„Mantingos“ tvarumo gairėse – be tvarios pakuotės, ir maisto švaistymo problemos sprendimas

– Kokias esmines tvaraus verslo gaires esate apsibrėžę? Kodėl, jūsų nuomone, tvarumas verslui šiandien ypatingai svarbus?

– Tvarumas nebėra pasirinkimas, tai – būtinybė. Tvarūs veiksmai bendrovėje „Mantinga“ įgyvendinami nuo pat jos atsiradimo, tvarumo reikšmė įmonei apibrėžta jos Kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos politikoje bei bendrovės strategijoje. Tvarumas yra viena iš pamatinių bendrovės vertybių.

Vienas iš pirmųjų tvarių žingsnių įmonėje buvo tai, kad pakeitėme amoniakinį šaldymą – amoniaką pradėjome transformuoti į angliarūgštę. Buvome pirmieji Baltijos šalyse prisitaikę šią technologiją. Prieš dešimtmetį, kai tik sužinojome apie tokią naujovę, pradėjome diegti eko blokus prie krosnių. Kokybei užtikrinti turime IFS, BRC standartus, aplinkosaugai – ISO 14001 standartą, dėl palmių aliejaus naudojimo – RSPO sertifikatą (šiuo metu jau 98 proc. viso naudojamo palmių aliejaus yra sertifikuota), UTZ licenciją tvaraus pupelių auginimo klausimu. Tiekėjams taikome etikos kodeksą, o iki 2025 m. žadame visiškai atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.

Svarbu ir tai, kad, eksportuojame produkciją į 37 pasaulio valstybes, o dalis jų turi griežtus reikalavimus ir, be tam tikrų tvarių sprendimų, verslo plėtra į kai kurias šalis būtų bene neįmanoma. Tai taip pat puiki paskata vystyti tvarią veiklą.

Drįsčiau teigti, kad būtent įdiegti minėtieji tvarūs sprendimai, ne tik vadovų, bet ir visų darbuotojų įsitraukimas į dialogą apie tvarumą bei tai, kad įmonės strategija paremta tvarumu, lemia mums konkurencinį pranašumą maisto gamybos rinkoje.

Sprendžia pakuočių ir maisto švaistymo problemą

– Kaip matuojate savo gaminamos produkcijos ir jų pakuočių tvarumą – draugiškumą aplinkai ir vartotojui? Ar esate linkę rinktis tvarias, inovatyvias produktų pakuotes?

– Pakuočių sektoriuje, kaip ir daugelyje kitų, šiuo metu pagrindinis dėmesys nukreiptas į tvarumą ir žiedinę ekonomiką, svarbu, kad pakuotė iš tikrųjų būtų draugiška aplinkai, o ne tai imituojanti. Tad matuojame kiekvieną gaunamą konkrečią pakuotę, jos plėvelę. Link pokyčio keliaujame žingsnis po žingsnio – pavyzdžiui, liepos mėnesį, po metus trukusių bandymų, iki šiol naudotą 30 mikronų fasavimo plėvelę pakeitėme plonesne – 25 mikronų fasavimo plėvele. Šis sprendimas leidžia ne tik sunaudoti 18 proc. mažiau plėvelės gaminiams, bet ir sumažinti sąnaudas.

Didžiausias iššūkis yra tai, jog ne patys gaminame pakuotes savo produktams, bet turime užtikrinti, kad ji atitiktų maisto produktų saugos reikalavimus, būti patogi naudojimui bei transportavimui. Nuolat bendraujame su pakuočių tiekėjais, ieškome alternatyvų ir savo produktų pakuočių sudėtį geriname.

– Tvarių pakuočių taikymas daugelyje verslo sričių – nemenkas iššūkis. Ne veltui, siekiant ženklaus pokyčio, VšĮ „Gamtos ateitis“ iniciatyva įsteigtas ir „Ateities pakuotės“ klubas, kurio tikslas – skatinti verslą ieškoti tvaresnių pakuočių sprendimų, naudoti lengviau perdirbamas pakuotes. Vis tik, ar tikrai įmanoma visiškai tvari pakuotė jūsų veiklos segmente?

– Mes ta kryptimi dirbame. „Mantingos“ siekis – iki 2030 m. turėti tik 100 proc. perdirbamas pakuotes. Vis tik svarbu suprasti, kad dauguma mūsų produkcijos nenugula lentynose, bet tenka veiklos partneriams, todėl mums aktualus produktų fasavimas. Pakuotes bandymams įmonės viduje atlikti mums reikalinga ne pati žaliava, bet jau galutinė pakuotė. Šiuo metu, orientuojantis į mūsų tikslą, bandymus atliekame su perdirbamomis pakuotėmis.

Beje, mums, kaip gamybininkams, ko gero svarbiausias klausimas yra maisto švaistymas. Į jį žiūrime labai atsakingai. Dalį tešlos atraižų, kurios yra tinkamos, sugrąžiname atgal į gamybą. Maisto atliekos, kurios yra netinkamos, panaudojamos biodujų gamybai. Labai svarbu, jog pavyksta maisto produktus ar jų atliekas ne išmesti, bet panaudoti antrinės energijos gamybai. Produkcija, kurios negalime parduoti, nes neatitinka svorio ar vizualinių reikalavimų, tačiau yra kokybiška, vaišiname kolegas. Dalis tokios produkcijos parduodama pigiau. Taip pat tokią produkciją perduodame „Maisto bankui“, „Caritui“, Maltos ordino pagalbos tarnybai bei kitoms organizacijoms. Mūsų tikslas – kuo didesniam pardavimui netinkamos, bet kokybiškos produkcijos kiekiui suteikti antrą gyvenimą: pavaišinti darbuotojus, labdaros ir paramos organizacijas. Maisto švaistymo rodiklių gerinimui itin padeda ir darbuotojams iškelti motyvaciniai tikslai – priedai už mažesnį gamyboje susidarančių nestandartinių gaminių bei jų atraižų kiekį.

Didžiausia vertybė – darbuotojai

– Tarp tvarumo dedamųjų – veiklos poveikio aplinkai mažinimas, draugiškų aplinkai ir vartotojui produktų bei pakuočių portfelio plėtra, socialinė atsakomybė, indėlis į darbuotojų gerovę. Kuris tvarumo principų jums svarbiausias? Ar dėliojate juos pagal prioritetą?

– Nemanau, kad būtų teisinga dėlioti prioritetus. Visi aspektai ir yra tvarumo visuma, ne tik aplinkosauga ar socialinė atsakomybė, tad visos dedamosios vienodai svarbios. Žinoma, mums, kaip įmonei, didžiausia vertybė buvo ir liks darbuotojai.

Darbuotojus, kurie gyvena toliau, įmonė nuveža ir parveža iš darbo, jiems mokami motyvaciniai priedai. Darbo metu jie vaišinami pietumis, kava, įvairiais saldėsiais. „Mantingos“ darbuotojai taip pat gali pasinaudoti nuolaidomis įmonės produkcijai įsigyti. Rūpinantis darbuotojų saugumu, darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų visame pasaulyje ir darbo metu, ir po darbo valandų. Taip pat, skatinant kolegiškumą, įmonė apmoka transporto išlaidas darbuotojams nusprendus vykti į ekskursijas. Darbuotojams buriantis į bendraminčių klubus, „Mantinga“ prisideda prie jų finansavimo.

