LB: lietuviškojo „Swedbank“ klientai pinigų plovimo schemoje nedalyvavo
Savo ruožtu į skandalą įsivėlusio „Swedbank“ vadovė penktadienį išsaugojo postą. Šiandien „Swedbank“ valdyba susipažino su bendrovės „Forensic Risk Alliance“ (toliau — FRA) atliktu tyrimu dėl 50 organizacijų, kurias minėta švedų televizija SVT susiejo su „Swedbank“.
Bankas užsakė tyrimą po to, kai Švedijos visuomeninis transliuotojas SVT vasarį paviešino faktus apie per „Swedbank“ sąskaitas Baltijos šalyse galimai plautus 5,8 mlrd. Eur.
Larsas Idermarkas, „Swedbank“ direktorių valdybos pirmininkas, nurodė, kad valdyba, bendradarbiaudama su atitinkamomis institucijomis, nusprendė atlikti išsamesnę peržiūrą. Gilesnio tyrimo pareikalavo stambieji banko akcininkai.
Birgitte Bonnesen, „Swedbank“ prezidentė ir generalinė direktorė, valdybos sprendimu toliau eina pareigas. Pasak jos, po tyrimo banko grupėje įkurtas specializuotas Finansinių nusikaltimų tyrimų padalinys.
FRA atliktas vertinimas taip pat buvo perduotas Švedijos finansų priežiūros institucijai.
Lietuvos bankas šiandien nurodė, kad FRA tirtos įmonės nebuvo Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ klientės.
„Nepriklausomų auditorių atlikto tyrimo pirminės išvados rodo, kad nė viena iš 50 įmonių, kurias Švedijos televizija SVT įvardijo kaip galimus pinigų plovimo įrankius, nebuvo Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ klientais“, — komentare teigia Vytautas Valvonis, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius.
Jo teigimu, Lietuvos bankas padės Švedijos ir kitų Baltijos šalių institucijoms tęsti tyrimą dėl pinigų plovimo atvejų.
„Po 2017 m. pabaigoje atlikto tyrimo ir poveikio priemonių Lietuvos „Swedbank“ žymiai sustiprino pinigų plovimo prevenciją, o mes nuolat stebime padėtį“, — sakė p. Valvonis.
Priskaičiavo 10 lietuviškų
Paviešintoje FRA ataskaitoje minėtos 50 tirtų organizacijų neįvardijamos. Švedijos žiniasklaida anksčiau nedetalizavo, kiek ir į kurias įmones tekėjo įtartinos lėšos, tačiau portalas „15min.lt“ paskelbė, kad į 10-ies Lietuvos įmonių sąskaitas banke „Swedbank“ subyrėjo bent apie 15 mln. Eur, o pavedimų buvo per 350. Operacijas dažniausiai atliko „Danske Bank“ skandale minimų ofšorinių kompanijų kontroliuojamos „tuščios“ įmonės Londone.
Anot „15min.lt“, 282 pavedimai ir 12,77 mln. Eur sukapsėjo į vaikiškų vežimėlio gaminto „Tututis“ sąskaitas. Dar 39 pavedimai už 1,37 mln. Eur pasiekė automobilių prekybininkę UAB „Gelgotos transportas“. Tačiau yra ir smulkesnių gavėjų, tokių kaip dėvėtų drabužių pardavėja „Dolresta“, maisto pramonės įrenginių pardavėja UAB „Baltgina“, logistikos kompanijos „Kelin“, „Vilniaus tranzitas“, „Vlantana“, „Almatraks“, medienos įrenginių gamintoja „Kadis ir Ko“.
Galimo pinigų plovimo skandalas gerokai nurėžė „Swedbank“ akcijų vertę – šiuo metu Stokholmo biržoje jos kainuoja kiek daugiau nei 176 SEK, kai dar prieš SVT informacijos paviešinimą kainavo daugiau nei 200 SEK.
LB nurodo, kad Lietuvos bankų rinka, lyginant su Latvijos ir Estijos, išsiskiria itin mažu klientų nerezidentų skaičiumi, o tai yra svarbus riziką mažinantis veiksnys. Nerezidentų indėliai Lietuvoje sudaro 2,5% visų indėlių, paskolos – 1,8%.
Pinigų plovimo prevencijos teisinis reguliavimas pastaraisiais metais sparčiai tobulėjo ir Europoje, ir Lietuvoje – pavyzdžiui, smarkiai griežtėjo reikalavimai pažinti savo klientą, 2017 m. už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus įstatyme nustatytos didelės baudos: įstaigai – iki 10% bendrųjų metinių pajamų, jos vadovui – iki 5 mln. Eur.
Pareikalavo gilesnio tyrimo
VŽ rašė, kad išorės auditoriai jau pernai buvo atlikę „Swedbank“ vidinį tyrimą, kuris parodė, kad 2007-2015 m. „Swedbank“ su į pinigų plovimo skandalą įklimpusio Danijos banko „Danske Bank“ klientais sudarė 80 mlrd. SEK (7,6 mlrd. Eur) vertės pinigų plovimo požymių turinčių sandorių.
Švedijoje kilo nepasitenkinimo banga žiniasklaidai išsiaiškinus, kad net ir žinodama šio tyrimo rezultatus, „Swedbank“ vadovė viešai teigė, kad „Swedbank“ neįsivėlęs į jokias pinigų plovimo požymių turinčias operacijas.
Todėl keli stambūs „Swedbank“ akcininkai pareikalavo, kad bendrovė FRA išnagrinėtų ir dar pernai rudenį išorės auditorių išsiaiškintus faktus, kuriuos nuo žiniasklaidos ir investuotojų taip norėjo nuslėpti p. Bonnesen.
