Mobilumo paketas: iškraipo rinką, brangina paslaugas, žlugdo smulkiuosius

Reklama publikuota: 2020-11-12
Skaičiuojama, kad dėl Mobilumo paketo diskriminacinių reikalavimų mūsų šalies krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausia 1,6% BVP praradimą.
svg svg
Skaičiuojama, kad dėl Mobilumo paketo diskriminacinių reikalavimų mūsų šalies krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausia 1,6% BVP praradimą.

Jei po kiek mažiau nei pusantrų metų įsigalios liepą priimto Mobilumo paketo nuostatos, Lietuvos tolimojo pervežimo transportas patirs didelius praradimus, o ypač nukentės smulkios šios šakos įmonės. Prognozuojama, kad darbo neteks apie 35.000 šio sektoriaus dirbančiųjų, o Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) dėl to trauksis 1,6%. Tačiau nuo to laimės Europos centre esančios valstybės.

Lietuva su kitomis šešiomis Europos Sąjungos (ES) šalimis – Bulgarija, Kipru, Lenkija, Malta, Rumunija ir Vengrija – Mobilumo paketo diskriminuojančias nuostatas jau apskundė Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Ieškinius taip pat planuoja paduoti Estija ir Latvija. Šių 9 šalių susisiekimo ministrai bendroje deklaracijoje konstatavo, kad Mobilumo paketas riboja paslaugų laisvę ES rinkoje. Ieškiniuose ESTT ginčijamos nuostatos, kurios kas 8 savaites įpareigoja transporto priemones grąžinti į įmonės įsteigimo valstybę, riboja kabotažus – pervežimus ES šalių viduje, koreguoja vairuotojų komandiravimo ir nustato jų poilsio taisykles.

Nelogiški reikalavimai

Artūras Michejenko, mobilumo paslaugas teikiančios UAB „DKV Euro Service Baltikum“ direktorius, teigia, kad reikalavimas grąžinti vilkiką į registracijos šalį yra tokių didžiųjų valstybių kaip Prancūzija, Vokietija, Belgija bandymas išstumti Lietuvos ir kitų ES periferinių šalių įmones, vykdančias tolimuosius pervežimus, iš vidaus rinkos.

„Reikalavimas grąžinti vilkiką yra nelogiškas, nes prieštarauja ekologinėms nuostatoms. Dėl mobilumo paketo krovinių į Lietuvą nepadaugės, vadinasi absoliuti dauguma vilkikų turėtų grįžti tušti ir be reikalo tūkstančius kilometrų degins degalus bei terš gamtą CO2. Tai netektis Lietuvos valstybei – šis reikalavimas paskatins transporto įmones kurtis kitose valstybėse, kad sumažintų beprasmius važinėjimus. Beje, tai vyksta jau dabar: dalis įmonių užsienio valstybėse ėmė kurtis prieš keletą metų reaguodamos į draudimo kaštus, nes ten ši paslauga pigesnė“, – aiškina A. Michejenko.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Anot jo, efektyvumu ir pigesne darbo jėga Lietuvos vežėjai konkuruoja ne tik tarptautiniuose, bet ir didžiųjų valstybių vidaus pervežimuose. Kadangi ES direktyvos neleidžia apriboti prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo, tas bandoma padaryti prisidengiant vairuotojų darbo sąlygų gerinimu.

Prognozuoja 35.000 bedarbių

Tomas Garuolis, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linavos“ sekretorius transporto politikai, sako, kad Mobilumo paketo įsigaliojimas lemtų didžiulius šalies transporto sektorius praradimus. Analizė rodo, kad ypač nukentėtų smulkios ir mažos įmonės, kuriose yra iki 50 transporto priemonių. Jis taip pat patvirtina, kad dalis įmonių būtų priverstos keltis į Europos centre esančias šalis, todėl Lietuva netektų jų sukurtų darbo vietų ir mokamų mokesčių.