Mums svarbu, kad darbuotojai jaustų nuolatinį rūpestį. Tad kartu su jais pažymime jiems svarbius gyvenimo momentus: įteikiame dovanas gimtadienių proga, gimus vaikui. Rūpinamės „mantingiečių“ laisvalaikiu – organizuojame renginius, į kuriuos stengiamės įtraukti ir darbuotojų šeimas. Ypatingą dėmesį skiriame ir kolegų vaikams: organizuojame jiems stovyklas, dalinai kompensuojame būrelius, skatiname jų edukaciją, mokome IT pažangumo. Taip pat apdovanojame geriausiai besimokančias darbuotojų atžalas, padedame vaikus išleisti į pirmąją klasę, organizuojame šventes, skirtas vaikų pasiekimams paminėti.

– Kiek Jums svarbi socialinė atsakomybė? Kokie veiksmai atliekami šioje srityje šiandien? Kaip vystoma „Mantingos“ labdaros ir paramos fondo veikla?

– Nuo pat įmonės įkūrimo atsakingai žiūrėjome ir į mus supančią bendruomenę, darbuotojus, pagalbą tiems, kam jos reikia labiausiai. Didelė dalis mūsų iniciatyvų gyvuoja jau daugiau nei dešimtmetį. Remiame įvairias paramos organizacijas tiek maisto produktais, tiek finansine išraiška. Svarbiausia mūsų socialinės atsakomybės kryptimi yra švietimas. Mums nuoširdžiai rūpi mūsų miesto ir regiono vaikų ateitis, todėl jiems siekiame sudaryti bent jau panašias ugdymo sąlygas, kokias suteikia didieji Lietuvos miestai – Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Juk net ir gyvendami mažesniame mieste, Marijampolėje, mes nesame kažkuo prastesni. Dėl to 2019 m. papildomai pasitvirtinome naują kryptį – „Švietimas ir verslumo ugdymas“ ir sėkmingai jau tris metus, net ir pandemijos laikotarpiu, tuo keliu einame.

Kalbant apie „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ veiklą, šis sėkmingai įgyvendina ĮSA tikslus socialinėje srityje: teikia finansinę ir kitokią paramą švietimo, kultūros, sporto, socialiniams projektams, kuriuos dažnai įgyvendina kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis ar kitais partneriais. 2021 m. „Mantingos labdaros ir paramos fondo“ vykdomos veiklos prioritetai: skatinti pažangesnius ugdymo metodus Marijampolės savivaldybės švietimo įstaigose, remti vietos bendruomenės švietimo iniciatyvas, skatinti jaunimo verslumą. Kitos fondo veiklos sritys apima paramą švietimo, socialinėms įstaigoms ir socialiai remtiniems asmenims, pagalbą organizuojant Marijampolės miesto kultūrinius ir sporto renginius, jaunimo iniciatyvų skatinimą, mokyklų, organizacijų, bendruomenių projektų, padedančių vaikams ir jaunimui siekti žinių, skatinančių jų kūrybiškumą, pilietiškumą, atveriančių galimybes žmonėms burtis ir veikti, rėmimą. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius į paramą investavome virš 175 tūkst. eurų, produktais skiriamos paramos vertė sudarė daugiau nei 97 tūkst. eurų.

– Kokios kitos tvarios iniciatyvos verslo laukia artimiausioje ateityje?

– Šiuo metu kaip tik kuriame tvarumo strategiją. Ji mums padės veikti dar nuosekliau ir tikslingiau – pradėsime vertinti C02 pėdsaką ir nusistatysime tikslus, kiek norime jo sumažinti, atviriau komunikuosime. Taip pat svarbu paminėti, jog planuojame, kad iki 2030 m. visos įmonės naudojamos pakuotės bus 100 proc. perdirbamos.

Pernai įkurtas „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 28 Lietuvos įmones, tarp jų – gėrimų gamintojai, maisto pramonės, statybinių medžiagų, pakuočių gamybos ir kitų sektorių bendrovės. „Ateities pakuotės“ klubo tikslas – skatinti Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalintis gerosiomis praktikomis šioje srityje, įgyvendinti aplinkosaugines iniciatyvas ir Lietuvos visuomenėje ugdyti ekologinį sąmoningumą.

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.