. Tai nepatinka nepriklausomiems elektros tiekėjams, kurie toliau skaičiuoja dėl to patiriamus nuostolius ir bando į tai atkreipti naujai išrinktos valdžios dėmesį.

Situaciją vertina skirtingai

Vienas naujausių bandymų – išskirti vartotojų grupes, dar kartą pabrėžiant, kad, subsidijuodami gamybą įrengtose saulės elektrinėse, kišenes patuština likę, jų neįsirengę, vartotojai.     

Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas ir atsinaujinančios energetikos lobistas, komentare aiškina, kad dauguma elektros vartotojų nepatiria saulės energetikos plėtros Lietuvoje naudos, nes šalyje vis dar taikoma gaminančių vartotojų dvipusės apskaitos (angl. net metering) sistema. 

Anot jo, būtent dėl šios sistemos paprasti elektros vartotojai, kuriems elektra tiekiama iš elektros tinklo, 10 kW galios saulės elektrinę įsirengusiam ant savo individualaus namo gaminančiam vartotojui, besinaudojančiam net metering sistema, mokėdami sąskaitas už elektrą, per 2024 m. sumokėjo nuo 400 iki 600 Eur.  

M. Nagevičiaus skaičiavimu, 10 kW galios saulės elektrinė, kainuojanti apie 6.000 Eur, gavus APVA paramą, šiuo metu atsiperka per 2–2,5 metų. 

„Tai yra investicija, duodanti 40–50% pelningumą, o tai panašu į tai, ką siūlydavo finansinių piramidžių organizuotojai praeito šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje“, – komentuoja jis.

Visgi kardinaliai priešingai situaciją vertina Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas ir Vartotojų aljanso tarybos narys.

Anot jo, Lietuvoje itin sparčiai augant gaminančių vartotojų skaičiui, visi vartotojai gali džiaugtis mažesnėmis elektros energijos kainomis ir didesne šalies energetine nepriklausomybe. Tačiau dėl to gali mažėti nepriklausomų tiekėjų pelnai ir pastarieji siekia šią schemą pertvarkyti į sau palankią.

„Nuo 2022 m. pradžios gaminančių vartotojų skaičius išaugo 6 kartus, ir šiandien jau reikšmingai viršija 120.000 Tai leido patiems gaminantiems vartotojams kasmet sutaupyti šimtus, kartais – ir tūkstančius eurų. O šie sutaupytas lėšas, tikėtina, išleido Lietuvoje, taip prisidėdami prie visos Lietuvos ekonomikos augimo“, – svarsto D. Tracevičius.

Jis priduria, jog, be to, kad pasigamino sau elektros energijos, 2024 m. į tinklą pateikė daugiau nei 8% viso Lietuvoje suvartoto elektros kiekio. Dėl to elektros energijos kaina reikšmingai sumažėjo visiems vartotojams.

„Tačiau ne visi Lietuvoje yra patenkinti augančių gaminančių vartotojų skaičiumi. Nepriklausomi elektros energijos tiekėjai jau ne vienus metus samdo lobistus, kurie skleidžia tikrovės neatitinkančius teiginius apie neva gaminančių vartotojų generuojamus nuostolius ir bando sukiršinti gaminančius vartotojus su vartotojais“, – komentuoja jis.

Tiekėjų patiriami kaštai

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija apklausė tris pagrindinius nepriklausomus elektros tiekėjus ir prašė jų įvertinti patiriamus kaštus per pasibaigusius 2024 m., skaičiuojant tipinį 10 kW galios saulės elektrinę ant savo individualaus namo stogo turintį gaminantį vartotoją, kuris per metus suvartoja apie 10.000 kilovatvalandžių. 

Tiekėjų vertinimu, aptarnaujant vieną gaminantį vartotoją, jiems administraciniai kaštai per metus siekia 15–20 Eur.

Papildomai tipiniai balansavimo kaštai, kuriuos tiekėjas patiria, balansuodamas 10 kW galios saulės elektrinę savo namuose įsirengusį gaminantį vartotoją, per 2024 m. sudarė nuo 60 iki 100 Eur per metus. Įdomu ir tai, kad pastaruoju metu balansavimo kaštai, smarkiai išaugus elektros gamybai vėjo ir saulės elektrinėse ir trūkstant balansavimo pasiūlos dėl nepastatytų kaupimo baterijų pajėgumų, gerokai išaugo.  

Trečia kaštų dalis – tai tiekėjo kaštai, susiję su kainos skirtumu tarp elektros, kurią tiekėjas, šviečiant saulei, paima iš gaminančio vartotojo, vertės ir elektros, kurią tiekėjas turi nupirkti ir patiekti gaminančiam vartotojui, kai jis ją vartoja, vertės.

„Susidaro tokia sistema, lyg turėtume mieste taksi, kuris privalo nemokamai vežti moteris, tuos vežimo kaštus pridedant prie pervežimo kainos vyrams (arba atvirkščiai). Kai taksi vairuotojas, norėdamas pasiūlyti pigesnes paslaugas vyrams, ieško būdų, kaip neatsiliepti į klienčių moterų iškvietimus. Tai sistema, kuri nebūtų gera nei vyrams, nei moterims. Taip ir net metering sistema, žiūrint į ilgesnę perspektyvą, nėra gera nei įprastiems elektros vartotojams, nei gaminantiems vartotojams“, – aiškina M. Nagevičius.

Pasiūlymai valdžiai

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija siūlo naujai Vyriausybei pažiūrėti į Vokietiją, kuri šią problemą sėkmingai išsprendė, užtikrindama tvarią saulės energetikos plėtrą.

Vokietijoje gaminantiems vartotojams taikoma grynojo atsiskaitymo sistema, tačiau čia gaminantys vartotojai parduoda perteklinę elektrą, pagamintą saulės elektrinėse, už fiksuotą kainą, kurią nustato Vyriausybės paskirta institucija.  

„Lietuvoje tai galėtų būti VERT, o supirkimo kaina galėtų siekti nuo 51 Eur/MWh iki 71 Eur/MWh, to visiškai pakaktų, norint užtikrinti 12–15% investicijos į saulės elektrinę grąžą be jokios APVA subsidijos“, –tikslina M. Nagevičius.   

Be to, tokia sistema neva užtikrintų, kad gaminantys vartotojai būtų suinteresuoti vartoti elektrą tada, kai ji yra pigiausia.

„Negalime gaminančių vartotojų reguliavimo reformos vis atidėti, nes, jų skaičiui augant, taip pat elektros kainoms vis labiau svyruojant rinkoje, balansavimo kaštams didėjant, atsirandant papildomiems su sinchronizacija susijusiems balansavimo kaštams, kuriuos turės padengti elektros vartotojai, perkantys elektrą iš tiekėjų, auga ir gaminančių vartotojų išlaikymo kaina likusiems elektros vartotojams“, – nurodo M. Nagevičius.

Savo ruožtu D. Tracevičius pabrėžia, kad, nuo 2022 m. balandžio 1 d. Lenkijoje gaminantiems vartotojams pradėjus taikyti grynojo atsiskaitymo sistemą, naujų gaminančių vartotojų skaičius drastiškai krito. Anot jo, tokia pati situacija nutiko ir pernai Latvijoje.

„Norėtųsi tikėti, kad naujasis Seimas ir Vyriausybė nesileis lobistų apkvailinami ir išlaikys dvipusės apskaitos buitiniams gaminantiems vartotojams sistemą. Nes tai lems ne tik gaminančių vartotojų ateitį ir nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos siekio turėti 300.000 gaminančių vartotojų įgyvendinimą, bet ir energijos demokratijos principų išlaikymą – kad nauda iš atsinaujinančios energetikos vystymo tektų visiems tai norintiems daryti, o ne tik saujelei vystytojų, tarp kurių vieni didžiausių yra Lietuvoje veikiantys nepriklausomi elektros tiekėjai“, – komentuoja D. Tracevičius.

Nėra tvari priemonė

Kad dabartinis subsidijavimo mechanizmas, kuriuo skatinama mažosios saulės energetikos plėtra, nėra tvarus, mano ir Renaldas Radvila, AB Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) vadovas.

„Latviai, lenkai, estai jau yra išmigravę iš šios sistemos. Akivaizdu, kad net metering (dvipusė apskaita) kaip skatinimo priemonė suveikė, bet ateityje tai nėra tvari priemonė. Net billing (grynojo atsiskaitymo) atveju kalbame apie tikrą kainą, tikrą galią ir tikrą pasinaudojimą. O ne ką nors dirbtinio, kai sumokama subsidijomis ar iš kitų vartotojų grupės“, – kalba jis. 

Be to, anot R. Radvilos, dėl net metering statomos maksimalios galios saulės elektrinės, kokias tik vartotojas gali įsirengti, nes tokiu atveju daugiau elektros bus susigrąžinta žiemą.

„Nors visi supranta, kad niekas nieko negrąžina ir nepasaugo. Viskas vyksta realiuoju laiku, kas nors žiemą turi nupirkti elektrą biržoje, kai jos reikia. Visos sistemos, kurios atspindi realius kaštus ir naudas,  anksčiau ar vėliau turės atsirasti. Netikrų dalykų nebūna gamtoje, ekonomikoje – tuo labiau“, – tikina R. Radvila.

Žana Klusovskienė, UAB „Enefit“ valdybos narė, mano, kad aiškumas būtų naudingas visiems. Problema, ta, kad šiuo metu nėra aiškiai apibrėžtas perėjimo nuo dabartinės net metering sistemos prie net billing atsiskaitymo sistemos planas ir terminai.

Ž. Klusovskienė pasigenda detalesnių nuostatų, kaip bus valdoma perteklinė elektros energija, kurią gamins saulės elektrines įsirengę vartotojai, kurių skaičius turėtų išaugti iki 300.000.

„Nors suprantama, kad siekiama sušvelninti šį perėjimą, tačiau aiškesnė vizija būtų naudinga tiek gaminantiems vartotojams, tiek visai energetikos sistemai“, – nurodo ji.