Prognozuojama, kad dėl Mobilumo paketo reikalavimų Lietuvoje darbo iš viso netektų apie 35.000 dirbančiųjų. Dėl to išmokoms iš valstybės prireiktų apie 111 mln. Eur vienkartinių išlaidų, būtų prarasta 102 mln. Eur valstybės biudžeto pajamų, iš kurių dėl negautų Sodros įmokų – 65 mln. Eur ir negauto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) – 37 mln. Eur.

„Skaičiuojama, kad dėl Mobilumo paketo diskriminacinių reikalavimų mūsų šalies krovinių vežimo automobiliais sektoriaus patiriami iššūkiai galėtų lemti mažiausia 1,6% BVP praradimą“, – teigia T. Garuolis.

Be to, jis atkreipia dėmesį, kad, norint įgyvendinti Mobilumo paketo reikalavimus, reikia turėti bent 400.000 nakvynės vietų, kur galėtų nakvoti vairuotojai, nes ilsėtis kabinose būtų draudžiama. Tačiau šiuo metu suskaičiuojama tik 7.000 tokių vietų. Keblumų kyla ir daugiau, nes net prie daugelio šiandien galimų poilsio vietų nėra aikštelių, kuriose galėtų saugiai parkuotis vilkikai.

Transporto verslą veja iš Lietuvos

„Mes jau atidarėme įmonę Vokietijoje, nors realios veiklos ji kol kas nepradėjo – laukiame daugiau aiškumo, kaip Mobilumo paketo nuostatos paveiks mūsų verslą, kokią įtaką turės paslaugų kainoms, kaip elgsis klientai, kaip apskritai reaguos rinka“, – teigia Julius Lekšas, Klaipėdoje įsikūrusios tolimųjų pervežimų transporto UAB „Lekpas“ direktorius.

Įmonė paslaugas teikia beveik visoje Europoje, o dažniausiai daugiau kaip 100 jų vilkikų su puspriekabėmis–šaldytuvais krovinius veža tarp Skandinavijos ir Centrinės bei Pietų Europos – Belgijos, Danijos, Italijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Vokietijos – šalių, o taip pat pačiose Belgijoje ir Nyderlanduose. Į Klaipėdą ar net Lietuvą tiek vilkikų kas 8 savaites kroviniais nebūtų aprūpinti, todėl įgyvendinant Mobilumo paketo reikalavimus vilkikai turėtų blaškytis tušti ir „gabenti“ didelius nuostolius.

„Jei paketas įsigaliotų, krovinių vežimo kainą tektų kelti, kad nepatirtume nuostolių, o šį kilimą turėtų dengti klientai, kurie, atitinkamai, keltų kainas galutiniams vartotojams, – neabejoja J. Lekšas. – Kadangi tikiu ekonomikos dėsniais, tai iš pradžių patirsime chaosą, o po to jie per keletą metų viską sudėliotų į vietas: transportavimo kainos kiltų, maži vežėjai, kurį laiką stengdamiesi išlaikyti buvusias kainas, galiausiai bankrutuotų arba nutrauktų veiklą, praradę jų konkurenciją didieji vežėjai didintų įkainius. Būtina akcentuoti, kad Mobilumo paketas stiprina didžiausių transporto kompanijų pozicijas rinkoje ir silpnina mažesnių. Neatmetu galimybės, kad įsigalėtų oligopolija – paslaugų teikėjų ir konkurencija sumažėtų, o tai didintų paslaugų kainą ir kentėtų vartotojai.“

„Lekpas“ vadovas prognozuoja, kad, priklausomai nuo situacijos rinkoje, įkurta įmonė Vokietijoje ateityje per kelias savaites gali perimti pusę ar net visą Lietuvos įmonės veiklą. Atitinkamai, „vokiškomis“ taptų ir darbo vietos bei mokesčiai. Lietuvos valstybė ir Klaipėda netektų šimtų tūkstančių eurų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku