Aštrėjanti transporto sektoriaus problema: kas sės už vilkiko vairo?

Publikuota: 2020-11-26
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRA) tyrimai rodo, kad jau dabar Europoje kas penkta vilkiko kabina yra laisva, o per keletą metų ši problema padvigubės – stigs apie 40% tolimojo transporto vairuotojų.
svg svg
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRA) tyrimai rodo, kad jau dabar Europoje kas penkta vilkiko kabina yra laisva, o per keletą metų ši problema padvigubės – stigs apie 40% tolimojo transporto vairuotojų.

Ir šią problemą sukels ne dažniausiai linksniuojama klimato kaita, o... vilkikai be vairuotojų. Tolimojo transporto sektoriuje ima aštrėti vairuotojų trūkumo problema. Jaunimas šio darbo imasi nenoriai, o didžiąją dalį šiandienos vilkikų vairuotojų sudarantys vyresnieji netrukus dideliu būriu išeis į pensiją. Kyla reali rizika susiformuoti amžiaus duobei: vilkikų kabinas palikusių vairuotojų nebus kam pakeisti.

Bet kurioje tolimojo pervežimo kompanijoje galima matyti, kad didesnę dalį vilkikų vairuotojų sudaro vyresnio amžiaus asmenys, kuriems iki pensijos – dešimtmetis ar mažiau. Problema tampa dar aktualesnė, kai paaiškėja pastarųjų metų tendencija: tolimojo pervežimo transporto įmonėse vilkikų vairuotojais dirba vis vyresnio amžiaus darbuotojai, o jaunimo negausėja.

Ši tendencija ypač ryški Vakarų Europoje – Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Italijoje. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (angl. International Road Transport Union, IRA) tyrimai rodo, kad jau dabar Europoje kas penkta vilkiko kabina yra laisva, o per keletą metų šis rodiklis padvigubės – stigs apie 40% tolimojo transporto vairuotojų. Mat vidutinis vairuotojo amžius yra 47 m., o iki 2027 m. apie 40% vairuotojų išeis į pensiją. Jauni vairuotojai – iki 25 m. – nesudaro net 7%.

Lietuvoje – irgi neigiamos tendencijos

Artūras Michejenko, mobilumo paslaugas teikiančios UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius, teigia, kad tokios pačios problemos ryškėja ir Lietuvoje, kurioje ypač daug tolimojo pervežimo kompanijų. Mūsų šalis, skaičiuojant pagal gyventojams tenkantį vilkikų skaičių, yra viena iš pirmaujančių Europos Sąjungoje (ES).

Ekspertai taip pat pastebi, kad ne tik Lietuvoje, bet apskritai pasaulyje formuojasi tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas, jaunesni žmonės nenori imtis šio darbo. IRA tyrimų duomenimis, to priežastys įvairios: sektoriuje dirba vos 2% moterų ir jas ypač sunku pritraukti dėl sunkių darbo sąlygų bei pavojingumo (taip mano 79% vairuotojų), sudėtingos darbo sąlygos ir ilgas laikas praleidžiamas toli nuo šeimos (po 76%), neigiamas tolimųjų reisų vairuotojo įvaizdis visuomenės akyse (63%).

A. Michejenko atkreipia dėmesį, kad būtina atskirti tarptautinius pervežimus, kai vairuotojas į reisą išvyksta kelioms savaitėms ar net mėnesiams, ir vežimus šalies viduje, kai vairuotojas kas vakarą grįžta namo. Pastariesiems darbams vairuotojų rasti žymiai lengviau.

„Lietuva tarp tarptautinių pervežimų lyderių atsidūrė mūsų šaliai įstojus į ES, nes tuo metu – 2000-ųjų pradžioje – tarptautinių reisų vairuotojai uždirbo žymiai daugiau nei vietinių reisų, o atitrūkti nuo šeimos neatrodė taip nepriimtina, kaip tai vertinama šiandien. Tuo metu Vakaruose formavosi priešingas požiūris: laikas su šeima yra didesnė vertybė nei uždirbami pinigai, todėl ten ėmė mažėti tarptautinių maršrutų vilkikų vairuotojų. Juos sėkmingai keitė Lietuvos ir kitų Rytų bei Centrinės Europos šalių vairuotojai bei transporto kompanijos“, – istoriją primena „DKV Euro Service Baltikum“ vadovas.

Bet, anot jo, dabar jau aiškiai matosi tendencija, kad ir Lietuvos transporto kompanijose įsivyrauja rytinių šalių vairuotojai: nuo baltarusių iki filipiniečių.

„Ir šioms tendencijoms mūsų šalies kompanijos pasirengę geriau nei Vakarų, nes mes dar prisimename, kaip reikia dirbti su darbuotojais iš Rytų, suprantame jų mentalitetą, galiausiai – susikalbame rusiškai“, – aiškina A. Michejenko.

Sprendimas: Vairuotojų mokymo centras

Beveik 1.500 vilkikų ir 1.700 puspriekabių parką valdanti Klaipėdos rajone įsikūrusi logistikos UAB „Vlantana“ vairuotojų trūkumui spręsti 2012 m. įsteigė Vairuotojų mokymo centrą (VMC). Jame vairuoti mokėsi ar savo įgūdžius tobulino jau beveik 10.000 vairuotojų.

„Centre organizuojami C, CE ir C+CE kursai, taip pat „95 kodo“ mokymai. Besimokančiųjų amžius svyruoja nuo 21 iki beveik 60 metų. Didžioji dalis, apie 95% vairuotojų, lieka dirbti įmonėje, tad neabejotinai šis centras sprendžia vairuotojų poreikį mūsų įmonėje, – pasakoja Tomas Stonys, bendrovės „Vlantana“ generalinis direktorius. – Įmonei nesvarbu nei vairuotojų amžius, nei lytis. Svarbiausia, kad darbuotojai būtų atsakingi ir gerai atliktų darbą. VMC mokosi nemažai moterų, kurios ir dirba įmonėje, yra šeimyninių ekipažų. Pastaruoju metu keičiasi požiūris į vairuotoją: į kasdienius jų darbo procesus diegiamos inovacijos, jie aprūpinami patogiomis, naujomis ir moderniomis transporto priemonėmis – tai gerina ir teikiamos paslaugos kokybę, ir palengvina vairuotojo darbą.“

Tačiau vairuotojų vien iš Lietuvos įmonei nepakanka, todėl didelė jų dalis atvyksta dirbti iš Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Kirgizijos. Jų amžius – 25–55 m., visi jie, nepriklausomai nuo turimos kvalifikacijos, prieš pradėdami darbą išklauso mokymus VMC arba, jei reikia, įgyja vairuotojui reikalingas kategorijas. Visų įmonėje dirbančių vairuotojų amžiaus vidurkis – 42 m.

Ateities perspektyvas gali pakoreguoti skaitmenizacija

„VMC pagrindinis uždavinys – rengti tolimųjų reisų plataus profilio vairuotojus. Taip pat centre savo profesinius įgūdžius tobulina ir naujai priimti, ir esami įmonės vairuotojai. Čia mokoma profesinių dalykų, kurie leidžia įgyti arba atnaujinti įgūdžius ir kompetencijas, daug dėmesio skiriama saugaus, ekonominio ir efektyvaus vairavimo kursams. Mokymasis mūsų centre vyksta nuolat ir nesibaigia išlaikius egzaminą“, – sako T. Stonys.

VMC taip pat mokosi asmenys, kurie dirba ar planuoja įsidarbinti ir kitose įmonėse, todėl centras ruošia visus norinčius išmokti vairuoti ar patobulinti jau turimus įgūdžius.

Pasak A. Michejenko, jei pažvelgtume dešimtmečiu ar toliau į priekį, pamatytume, kad vairuotojų poreikis gali net mažėti: ateina skaitmenizacija, savavaldžiai vilkikai, kurie magistralėmis važiuos be vairuotojų, o šių gal prireiks tik nuvairuoti vilkiką nuo autonominio atvykimo vietos užmiestyje iki paskirties taško mieste, krovinius gabens dronai, atsiras dar naujesnių transporto technologijų, kurioms vairuotojų, kokius mes matome šiandien, gal ir nereikės.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Logistikos bendrovės traukia skaitmenizacijos kortą Verslo tribūna

Logistikos bendrovių paslaugomis besinaudojantiems klientams jau neužtenka tik pristatyti krovinį iš taško A...

Aštrėjanti transporto sektoriaus problema: kas sės už vilkiko vairo? Verslo tribūna 6

Ir šią problemą sukels ne dažniausiai linksniuojama klimato kaita, o... vilkikai be vairuotojų. Tolimojo...

Vilkiko vairuotoja dirbusi Eurika: „Nebuvau tik šturmanė vilkiko kabinoje“ Verslo tribūna 1

Karjeros pradžią prie vilkiko vairo Eurika Urbonavičienė prisimena su nostalgija. Sunkvežimio vairuotoja...

Alternatyvūs degalai vilkikuose: ateitis su šiandienos realijomis Verslo tribūna

„Alternatyvūs degalai – tolimojo pervežimo transporto ateitis. Bet tai neįvyks staiga, dyzeliną naudojančio...

Mobilumo paketas: iškraipo rinką, brangina paslaugas, žlugdo smulkiuosius Verslo tribūna 1

Jei po kiek mažiau nei pusantrų metų įsigalios liepą priimto Mobilumo paketo nuostatos, Lietuvos tolimojo...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus