Rusija ir Baltarusija nesutaria dėl kompensacijų už naftą

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas ir Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos vadovas, antradienį susitiko aptarti eilės klausimų „energetikos srityje“, dėl kurių susitarti nepavyko šalių ministrams.

Rusijos naujienų agentūra TASS praneša, kad vadovai keturias valandas kalbėjosi apie „dviejų šalių integraciją, bendardarbiavimą energetikos sektoriuje, taip pat Rusijos mokesčių įstatymų pakeitimus ir jų įtaką Baltarusijos ekonomikai“.

Po susitikimo Antonas Siluanovas, Rusijos premjero pavaduotojas ir finansų ministras, teigė, kad vadovai sutarė sukurti darbo grupę iš šalių Vyriausybių narių, kurioje būtų aptariami „integracijos ir likę neišspręsti klausimai“.

Kompensacija

Naujienų agentūra „Reuters“ praneša, kad vadovai nesutarė dėl kompensacijos, kurios Minskas prašo už šiųmetį Rusijos „mokestinį manevrą“ ir po to spalį persirašytą dvišalio bendradarbiavimo sutartį.

Kaip yra sakęs Aleksejus Sazanovas, Rusijos finansų ministerijos mokesčių departamento vadovas, kasmet Rusija be muitų į Baltarusiją eksportuoja apie 2 mln. t naftos ir jos produktų. Maskva šį kiekį siekia ilgainiui sumažinti iki 100.000-300.000 t. Remdamasi šaltinių duomenimis „Reuters“ spalį pranešė, kad, Rusija siekia nebeeksportuoti į Baltarusiją tų naftos produktų, kuriuos baltarusiai gali pasigaminti patys.

Iš be mokesčių importuojamos naftos ir jos produktų Baltarusijos naftos ir chemijos pramonės gamyklose pagaminta produkcija yra eksportuojama. Taip, anot p. Sazanovo, visą su naftos produktų eksportu susijusią naudą susirenka Baltarusijos biudžetas.

Įvesti muitai bus taikomi nuo ateinančių metų ir dviem Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms kainuos 383 mln. USD per pirmuosius metus, jei vidutinė naftos kaina sieks 70 USD/bbl.

Igoris Liašenka, Baltarusijos vicepremjeras, teigė, kad Minskas norėtų gauti 310-315 mln. USD siekiančią kompensaciją.

Baltijos uostai

Rusija Minską ragina rinktis Rusijos uostus eksportui jau ilgiau nei metus. Dar 2017 m. vasarą Rusijos prezidentas kalbėjo ukltimatyviu tonu, reikalaudamas krovinius nukreipti į rusiškus uostus. Tai jis darė vizito Karaliaučiuje metu, po to, kai Rusijos geležinkeliai pabandė suvilioti Baltarusijos gamyklas nuolaidomis. Tačiau kol kas pastangos bergždžios.

Baltarusiai tokiam pokyčiui priešinasi teigdami, kad rusiški uostai yra per toli. Be to, su „Klaipėdos nafta“ Baltarusijos naftos ir chemijos produktų bendrovės yra pasirašiusios ilgalaikes sutartis dėl produkcijos tranzito ir krovos Klaipėdoje. Analogiškos sutartys egzistuoja ir su Ventspilio uostu bei su Lietuvos ir Latvijos geležinkeliais.

VŽ rašė, kad Rusijos uostai, ypač naujasis Ust Lugos uostas, jau seniai vilioja Minską, tačiau šis Suomijos įlankoje esantis uostas baltarusiams nėra parankus vien dėl gerokai ilgėjančio krovinių kelio ir užšąlančio uosto. Kelias per Rygą taip pat būtų tolimesnis nei per Klaipėdą.

Minskas, savo ruožtu, krovinių kortą mėgina naudoti Astravo atominės elektrinės konteste. Teigiama, kad baltarusiai ieškojo būdų nukreipti savo krovinius iš Klaipėdos į Liepoją, taip nubausdami Lietuvą už prieš Astravo AE nukreiptas iniciatyvas.

Kaip rašė VŽ, šių metų pradžioje Baltarusijoje lankęsis Maris Kučinskis, Latvijos premjeras, sulaukė šiltų priimančios pusės žodžių. Ponas Lukašenka svečiui dėkojo už tai, kad Latvija, priešingai nei Lietuva, nekritikuoja Baltarusijos dėl atominės elektrinės statybų, ir žadėjo, kad ateis laikas, kai ji taps „bendru visų turtu“. Vizito metu Latvijos ministras pirmininkas apsilankė bendrame Baltarusijos ir Kinijos pramonės parke, kur tvirtino norįs, kad kroviniai iš ten būtų eksportuojami pro Latvijos uostus.