Meras: kai kurie projektai sostinės vizijoje Neries krantinėms gali būti atidėti arba visai neįgyvendinti
Jis neatmeta, kad kai kurie projektai dėl lėšų stygiaus gali būti atidėti arba neįgyvendinti visai.
Kaip skelbta, Vilniuje planuojama pastatyti keturis naujus pėsčiųjų ir dviračių bei vieną automobilių tiltą, taip pat sutvarkyti Neries pakrančių prieigas.
Ilgalaikė vizija taip pat apima Neries pakrančių prieigų sutvarkymą nuo Vilkpėdės iki Verkių. Vingio parke bei Valakampiuose planuojama paplūdimių ir takų plėtra.
Taip pat planuojama prekybos centro CUP netoli Baltojo tilto konversija įrengiant požeminę automobilių aikštelę, sutvarkyti viešąsias erdves. Netoliese numatomas ir lauko baseinas.
Praėjusią savaitę pristatėte viziją, kaip sieksite įveiklinti Neries pakrantę ir sutvarkyti prieigas. Miestas ir anksčiau investavo į krantinės tvarkymą. Kai kurie projektai iš jūsų plano jau vyksta, kai kurie yra ištraukti „iš stalčiaus“, kaip tiltų plėtra – anksčiau buvo pradėti darbai, tačiau vėliau sustabdyti. Kodėl dabar keliate tikslą tą projektą įgyvendinti?
(Per paskutinius 10 m. – VŽ) daug savivaldybės atskirų padalinių ar įmonių dirbo prie krantinės, tačiau sistemingo darbo nebuvo.
Įsivertinome, kaip Vilnius vystosi su viešųjų erdvių plėtra, kur žmonės mėgsta leisti laisvalaikį, galiausiai privačios iniciatyvos, kurios konversijos būdu sukuria naujas teritorijas. Pamatėme, kokį efektą tai duoda ir, būdami atsakingi už visą infrastruktūrą, viešas erdves, pradėjo badyti akis, kad Neries potencialas visiškai neišnaudojamas.
Galbūt per 35 m. akcentai buvo kitose srityse, bet dabar atėjo laikas pagalvoti apie tai, kaip norime miestą vystyti 10 m. į priekį. Ką matome ir iš apklausų, iš žmonių, kurie atvyksta čia gyventi, pavyzdžiui, dirbti iš užsienio, viešosios erdvės kuria labai didelę pridėtinę naudą, kai kalbama apie kokybišką gyvenimą mieste.
Su komanda pirmiausia padarėme analizes, kokią turime vandens kelio atkarpą. Taip gimė sistemingas planas, kaip miestas galėtų investuoti ir padaryti darbus, pavyzdžiui, nuo judumo infrastruktūros, tiesiant dviračių takus, pėsčiųjų takus, padarant nusileidimus nuo terasų prie upės ir baigiant kultūriniais renginiais, žmonių pritraukimu ir gyvybės atsiradimu prie upės.
Tai užima nemažai laiko, bet paskutiniu metu, suformavus aiškų tikslą, kad mes turim prioriteto tvarka šiuos darbus pasidaryti, tempai pagreitėjo. Sakyčiau, kad Vilniaus istorijoje tokio sistemingo ir išdirbto plano dar nesame turėję.
Kai kuriuos projektus įvardijote, kada jie galėtų prasidėti ir kada būtų įgyvendinami – žiemos uostas, Valakampių paplūdimys, dalis tiltų. Ar visus projektus jau dėliojatės terminais – kokie būtų prioritetiniai, ar svarstote, kuriuos, esant poreikiui, būtų galima modifikuoti, atidėti?
Daugelis projektų yra detaliųjų planų tvirtinimo stadijoje. Baseinas, ir keli tiltai iš tų penkių – jie turi detaliuosius planus, turime susitvarkyti ir nupaišyti visas prieigas, visus nusileidimus. Konferencijų centras prie Seimo turi savo grafiką, jau architektūrinio konkurso stadijoje, po kurio seks techninio projekto rengimas ir ranga.
Visi projektai turi savo terminus, be jokios abejonės, bet ilgiausiai truks tie, kuriems reikia teritorijų planavimo dokumentų parengimo.
Ar esate skaičiavę, kiek preliminariai viso projekto įgyvendinimas kainuotų? Kokios tai būtų lėšos iš miesto biudžeto, kokią dalį tikėtumėtės pritraukti iš investuotojų?
Bendros sumos neskaičiavome, nes tai padaryti dabar tiesiog sudėtinga. Šiuo metu daug projektų yra idėjos stadijoje. Bet, kas šiandien vyksta, puikiai žinome, kiek kainuos. Vieno tilto statyba (dabar statomo Alberto – BNS) yra virš 9 mln. Eur. Užvingio tiltas bus brangesnis, nes sprendiniai brangesni, pats tiltas ilgesnis – jo kaina gali siekti virš 10 mln. Eur. Konferencijų centro (prie Seimo – BNS) skaičiuojama kaina siekia 100 mln. Eur.
7–8 m. laikotarpį žiūrint, kai galėtų būti realizuotas projektas, finansinius srautus mes galime išsidėstyti pakankamai tvariai, jog galėtume iš einamųjų miesto surinktų laisvų vadinamųjų pinigų dalį skirti šiai infrastruktūrai. Bet darbai, net ir jei nebūtų sisteminio projekto sukurta, jie vis tiek būtų vykę.
