Kas tai? Eksperto įžvalgos

Koronavirusas: teisiniai sprendimai verslui

Publikuota: 2020-03-20
Dr. Egidijus Baranauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai” partneris.
svg svg
Dr. Egidijus Baranauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai” partneris.

Po didžiąją Europos dalį grėsmingai plintantis virusas Covid-19 (koronavirusas) jau daro įtaką verslo santykiams. Nuo vasario 26 d. Lietuvoje LR Vyriausybės sprendimu paskelbta ekstremali situacija įpareigoja verslininkus, renginių organizatorius ir kitus viešojo gyvenimo dalyvius koreguoti net tarptautinius ilgalaikius planus. Taigi koronaviruso įtaka jau pasireiškia sutrikimais tiekimo grandinėje, kelionių ir importo ribojimu, renginių atšaukimu ir kt. 

Kuo tai gresia verslui ir kaip pasiruošti galimiems nesklandumams? Ką daryti, jeigu negalite vykdyti įsipareigojimų partneriams arba priešingai – tapote įsipareigojimų negalinčių vykdyti tiekėjų „įkaitu“?

nuotrauka::1 right

Pateikiame trumpas praktines įžvalgas, kurios padės įvertinti galimas koronaviruso pasekmes Jūsų verslui: 

1. Ar Covid-19 yra nenugalima jėga (force majeure)?

Force majeure – tai neišvengiamos, šalies nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Būtent taip daugelis iš pirmo žvilgsnio vertintų ir koronavirusą.  LR civilinio kodekso (CK) 6.212 str. nustato, kad egzistuojant force majeure situacijai sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra pateisinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išskiria konkrečius požymius, kuriuos atitikusi aplinkybė gali būti laikoma force majeure. Skaitant jas ir vėl panašu, kad koronavirusas galėtų patekti į sąvoką, nes:

1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;  2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;  3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;  4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.   Bet kuriuo atveju, ar šalis turi teisę nevykdyti sutarties dėl force majeure – turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju. Todėl ar koronavirusas, ar dėl jo atsiradusios aplinkybės (pavyzdžiui, įvairūs valstybės institucijų veiksmai) bus laikytini force majeure, priklausys nuo eilės faktinių aplinkybių. 

2. Kokios yra force majeure teisinės pasekmės?

Jeigu susidariusi situacija laikoma force majeure, sutarties šalis turi teisę sustabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tol, kol tęsiasi force majeure situacija. Pavyzdžiui, šalis gali būti laikinai atleista nuo pareigos pristatyti prekes, jeigu prekėms pagaminti trūksta rinkoje komponentų ar gamintojo patalpose paskelbiamas karantinas. Jeigu force majeure aplinkybę tęsiasi ilgesnį laiką, galimas ir sutarties nutraukimas. Kiekvienu konkrečiu atveju atskirai vertinama, ar tai yra force majeure situacija ir ar toks įsipareigojimų nevykdymas pateisinamas. 

2.1. Ką daryti, jeigu nukentėjote Jūs?

Jeigu Jūsų verslas nukentėjo dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo ir kita šalis siekia pateisinti savo įsipareigojimų nevykdymą force majeure sąlyga, reiktų ne tik įvertinti konkrečios sutarties sąlygas, bet ir faktines aplinkybes. Pavyzdžiui, ar tikrai rinkoje nėra jokių alternatyvių prekių tiekėjų, dėl ko Jūsų partneris, nors ir patirdamas didesnes išlaidas, visgi galėtų tiekti prekes. Tokiu atveju, siūlytina išdėstyti argumentuotą poziciją ir siekti, kad kita pusė savo įsipareigojimus vykdytų. Taip pat visada išlieka galimybė kreiptis į teismą su prašymu priteisti nuostolius dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo. 

2.2. Nedelskite pranešti klientams ir partneriams

Nepakanka tiesiog nevykdyti sutartinių įsipareigojimų manant, kad Jus ištiko nenugalimos jėgos sąlygos. CK įpareigoja dėl nenugalimos jėgos nukentėjusią šalį pranešti kitai sutarties šaliai apie šios aplinkybės atsiradimą ir jos įtaką sutarties vykdymui. Taip pat praktikoje dažnai rekomenduojama kreiptis į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir gauti nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančią pažymą. Ji palengvintų nenugalimos jėgos įrodinėjimą teisme. 

2.3. Sutartinės force majeure sąlygos

Akivaizdu, kad Covid-19 pateks į istoriją dar ir dėl to, kad kai kurios sutartis sudarančios šalys epidemijas iš karto įtrauks į sutartis kaip force majeure sąlygą. Džiaugiamės, jeigu tokią riziką jau buvote numatę ir tai leidžia Jums sustabdyti savo pareigų vykdymą. O jeigu ne, norime priminti, kad šalys yra laisvos susitarti, kaip jos apibrėžia nenugalimos jėgos sąlygas. Jų formulavimas kartais gali turėti esminę reikšmę, todėl labai svarbu tai padaryti tinkamai. 

2.4. Force majeure ir nuostolių draudimas

Dažnu atveju draudikai gali atsisakyti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl force majeure situacijos, todėl esant rizikai svarbu įsivertinti esamas draudimo sutartis ir svarstyti galimybę būsimose draudimo sutartyse pasiekti, kad nenugalima jėga (arba konkrečiau – epidemijos) yra draudžiamasis įvykis. 

3. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms  

Be force majeure dėl koronaviruso gali susiklostyti situacija, kai sutartį objektyviai įvykdyti įmanoma, bet iš esmės suvaržomas sutarties vykdymas, t. y. pasikeičia sutarties šalių pusiausvyra (padidėja įvykdymo kaina ar sumažėja gaunamas įvykdymas). Tokių aplinkybių sąrašas pateikiamas CK 6.204 str.:    1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;  2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;  3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;  4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.   Kaip ir su force majeure, atsakymas, ar koronavirusas bei dėl jo atsiradusios aplinkybės bus laikytinos iš esmės pakeičiančios sutarties šalių pusiausvyrą, priklausys nuo įvairių faktinių aplinkybių. Be to, šalys sutartyje yra laisvos detalizuoti, kas yra laikoma iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis.    Jei taip atsitinka, nukentėjusi šalis, siekdama išvengti sutarties įvykdymo, turi laikytis CK 6.204 str. 3 d. nustatytos tvarkos. Pirma, vos tik pasunkėja sutarties vykdymas, nukentėjusi šalis turi kreiptis į kitą šalį prašydama pakeisti sutartį (tačiau vien kreipimasis nesuteikia teisės sustabdyti sutarties vykdymo!). Antra, jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, jos abi gali kreiptis į teismą, kuris gali nutraukti sutartį (nustatant nutraukimo datą ir sąlygas) arba pakeisti jos sąlygas. 

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Vadovų atsakomybė Covid-19 situacijoje – po padidinamuoju stiklu Verslo tribūna

Covid-19 pandemijai plintant visi verslai susiduria su veiklos ribojimais bei draudimais. Šioje situacijoje...

Valstybės pagalbos priemonės: kokios paramos galime tikėtis ES teisės kontekste? Verslo tribūna

Dėl COVID-19 susiklosčiusi situacija rinkoje reikalauja reikšmingos valstybės paramos verslui. Praėjusią...

Bankrotą atidėkite – išbandykite restruktūrizavimą Verslo tribūna

Rengiant naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą (JANĮ) netilo kalbos, jog JANĮ yra skirtas būsimai...

COVID-19 įtakai jau turi ruoštis ir statybų sektorius Verslo tribūna

Pandemija neišvengiamai daro įtaką ir statybų sektoriui. Dėl sugriežtintos valstybių sienų kontrolės ir...

Valstybės pagalba verslui: priemonės ir jų teisinis vertinimas Verslo tribūna

Koronavirusui sukausčius pasaulio bendruomenes, karantino režimu šiuo metu gyvenanti Lietuva taip pat suvokia...

Viešieji pirkimai Covid-19 akivaizdoje Verslo tribūna

Viešieji pirkimai – viena iš daugelio sričių, kuriai reikšmingą įtaką turi Covid-19. Tiek perkančiosios...

Neapsižiūrėjus liberalesnės konkurencijos taisyklės po krizės gali turėti pasekmių Verslo tribūna

ES konkurencijos institucijos, tarp jų ir Lietuvos Konkurencijos taryba, padarė bendrą pareiškimą, kuriame...

Teismuose teisingumo ratai lėtėja Verslo tribūna 1

Iki šiol Lietuva buvo viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal civilinių bylų nagrinėjimo...

Esminės teisinės įžvalgos apgyvendinimo paslaugų sektoriui Verslo tribūna

Apgyvendinimo sektorius visame pasaulyje ypač jaučia viruso Covid-19 sukeltą domino efektą. Šiuo metu...

Dėl koronavirusu paženklintos situacijos nukeliamas GPM deklaravimo ir mokėjimo terminas Verslo tribūna

Savaitės pradžioje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) išplatino pranešimą, kad atsižvelgiant į susidariusią...

Ekstremali situacija Lietuvoje: atnaujinti aktualūs mokesčių pakeitimai Verslo tribūna

Bene žymiausias ekstremalios situacijos ir Lietuvos ekonomiką sukausčiusio karantino pasekmes jaučia verslas.

Koronavirusas: teisiniai sprendimai verslui Verslo tribūna

Po didžiąją Europos dalį grėsmingai plintantis virusas Covid-19 (koronavirusas) jau daro įtaką verslo...

Teisiniai patarimai vežėjams Verslo tribūna

Šiuo laikotarpiu verslas kaip niekada turi dėti pastangas siekti laiku įvykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus