„Epso-G“ ir „Amber Grid“ vadovai mato ir savo atsakomybę dėl GIPL
„Jeigu tai vyksta mūsų grupėje, tai yra ir mano atsakomybė. Šiuo atveju mūsų visų atsakomybė yra padaryti, kad būtų geriau, suvaldyti pasekmes, užtikrinti, kad būtų saugu ir į ateitį daryti tai, kad ateityje kai kurie dalykai nepasikartotų“, – sako Mindaugas Keizeris, „Epso-G“ grupės vadovas.
„Mano kaip vadovo atsakomybė yra visada pati pirma ir didžiausia. Aš manau, kad mes tą problemą sprendžiame ir ieškome būdų, kaip padaryti, kad kituose projektuose rangovai tokių galimybių niekada nebeturėtų“, – komentuoja Nemunas Biknius, „Amber Grid“ vadovas.
N. Biknius „Amber Grid“ vadovauja nuo 2020 metų balandžio, M. Keizeris „Epso-G“ grupei – nuo 2022 metų rugpjūčio.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį „Amber Grid“ 81.100 Eur baudą skyrė už netinkamą GIPL tiesimą, dujotiekyje sumontavus 123 detales, neturinčias kilmę patvirtinančių dokumentų.
„Amber Grid“ vadovas pakartojo anksčiau išsakytą bendrovės poziciją, kad baudą bus siekiama išsireikalauti iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“. Tuo metu įmonė dar sprendžia, ar teismui bus skundžiamas VERT nutarimas.
„Epso-G“ vadovas sakė dar nesantis detaliai susipažinęs su reguliuotojo antradienį priimtu sprendimu. Pasak jo, GIPL dujotiekyje galimai sumontuotų rusiškų detalių problema yra „pakankamai sudėtinga ir nevienareikšmiška“.
Jis pabrėžė, kad teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo statant GIPL „nuo kurio ne visais atvejais galima apsisaugoti“.
Pasak M. Keizerio, „objektyviau spręsti atsakomybės klausimus“ bei ieškoti kaltų bus galima teisėsaugai baigus tyrimą.
„O mūsų grupėje, ką ir rašė žiniasklaida, žmonės prisiėmė tam tikra prasme atsakomybę atsitraukdami nuo savo pareigų“, – pridūrė jis.
Teisėsauga šiuo metu atlieka dar 2022 metų liepą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo ir sukčiavimo statant GIPL.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti 123 įtarimų sukėlusias tinkamų sertifikatų neturinčias ir iš standarto neatitinkančio plieno pagamintas GIPL sumontuotas galimai rusiškas jungiamąsias detales, ant kurių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
Reguliuotojo išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko dujotiekio techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.
Šią išvadą dujų perdavimo operatorė yra apskundusi teismui.
Savo ruožtu pagrindinė GIPL dujotiekio rangovė „Alvora“ nekart teigė, jog rusiškos žymos ant GIPL dujotiekio jungiamųjų detalių atsirado dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – esą jas gaminant Lenkijoje buvo naudotos Rusijos oligarchų valdomos „ChelPipe“ grupės gamyklos „Eterno“ žaliavos.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. Eur. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. Eur, apie 60% lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
