Ar įsigaliojus Naujajam DK terminuotos darbo sutartys taps populiaresnės?

Terminuota sutartis nuolatinio pobūdžio darbui

Viena iš esminių naujovių naujajame darbo kodekse– terminuotą sutartį bus galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbui, t.y. tokiam, kurio poreikis ar atlikimas nėra objektyviai apribotas laiko. Kita vertus, siekiant subalansuoti darbuotojų ir darbdavių interesų pusiausvyrą, naujasis darbo kodeksas numato reikalavimą, kad tokių terminuotos sutartys, sudarytos nuolatinio pobūdžio darbui, negali viršyti dvidešimties procentų visų darbdavio sudarytų darbo sutarčių skaičiaus. Minėta norma taip pat reiškia, jog toks terminuotų sutarčių, sudarytų nuolatinio pobūdžio darbui, skaičius ribojamas ne darbovietės, o viso darbdavio atžvilgiu. Šioje vietoje gali kilti klausimas, kas nutiks tuo atveju, jeigu su darbuotoju sudaryta terminuota sutartis nuolatinio pobūdžio darbui bus viršijanti maksimalų tokių sutarčių skaičių. Viena vertus, toks pažeidimas gali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas. Antra vertus, prognozuojant galimus individualius darbo ginčus, yra prielaida teigti, jog toks darbuotojas, priimtas pagal terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui, darbo ginče gali siekti įrodinėti jo darbo sutarties pripažinimą neterminuota, kaip sudarytą nesilaikant nustatytų reikalavimų.

Nors terminuotą darbo sutartį bus leidžiama sudaryti nuolatinio pobūdžio darbui, tačiau reikalavimai terminuotai darbo sutarčiai, kurios terminas siejamas su darbų objektyviu laikinumu, išlieka iš esmės nepakitę. Tai yra tais atvejais, kai terminuota sutartis bus sudaroma ne nuolatinio pobūdžio darbams, bet deklaruojant to darbo poreikio laikinumą (pvz., išaugęs darbų poreikis, būtinumas tam tikrą laiką vykdyti kokią nors naują, įmonei įprastai nebūdingą veiklą ar funkcijas, reikalingumas tam tikriems vienkartiniams darbams atlikti pasitelkti tų sričių žinių, reikalingą kvalifikaciją bei gebėjimų turinčius specialistus, kurių įmonė neturi, ir pan.), terminuotos darbo sutarties sudarymas turės būti pagrindžiamas objektyvia būtinybe patenkinti laikinai padidėjusį darbo jėgos poreikį – darbas, kurį dirbti sudaroma terminuota darbo sutartis, privalės būti objektyviai apribotas laiko. Nesilaikant tokių reikalavimų – terminuota darbo sutartis esant ginčui gali būti pripažinta neterminuota. Taip pat naujajame darbo kodekse nepasikeitė taisyklė, jog kai darbo santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo apibrėžtas sutarties terminas, terminuota darbo sutartis tampa neterminuota.

Keičiasi terminuotos darbo sutarties maksimalus terminas

Naujasis darbo kodeksas numatydamas lankstesnes galimybes darbdaviui sudaryti terminuotą darbo sutartį nuolatinio pobūdžio darbui, tuo pačiu sutrumpina maksimalios terminuotos darbo sutarties terminus. Dar kol kas galiojančiame darbo kodekse numatytas maksimalus penkių metų terminuotos sutarties terminas, įtvirtinant ir tai, kad pakartotinė terminuota sutartis tam pačiam darbui negali būti sudaryta, jeigu nuo terminuotos sutarties nutraukimo nepraėjo daugiau kaip vienas mėnuo. Tuo tarpu naujasis darbo kodeksas numato kelių tipų terminus:

• bendroji taisyklė numato, jog maksimalus terminuotos darbo sutarties terminas, taip pat paeiliui einančių darbo sutarčių (t.y. sudarytų praėjus ne ilgiau kaip po 2 mėnesių po ankstesnės nutraukimo), sudarytų su tuo pačiu darbuotoju tai pačiai darbo funkcijai atlikti, terminas negali būti ilgesnis negu 2 metai, išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą. Taigi matyti, jog terminuotos sutarties maksimalus terminas bendra prasme trumpinamas iki 2 metų, nebent vėlesnės darbo sutartys buvo sudarytos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po ankstesnės nutraukimo. Pabrėžtina tik tai, jog toks reikalavimas dėl maksimalaus 2 metų termino nebus taikomas darbuotojams, kurie terminuotai priimami pakeisti kitą darbuotoją, pavyzdžiui, esantį atostogose vaikui prižiūrėti iki jam sukaks 3 metai.

• antroji taisyklė numato, kad su tuo pačiu darbuotoju paeiliui einančių terminuotų darbo sutarčių(t.y. sudarytų praėjus ne ilgiau kaip po 2 mėnesių po ankstesnės nutraukimo), sudarytų skirtingoms darbo funkcijoms atlikti, bendra trukmė negalės viršyti penkerių metų. Tai reiškia, jog maksimaliai terminuoti darbo santykiai sudarant kelias terminuotas darbo sutartis paeiliui skirtingoms funkcijoms atlikti negalės viršyti 5 metų, nebent vėlesnės darbo sutartys buvo sudarytos praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams po ankstesnės nutraukimo.

Pažeidus reikalavimus dėl maksimalios terminuotos darbo sutarties termino, terminuota sutartis būtų laikoma (t.y. ginčo atveju būtų pripažinta) neterminuota, be kita ko, laikotarpius tarp paeiliui einančių darbo sutarčių įskaitant į darbo santykių laikotarpį (stažą).

Lankstesnis darbo sutarties pasibaigimo įforminimas

Suėjus terminuotos darbo sutarties terminui, darbdavys jos pasibaigimo dieną, bet ne vėliau kaip kitą jo administracijos darbo dieną, privalės priimti raštišką sprendimą, kuriuo konstatuojamas darbo sutarties pasibaigimas. Taigi naujasis darbo kodeksas numato darbdaviams, kurie dėl įvairių priežasčių nespėjo įforminti darbo sutarties pasibaigimo tą dieną, kurią ji baigėsi, naują galimybę pasitaisyti ir įforminti darbo sutarties pasibaigimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Nesilaikant šio reikalavimo terminuota sutartis gali tapti (būti pripažinta) neterminuota. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui galės būti nutraukta su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku, kai tuo tarpu galiojęs darbo kodeksas tokios galimybės nenumatė. Paminėtina ir tai, kad jeigu terminuotos darbo sutarties pasibaigimo dieną darbuotojas bus laikinai nedarbingas arba išėjęs jam suteiktų atostogų, darbo santykių pasibaigimo diena neprivalės būti nukeliama iki laikinojo nedarbingumo arba atostogų pabaigos, t.y. suėjus terminuotos darbo sutarties terminui darbo sutartis galės būti nutraukta nepaisant to, ar darbuotojas yra laikinai nedarbingas, ar atostogauja.

Naujos pareigos darbdaviui

Įspėjimas apie sutarties pasibaigimą

Naujasis darbo kodeksas numato naują pareigą darbdaviui įspėti darbuotoją apie terminuotos sutarties pasibaigimą prieš 5 arba 10 darbo dienų, jeigu darbo santykiai pagal terminuotą darbo sutartį atitinkamai tęsėsi daugiau kaip vienus arba trejus metus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiame įspėjime darbdavys privalės raštiškai nurodytidarbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo normą, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, bei darbo santykių pasibaigimo dieną. Darbdaviui neįvykdžius šios pareigos, darbuotojas turės teisę reikalauti sumokėti jam darbo užmokestį už uždelstą įspėti laiką, bet ne daugiau kaip už 5 arba 10 darbo dienų. Kadangi naujasis darbo kodeksas savaime numato reikalavimų nesilaikymo atveju darbuotojui papildomas išmokas, manytina, kad tuo atveju, jeigu darbdavys nesilaikys pareigos įspėti apie sutarties pasibaigimą,įspėjimo termino praleidimas savaime nereikš terminuotos darbo sutarties tapimo neterminuota ir (arba) nelems tokios sutarties nutraukimo neteisėtumo. Paminėtina, jog tokia pareiga įspėti galios ir toms terminuotoms darbo sutartims, kurios buvo sudarytos iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo ir pasibaigs po naujojo darbo kodekso įsigaliojimo.

Pareiga išmokėti išeitinę išmoką

Naujasis darbo kodeksas numato pareigą darbdaviams išmokėti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką nutraukiant terminuotą darbo sutartį pasibaigus terminui, jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau kaip dvejus metus. Iki šiol šios nuostatos Darbo kodekse nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog tokią pareigą įsigaliojus naujajam darbo kodeksui darbdaviai turės ir tais atvejais, kai terminuota sutartis buvo sudaryta iki naujojo darbo kodekso įsigaliojimo.

Pareiga siūlyti sudaryti neterminuotą sutartį

Nors naujajame darbo kodekse išlieka pareiga informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis,apie laisvas darbo vietas, tačiau naujasis darbo kodeksas numato naują ir praktikoje nemažai klausimų galinčią sukeltipareigą darbdaviams tai atvejais, kai yra laisva darbo vieta (tokia pati ar panaši į pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio darbuotojo darbą), į kurią bus priimamas dirbti kitas darbuotojas pagal neterminuotą darbo sutartį. Tokiais atvejais darbdavys turės pasiūlyti užimti šią laisvą darbo vietą tokį patį ar panašų darbą dirbančiam ir nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančiam darbuotojui, kuris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Jeigu pasitaikytų taip, kad tokių darbuotojų yra keletas, aptariamas pasiūlymas turės būti pateiktas tam darbuotojui, kurio darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiausiai.

Bendraautoriai advokatų proefesinės bendrijos „iLAW“ teisininkai Rūta Globytė ir Artūras Tukleris.