Kas yra Lietuva? Kaunas ir provincija

Galima sakyti, jog Laisvės alėja yra Kauno simbolis. Ji šiuo metu negali džiaugtis gyvybingumu, klestėjimu, tačiau žadate jai permainų. Kokį Kauną kuriate kaip meras, kaip vertinate dabartinę padėtį ir kokią kryptį renkatės?

Žinoma, ne tik kauniečiams Kaunas asocijuojasi su Laisvės alėja. Mes dar

prieš rinkimus buvome užsibrėžę pradėti jos rekonstrukciją, bet tam reikia sukurti atitinamą erdvę. Pakeistas grindinys negarantuoja, jog čia gyvybė prasidės. O kalbant apskritai apie Kauną – tai jis pirmiausia turi būti aukštojo mokslo centras, laisvoji ekonominė zona ir Kauno oro uostas. Dedame pastangas, kad šalia Karmėlavos atsirastų viešasis logistikos ir oro parkas. Ir kolegoms nuolat sakau, mums nereikia konkuruoti su Vilniumi, Kaunas daugiau orientuojasi į istorines vertybes. Šiemet miestas mini laikinosios sostinės 90-metį. Ir manau, kad tiek, kiek Kaunas davė Lietuvai, ji jam nedavė. Ir Lietuva dar negrąžino tos skolos.

Kalbate lozungais. Tada galima sakyti, Kaunas Lietuvai davė ne tik gerų dalykų...

Galima ir taip sakyti. Tačiau Vilnius buvo okupuotas, o kaip sakė prezidentas

Antanas Smetona – „kas yra mūsų Lietuvėlė? Kaunas ir provincija.“ Ar ne taip buvo? Iš tiesų nenoriu, kad kažkas kažkokią skolą grąžintų. Tiesiog siekiu, kad Kaunas nebūtų diskriminuojamas visų kitų regionų sąskaita, ypač sostinės. Turime didelį potencialą, tačiau dirbtinai žlugdomi ar vilkinami kai kurie sprendimai valstybės mastu.

Taip nėra ir nebus, kad valstybė lengva ranka dalintų pinigus savivaldai. Merai, tarkime, Birštono ir Druskininkų, Palangos ir Neringos, yra nuolat lyginami. Susidaro įspūdis, jog vieniems sekasi tvarkyti savo miestus, kitiems – nelabai. Jūs kalbate apie pagalius kišamus į Kauno ratus, kaip konkrečiai Vyriausybė trukdė plėtotis Kaunui?

Buvusi Vyriausybė net neleido, kad viešasis logistikos centras gautų nacionalinės svarbos statusą. Nuo 2007 m. dėl to mušamės. Žinoma, Kaunas yra praleidęs kelis šansus, ypač po to, kai tuometinio mero Vytauto Šustausko laikais iš konkurso buvo pašalinta švedų „Vattenfal“ kompanija, norėjusi privatizuoti Kauno šilumos ūkį. Per visas ambasadas nuskriejo žinios, jog miestas iš konkurso pašalina skaidriai, sąžiningai laimėjusį investuotoją.

Kelerius metus kitų šalių ambasadoriai aplenkdavo Kauną. Buvusi kadencija pasistengė į Kauną atvesti „Gazpromą“, dabar dalykiškai bendraujame su šia kompanija. Vis dėlto Kaunas sėdi ant vieno vamzdžio ir mums reikia sukti galvą dėl energetikos reikalų.
Tačiau galime džiaugtis „Reval Hotel“ investicijomis, jų viešbučiu „Reval Hotel Neris“ Kaune. Viskas juda į priekį, tik tam reikia laiko, darbo stiprinant įvaizdį. Anksčiau ir Druskininkai prastai gyveno. Tačiau šio miesto meras dirba jau 3 kadencija. Jei taip bus, kad ir aš turėsiu tiek laiko, net neabejoju – Kaunas pražys visai kitomis spalvomis.

Ką konkrečiai nuveikėte, kad tos strateginės užduotys, pavyzdžiui, oro parkas virstų kūnu?

Vilniaus oro uosto problemos neturi būti sprendžiamo regiono sąskaita. Manau, neatsitiktinai dabar girdime susisiekimo viceministro pareiškimus apie planus įšaldyti Kauno oro uostą. Tokių atsitiktinumų nebūna. Kauno oro uostas prieš 10 m. merdėjo turėdamas ilgiausią Lietuvoje pakilimo taką, būdamas puikioje geografinėje vietoje. Dabar turime planų ir potencialių investuotojų, todėl mums nesuprantama valstybinė pozicija. Neatmetame galimybės, kad

savivaldybė galėtų tapti Kauno oro uosto savininke, tada mes galėtume geriau plėtoti šį objektą. Tereikėtų perimti iš Vyriausybės šio oro uosto steigėjo funkcijas.

Kalbama, jog Kaunas nesugebėjo pritraukti vienos vokiečių kompanijos, kuri esą buvo pasirengusi investuoti į ir statyti čia naują stadioną.

Tie vokiečiai buvo susitikę su mūsų administracijos direktoriumi, jiems buvo išdėstytos galimybės, kur ir kas galėtų būti statoma. Mes su Krašto

apsaugos ministerija deramės dvejus metus, kad būtų iškeltos karinės oro pajėgos iš Aleksoto. Ten atsilaisvins apie 28 ha žemės sklypas. Potencialūs investuotojai domėjosi Dariaus ir Girėno stadionu, mes juos informavome, kad dėl paveldosaugos svarbos šio stadiono griauti negalima. O jų sąlyga buvo tokia – visiškai plynas laukas. Mes siūlėme nelįsti prie paveldo, o statyti naują stadioną geroje strateginėje pozicijoje, ant Aleksoto kalno. Jie žadėjo pagalvoti ir užsiėmė tik viešaisiais ryšiais. Neatsitiktinai apie šią istoriją straipsnis pasirodė prieš liberalcentristo Gintauto Babravičiaus išrinkimą Vilniaus vicemeru, Liberalų ir centro sąjungos partijos pirmininku; neatsitiktinai ponas Babravičius yra Liutauro Varanavičiaus, Lietuvos futbolo federacijos vadovo, pavaduotojas. Mes tuos dalykus matome, pastebime ir straipsnius apie tai. Bet tie vokiečiai daugiau neatsiliepė. Kodėl jie sako, kad Kaune investuos 20 mln. Lt, o paskui pakeliui į Vilnių investicijų suma išauga iki 80 mln. Lt? Vis dėlto mūsų pasiūlymas tebegalioja tariamiems vokiečiams. Taip sakau, nes atsivežti vokiškai kalbantį žmogų yra viena, o padorumas reikalauja bent jau atsakyti į mūsų pateiktą pasiūlymą.

Ne be skandalų prasidėjo ir Kauno sporto ir pramogų arenos statybos Nemuno saloje, kokia dabar padėtis?

Metų pabaigoje turėtume užkelti stogą. Kitais metais prasidės vidaus įrangos darbai. 172 mln. Lt vertės projektą įgyvendina „Vėtrūna“. 50 mln. Lt skirta iš valstybės investicijų programos, 50 mln. Lt – iš Europos Sąjungos paramos lėšų, likę 70 mln. Lt – savivaldybės arba privataus kapitalo lėšos. Kitą savaitę prasidės derybos su Ūkio banko konsorciumu. Jie vieninteliai pateikė pasiūlymą tapti būsimos arenos operatoriais. Konsorciumas prašo po 3 mln. Lt už kiekvienus

metus. Savivaldybei ši kaina nepriimtina, nes tai būtų apie 75 mln. Lt per 25 metus. Deramės dėl mažesnės kainos, svarstome, gal galima atleisti operatorių nuo žemės mokesčio. Apmaudu, jog konkurencija nebuvo didelė – tarptautiniai operatoriai prieš pat konkursą atsisakė jame dalyvauti. Jie sako dėl ekonominės padėties naujų projektų nesiimantys.

Miestams sudėtinga surinkti mokesčius, rinkliavas, kokia padėtis Kaune?

Gyventojų pajamų mokesčiai anksčiau krisdavo į teritorinę mokesčių

inspekcijos kasą, žinodavome, kiek jo „sukrito“. Dabar esame tamsiame kambaryje – nuo sausio GPM „krenta“ į valstybinę mokesčių inspekciją, į bendrą katilą. Ji Kaunui perveda įstatymu nustatytą GPM procentą. Mes, kaip ir kiti didieji miestai, esame savotiški mažųjų donorai.
Kaip ir kalbant apie kelių remontą, didieji miestai negauna reikalingo finansavimo. Šiemet iš Kelių priežiūros fondo gavome 11 mln. Lt kelių priežiūrai, o Kauno poreikis 80–90 mln. Lt kasmet. Galime tik duobes patvarkyti, o po žiemos sezono vėl tą patį pradėti iš naujo. Netekęs kantrybės, išsiaiškinau, kiek kauniečiai moka akcizo už degalus – 179 mln. Lt sumokėta 2008 m. Netikiu, kad kauniečiai važinėja vien miesto gatvėse. Malonu, kai į kaimą vyksti naujai asfaltuotu keliu, tačiau juo važiuoji kone vienas. Ar taip svarbu juos asfaltuoti?.. Kai dar didžiuosiuose miestuose yra tų žvyrkelių.

Ar tiesa, kad dėl GPM perskirstymo miestai lyg ir paleidžia investuotojus, esą jei mokesčiai keliauja į bendrą katilą, nėra ko dėti pastangas prisiviliojant vieną ar kitą gamyklos statytoją?

Taip, ypač dabar. Iš esmės jokio skirtumo, ar pas tave dirbs verslas, ar ne.

Jau seniai sakau, kad Lietuvoje nesivadovaujama Europos vietos savivaldos chartija, kuri sako, kad savivaldybių tarybos tvirtina savarankiškus biudžetus. Dabar miestai ir rajonai netvarko savo iždo, išskyrus rinkliavas už automobilių stovėjimą, turgus, prekyviečių licencijas. Visa kita mums nuleidžiama. Tai yra absoliučiai blogai.

Minėjote, jog pastaruoju metu daug dėmesio skiriate verslo aplinkos gerinimui. Kokiais būdais tai darote?

Atsisakėme rinkliavų už lauko kavinių įrengimą. Paprašėme, kad jie tiesiog

prisidėtų prie Kauno gražinimo. Kas gėlių prisodino, kas stovą dviračiams pastatė, kas muzikantą užsakė. Verslininkai kreipėsi, kad būtų sutrumpintas mokėjimo už automobilių stovėjimą laikas nuo 19 val. iki 18 val. Sutrumpinome, vakarais miestas tapo gyvensis. Laisvės alėjos, senamiesčio kavinėms, knygynams, suvenyrų parduotuvėlėms ir dar keletui verslų, kuriančių miestui pridėtinę vertę, ne taip kaip batų parduotuvės, nekilnojamojo turto mokestį sumažinome nuo 0,9% iki 0,6% turto vertės.

O kuo skiriasi kavinė ir batų parduotuvė? Ar šiuo atveju nediskriminuojate batų pardavėjų?

Patikėkite, kavinę išlaikyti daug brangiau negu batų parduotuvę. Pastarajai užtenka nusamdyti dvi gražias pardavėjas, vieną pastatai prie kasos, kitą kaip konsultantę batams pardavinėti. O kavinei reikia išlaikyti virtuvę, padavėjus. Nemanau, kad tai diskriminavimas, Jei norime, kad Laivės alėja būtų kitokia, reikia padėti tam verslui, kuris kuria pridėtinę vertę. Kita vertus, mes jau seniai pastebėjome, kad Laisvės alėja niekada nebebus prekybinė gatvė.