Miesto biudžetas nėra toks didelis, kaip įsivaizduojama. Skaičiuojame atsakingai ir gali būti, kad kai kurie projektai dėl finansavimo gali būti atidėti vėlesniam laikui arba galbūt visai neįgyvendinti, bet juos reikia pasiruošti ir, jeigu atsiranda finansavimas, tada gali imti ir iš karto daryti.
Esate numatę prekybos centro CUP netoli Baltojo tilto konversiją. Ar tvarkoma būtų tik išorinė dalis, ar su prekybos centro savininkais yra kalbamasi, kad ir pastato rekonstrukcija būtų atliekama?
CUP ir dabar turi galiojantį statybos leidimą pastato rekonstrukcijai. Jis yra išduotas prieš maždaug 5 m. Bet savininkai supranta, kad projektas jau yra šiek tiek pasenęs ir nebeatitinka prekybos erdvės prie gamtos. Diskutavome ir verslas labai pozityviai atsižvelgė į tai, kad projektas būtų perdarytas.
Yra žengtas žingsnis visą tą teritoriją bendrai – sklypą ir dabartinį pastatą – modifikuojant į šiuolaikišką. Taip pat radome bendrą sinergiją ir dėl apatinės terasos, kur dabar yra automobilių aikštelė, kad tokioje vietoje tiek teritorijos skirti automobiliams nėra tvaru. Taip gimė idėja, kad bus investuojama į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, o viršutinę terasą galėsim padaryti nauja viešąja erdve.
Požeminė automobilių stovėjimo aikštelė būtų privati?
Dar nekalbėjome apie tai, bet pats sklypas susideda iš valstybinės ir privačios žemės. Įsivaizduoju, kad būtų galimybė aikštelę padaryti atvirą, kur galėtų žmonės važiuodami į darbą pasistatyti automobilius ir su jais neriedėtų į senamiestį. Dar turėsime diskusijas ir dėl investicijų, ir dėl valdymo.
Koks yra planuojamas lauko baseino prie Baltojo tilto veikimo modelis ir kaip pats projektas galėtų atrodyti? Ar tai būtų atvira visiems erdvė, ar vis tik komercinis objektas?
VERSLO TRIBŪNA
Viena didžiausių nekilnojamo turto vystytojų Lietuvoje, bendrovė „Rewo“, sudarė sandorį su bendrovės “Novus Asset Managament” valdomu investiciniu fondu „Riverside real estate fund“ dėl projekto Bukčiuose pardavimo. Už neskelbtiną sumą projektą pardavusi „Rewo“ toliau susitelks į kitų NT projektų Vilniuje vystymą ir portfelio plėtrą, o Bukčiuose naujasis savininkas įgyvendins daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo projektą, kuriam yra išduotas statybos leidimas.
Pastatų gamintojai INHUS pasirašė sutartį su tarptautine nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Vastint UK“ dėl trijų gyvenamųjų pastatų statybos Londono „Sugar House Island“ kvartale. Tai jau trečiasis įmonės projektas Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius metus ir reikšmingas žingsnis tarptautinės plėtros kelyje.
Beveik tris dešimtmečius statybų sektoriuje veikianti statybos paslaugų bendrovė „Versina“ savo vardą jau įrašė į vienų reikšmingiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) projektų sąrašą. Tarp įgyvendintų projektų – nuo Kauno sporto halės rekonstrukcijos ir Telšių stadiono atnaujinimo iki Vilniaus bei Marijampolės regionų atliekų tvarkymo centrų statybų. Šiandien įmonė sėkmingai žengia į naują etapą – atsinaujinančios energetikos sektorių, kur jau įgyvendino pirmuosius vėjo jėgainių parkus Vaiguvoje ir Šakiuose.
Vilniaus Pilaitės rajone bus statomas dar vienas naujas darželis – jį galės lankyti 320 vaikų. Projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija jau išrinko rangovą – UAB „KRS“. Įmonė įsipareigojo darželį pastatyti iki 2027 m. pradžios. Naujasis darželis iškils tarp Karaliaučiaus, Vydūno, Tolminkiemio ir Pajautos gatvių.
Dar valdymo ir investicijų klausimo taip giliai nenagrinėjome. Funkciškai Baltojo tilto pieva turėtų išlikti tokia, kokia yra dabar – rekreacinė žalia erdvė, kur šiltuoju sezonu žmonės gali leisti laisvalaikį. Bet tam tikros erdvės gali būti labiau įveiklintos. Prieš 50 m. Vilniaus architektūros klasikai broliai Nasvyčiai buvo pafantazavę, kad šioje teritorijoje būtų suplanuota ir prieplauka, buvo padėliota idėja dėl lauko baseino.
Ši idėja atrodė patraukli patikrinti, ar tokios funkcijos reikia, ar vilniečiai matytų poreikį. Atsakymas buvo, kad tikrai tokios paslaugos reikėtų.
Bet kaip tai veiktų ir atrodytų dar nėra apmastyta?
Esame šiuo metu detaliojo plano rengimo stadijoje, kai pasitvirtinsime teritorijų planavimo dokumentus, tada, be jokios abejonės, bus architektūrinės idėjos realizavimas ir konsultuosimės su verslu. Neatmetame, kad gali būti daroma viešosios ir privačiosios partnerystės (PPP) pagrindu.
Savivaldybė neturi tikslo būti visų Vilniaus baseinų operatorė. Miesto baseinai mums priklauso, bet lauko baseinas galėtų būti PPP. Reikia atlikti kaštų ir naudos analizes, verslo modelio skaičiavimus, ar verslui apskritai būtų patrauklu ir kokiomis sąlygomis, ar toks verslo modelis veiktų.
Jeigu verslas vis tik atsitrauktų, ar toliau vystytumėte tą projektą?
Taip.
