Maskva–Pekinas: proveržio nėra

Nuo to momento, kai Vakarai pritaikė Rusijai pirmąsias sankcijas dėl agresijos Ukrainoje, Kremlius ėmėsi demonstruoti, kad jei prireiks, bendradarbiavimą su Europos Sąjunga pakeis ekonomine nauda, gaunama iš ryšių su Kinija. Tačiau tiek oficialusis Pekinas, tiek privatūs Kinijos investuotojai į draugystę su šia šalimi iki šiol žvelgia atsargiai ir pasveria kiekvieną žingsnį.

Analitikų teigimu, Kinija apskaičiuoja kiekvieną santykių su Rusija žingsnį, o svarbiausias tikslas – atpigę rusų ištekliai. BRENTO LEWINO („BLOOMBERG“) NUOTR.

Rusijos prekyba su ES ir Kinija,
mln. USD

Eksportas į ES 255.538
Eksportas į Kiniją 35.631
Importas iš ES 130.409
Importas iš Kinijos 53.212

ŠALTINIAI: ROSSTAT, „KOMMERSANT“ Kremlius pastaruoju metu panaikino daugelį neformalių apribojimų, kurie iki šiol stabdė Kinijos investicijas Rusijoje. Abiejų šalių įvairaus lygio oficialios delegacijos dažniau keičiasi vizitais, padaugėjo dvišalių komisijų, tačiau akivaizdu: Kinijos valdžia jokių dovanų Rusijai nedalys, nebent, naudodamasi geopolitine situacija, sieks gauti rusiškų žaliavų už labai gerą kainą, rašo Rusijos dienraštis „Kommersant“.
Pastarųjų daugiau nei dešimties metų bendrų Rusijos ir Kinijos projektų dinamika nerodo itin intensyvaus dvišalio ekonominio bendradarbiavimo, nors tuo laikotarpiu Kinijos ekonomika sparčiai augo. Pirmąjį didelį sandorį su kinais sudarė „Rosneft“ 2004-aisiais, kai įsipareigojo patiekti bendrovei „China National Petroleum Corporation“ (CNPC) 48 mln. tonų naftos. Anot apžvalgininkų, „Rosneft“ tapo bendradarbiavimo su Kinija energetikos srityje lydere, o dabartinis bendrovės vadovas Igoris Sečinas – šios krypties kuratoriumi.