Izoliacinė medžiaga būstui: saugu, tvaru, efektyvu

Publikuota: 2019-03-29

Kalbant apie ateities namus daugelis pirmiausiai pagalvoja apie tai, kad tai turi būti gerai izoliuotas, energijai neimlus ir, suprantama, mūsų klimatui pigus išlaikyti būstas. Norime neišlaidauti šildymui žiemą ir vėsinimui vasarą, būti tikri, kad izoliacinės medžiagos būsto konstrukcijas ne tik tinkamai apšiltins ir padės slopinti pašalinius garsus, bet ir neblogins pastato atsparumo ugniai. Ieškantiems tinkamos medžiagos šiems tikslams sprendimą pasiūlė... gamta. Apie jį kalbamės su technologijos mokslų dr. Audrone Endriukaityte, UAB „Paroc“ rinkodaros vadove Baltijos šalims.

Šiandien renovuojant ar statant namą labai svarbu parinkti tinkamas medžiagas, taip pat ir apšiltinimo. Į ką patartumėte atkreipti didžiausią dėmesį renkantis šias medžiagas?

Dar gerą dešimtmetį atgal pagrindinė šiltinimo medžiagos paskirtis buvo izoliuoti šilumą. Šią savybę apibrėžia medžiagos šilumos laidumo koeficientas: kuo jis mažesnis, tuo šiluminės savybės geresnės. Tačiau dabar, keičiantis statybos būdams, didėjant pastatų energinio naudingumo reikalavimams, rinkoms pasipildant vis naujomis medžiagomis, technologijomis ir naujais sprendimais, šilumos izoliaciją rinktis vien tik pagal šilumos laidumo savybes jau nepakanka. Todėl ir kalbame apie garso izoliavimą, apsaugą nuo ugnies, matmenų stabilumą veikiant temperatūrai, laidumą vandens garams, ilgaamžiškumą.

Mūsų drėgname ir dažnai lietingame klimate pastatų pamatai, sienos, stogai ir kitos konstrukcijos yra veikiamos drėgmės. Šiltinimo medžiagos turi, kaip žmonės sako, kvėpuoti, sudrėkę leisti išgaruoti vandeniui. Jei to nebus, sudrėkusi šiltinimo medžiaga ne tik kad praras savo savybes, bet ir užlaikydama drėgmę kenks pastato konstrukcijoms.
Todėl mūsų klimatui ypač tinka akmens vata. Tai produktas iš gamtos – ji gimsta 1.500oC temperatūroje išlydžius ir išplaušinus uolienas, pvz., bazalto, gabro, anortozito ar dolomito. Mažytėse akmens vatos porose oras užrakinamas ir taip sukuriama puiki, šilumą izoliuojanti, ilgaamžė ir nedegi izoliacija. Beje, mineralinėje vatoje „uždarytas“ nejudantis oras sudaro apie 95–98% tūrio – tai atskleidžia, kodėl ji ypač tinka įvairiems izoliavimo ir šiltinimo sprendimams.

Be to, ji nedrėksta ir puikiai leidžia išgaruoti drėgmei. Būtina akcentuoti, kad pastatus veikia ne tik išorės drėgmė, pvz., lietus, bet ir drėgmė, susidaranti patalpų viduje kvėpuojant žmonėms bei dėl jų veiklos, kylanti iš žemės konstrukcijų kapiliarais ir pan. Todėl projektuojant bei statant pastatus ir dėl šių priežasčių būtina pasirinkti tinkamus sprendimus ir medžiagas. „Paroc“ mineralinė vata ir paprastai bei lengvai montuojama, ir ypač tinka drėgnam klimatui, nes ji neįgeria drėgmės iš aplinkos ir išlieka sausa drėgnoje aplinkoje. Be to, kambario temperatūroje ji greitai džiūsta, yra atvira difuzijai, t. y. praleidžia garus net iš konstrukcijų ir neleidžia susidaryti kondensatui, atspari pelėsiui, o po drėgmės poveikio išlaiko šilumines izoliacijos savybes ir matmenis.

Šiandienos ir ateities statiniams keliami ypatingi energiniai reikalavimai. Kaip juos įgyvendinant gali pasitarnauti mineralinė vata?

Pirmiausia tenka konstatuoti, kad dėl klimato kaitos didelė kaltė tenka mūsų biurams ir namams – skaičiuojama, kad net 40% išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų į aplinką išskiria neapšiltinti ar prastai apšiltinti pastatai. O jei pastatą tinkamai izoliuosime, jis suvartos net iki 75% energijos mažiau. Taip pat svarbu tinkama izoliacija ir gamybiniuose pastatuose.
Tad drąsiai galime tvirtinti, kad tinkama pastatų ir jų įrengimų izoliacija gali pasitarnauti ne tik pasauliui, bet ir kiekvieno mūsų kišenei, nes gyvensime ir taupiau, ir komfortiškiau. „Paroc“ asortimentą sudaro šimtai gaminių, kurie specialiai sukurti statybinėms konstrukcijoms ar šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemoms, pramonei, jūriniams laivams statyti, energetikoje, priešgaisrinėje saugoje. Be to, esame sukūrę daugybę izoliavimo sprendimų naujiems ir renovuojamiems pastatams, pramonei, jūrinei pramonei, laivų statybai ir akustikai. Už jų slypi 80 metų akmens vatos gamybos patirtis, techninės žinios ir naujovės.

Užsiminėte apie priešgaisrinę saugą...

To gal ir nepastebime, bet aplinka, kurioje gyvename, keičiasi labai greitai. Mūsų buityje natūralias medžiagas pakeitė sintetiniai, polimeriniai gaminiai, pavyzdžiui, linines užuolaidas pakeitė nailonas, kapronas, didžioji drabužių dalis irgi yra nenatūralaus pluošto. O ką ir kalbėti apie baldus, indus ar techniką. Fire Safe Europe organizacijos (FSEU) duomenimis 1950-aisiais vidutinis laikas nuo užsidegimo iki staigaus ugnies išplitimo buvo 15 minučių. Po 25 metų, anot FSEU, laikas sutrumpėjo iki 5 minučių, o dabar lemtingomis sąlygomis ugnis gali išplisti per 3 minutes.

Izoliacinės medžiagos retai tampa gaisro priežastimi, tačiau kalbant apie saugumą reikia atkreipti dėmesį, kiek galima sumažinti gaisro riziką ir gaisro padarinius. Jeigu naudojame nedegias statybines medžiagas, nepabloginame pastato atsparumo ugniai. Bet jeigu jas naudojame degias, prisidedame prie spartesnio gaisro plitimo. Laikas yra lemiamas veiksnys kilus gaisrui. Kiek laiko turėsime žmonėms ir materialinėms vertybėms gelbėti, kiek laiko liks sustabdyti gaisro plitimą – tai bene reikšmingiausi dalykai.

Ar akmuo dega? Kaip minėjau, mineralinė vata gaminama iš uolienų, todėl tai jau gamtos dovana, kad ji nedegi ir priskiriama A1 arba A2-s1,d0 klasei. Verta prisiminti, kad ir mūro ar blokinių daugiabučių namų sienos, kol dar neapšiltintos, yra nedegios ir taip pat atitinka A1 klasę. Apšiltinus jas degiomis medžiagomis sienos gaisrinė klasė pasikeičia į žemesnę.

Mineralinė vata atitinka aukščiausios europinės statybos medžiagų degumo klasės reikalavimus ir išlieka atspari ugniai iki 1.000oC. Šios savybės suteikia laiko į gaisrą patekusiems žmonėms saugiai evakuotis. Dėl minėtų savybių mineralinė vata naudojama ir ekstremaliomis sąlygomis, pvz., jūrų pramonėje ir energijos gamyboje.

Klausimas apie vis stipriau žmoniją kankinančią „ligą“ – triukšmą: ar mineralinė vata, kaip izoliacinė medžiaga, gali padėti spręsti šią problemą?

Ne tik gali, bet ir svariai prisideda mažindama šią problemą. Kaip triukšmas kenkia žmogui, trikdo jo poilsį ir darbą, kalbama plačiai. Beje, tyrimai rodo, kad jau šiame šimtmetyje triukšmo lygis padidėjo apie 10 decibelų, o žmogaus ausis tai suvokia kaip 2 kartus stipresnį triukšmą.

Kaip žinome, daugiausiai laiko šiuolaikinis žmogus praleidžia patalpose, todėl svarbu, kad jos būtų apsaugotos ir nuo iš išorės sklindančio triukšmo, ir nuo keliamo pastatų viduje. Projektuojant apsaugą nuo triukšmo poveikio, akustinį patalpų komfortą, turi būti išsprendžiami triukšmo izoliacijos ir sugerties klausimai.

„Paroc“ akmens vata yra porėta medžiaga, dažnai naudojama daugiasluoksnėse konstrukcijose. Pastatų fasaduose ir stoguose naudojami „Paroc“ akmens vatos gaminiai apsaugo patalpas nuo išorėje sklindančio triukšmo, vidaus pertvarose ir perdangose sumontuota akmens vata slopina pastate sukelto triukšmo sklidimą.

Pastatai statomi ilgiems dešimtmečiams. Koks akmens vatos ilgaamžiškumas?

Čia vėl galiu atsakyti klausimu: o koks akmens ilgaamžiškumas? Kaip sakiau, akmens vata gaminama iš uolienų. Todėl ji tarnaus tiek pat, kiek tarnaus pastatas. Ir ne šiaip tarnaus, o visą pastato eksploatavimo laiką išlaikys tas pačias savybes. Mineralinė vata – ne tik šiandienos, bet ir ateities reikalavimus atitinkanti izoliacinė medžiaga.

Kita vertus, kalbant apie ilgaamžiškumą mes dažniausiai kalbame ne apie atskiro gaminio, bet viso pastato ar jo konstrukcijų ilgaamžiškumą. Štai čia ir susilieja į vieną visumą visos unikalios akmens vatos savybės: ir laidumas vandens garams, ir matmenų stabilumas, nedegumas, šiluminės savybės, laiko ir šiaurės klimato sąlygomis išbandyti sprendimai.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Inovatyvūs gaminiai ir spalvų sprendimai – Baltijos šalių rinkai Verslo tribūna

Didžiosios Britanijos aplinkotvarkos specialistai įvardindami 2019 m. vyrausiančias aplinkotvarkos...

Tinkamai suprojektuotos pastato inžinerinės sistemos taupo kaštus ir kuria komfortą Verslo tribūna 1

Darbo sąlygos pastate labiausiai priklauso nuo jame esančių ir veikiančių vidaus inžinerinių sistemų. Todėl...

Ateities statyba
2019.04.04
Izoliacinė medžiaga būstui: saugu, tvaru, efektyvu Verslo tribūna 6

Kalbant apie ateities namus daugelis pirmiausiai pagalvoja apie tai, kad tai turi būti gerai izoliuotas,...

Ateities statyba
2019.03.29
14 mln. Eur senų katilų keitimui: ar galima ir kaip pasinaudoti parama? Verslo tribūna 5

Jei jūsų namus šildo neefektyvus biomasę naudojantis katilas, galite pretenduoti gauti ES paramą jam...

Ateities statyba
2019.03.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau