Kas yra Lietuva? Kaunas ir provincija

Publikuota: 2009-08-30
Atnaujinta 2015-06-08 17:42

Galima sakyti, jog Laisvės alėja yra Kauno simbolis. Ji šiuo metu negali džiaugtis gyvybingumu, klestėjimu, tačiau žadate jai permainų. Kokį Kauną kuriate kaip meras, kaip vertinate dabartinę padėtį ir kokią kryptį renkatės? Žinoma, ne tik kauniečiams Kaunas asocijuojasi su Laisvės alėja. Mes dar prieš rinkimus buvome užsibrėžę pradėti jos rekonstrukciją, bet tam reikia sukurti atitinamą erdvę. Pakeistas grindinys negarantuoja, jog čia gyvybė prasidės. O kalbant apskritai apie Kauną – tai jis pirmiausia turi būti aukštojo mokslo centras, laisvoji ekonominė zona ir Kauno oro uostas. Dedame pastangas, kad šalia Karmėlavos atsirastų viešasis logistikos ir oro parkas. Ir kolegoms nuolat sakau, mums nereikia konkuruoti su Vilniumi, Kaunas daugiau orientuojasi į istorines vertybes. Šiemet miestas mini laikinosios sostinės 90-metį. Ir manau, kad tiek, kiek Kaunas davė Lietuvai, ji jam nedavė. Ir Lietuva dar negrąžino tos skolos.

Kalbate lozungais. Tada galima sakyti, Kaunas Lietuvai davė ne tik gerų dalykų... Galima ir taip sakyti. Tačiau Vilnius buvo okupuotas, o kaip sakė prezidentas Antanas Smetona – „kas yra mūsų Lietuvėlė? Kaunas ir provincija.“ Ar ne taip buvo? Iš tiesų nenoriu, kad kažkas kažkokią skolą grąžintų. Tiesiog siekiu, kad Kaunas nebūtų diskriminuojamas visų kitų regionų sąskaita, ypač sostinės. Turime didelį potencialą, tačiau dirbtinai žlugdomi ar vilkinami kai kurie sprendimai valstybės mastu.

Taip nėra ir nebus, kad valstybė lengva ranka dalintų pinigus savivaldai. Merai, tarkime, Birštono ir Druskininkų, Palangos ir Neringos, yra nuolat lyginami. Susidaro įspūdis, jog vieniems sekasi tvarkyti savo miestus, kitiems – nelabai. Jūs kalbate apie pagalius kišamus į Kauno ratus, kaip konkrečiai Vyriausybė trukdė plėtotis Kaunui? Buvusi Vyriausybė net neleido, kad viešasis logistikos centras gautų nacionalinės svarbos statusą. Nuo 2007 m. dėl to mušamės. Žinoma, Kaunas yra praleidęs kelis šansus, ypač po to, kai tuometinio mero Vytauto Šustausko laikais iš konkurso buvo pašalinta švedų „Vattenfal“ kompanija, norėjusi privatizuoti Kauno šilumos ūkį. Per visas ambasadas nuskriejo žinios, jog miestas iš konkurso pašalina skaidriai, sąžiningai laimėjusį investuotoją. Kelerius metus kitų šalių ambasadoriai aplenkdavo Kauną. Buvusi kadencija pasistengė į Kauną atvesti „Gazpromą“, dabar dalykiškai bendraujame su šia kompanija. Vis dėlto Kaunas sėdi ant vieno vamzdžio ir mums reikia sukti galvą dėl energetikos reikalų.
Tačiau galime džiaugtis „Reval Hotel“ investicijomis, jų viešbučiu „Reval Hotel Neris“ Kaune. Viskas juda į priekį, tik tam reikia laiko, darbo stiprinant įvaizdį. Anksčiau ir Druskininkai prastai gyveno. Tačiau šio miesto meras dirba jau 3 kadencija. Jei taip bus, kad ir aš turėsiu tiek laiko, net neabejoju – Kaunas pražys visai kitomis spalvomis.

Ką konkrečiai nuveikėte, kad tos strateginės užduotys, pavyzdžiui, oro parkas virstų kūnu? Vilniaus oro uosto problemos neturi būti sprendžiamo regiono sąskaita. Manau, neatsitiktinai dabar girdime susisiekimo viceministro pareiškimus apie planus įšaldyti Kauno oro uostą. Tokių atsitiktinumų nebūna. Kauno oro uostas prieš 10 m. merdėjo turėdamas ilgiausią Lietuvoje pakilimo taką, būdamas puikioje geografinėje vietoje. Dabar turime planų ir potencialių investuotojų, todėl mums nesuprantama valstybinė pozicija. Neatmetame galimybės, kad savivaldybė galėtų tapti Kauno oro uosto savininke, tada mes galėtume geriau plėtoti šį objektą. Tereikėtų perimti iš Vyriausybės šio oro uosto steigėjo funkcijas.

Kalbama, jog Kaunas nesugebėjo pritraukti vienos vokiečių kompanijos, kuri esą buvo pasirengusi investuoti į ir statyti čia naują stadioną. Tie vokiečiai buvo susitikę su mūsų administracijos direktoriumi, jiems buvo išdėstytos galimybės, kur ir kas galėtų būti statoma. Mes su Krašto apsaugos ministerija deramės dvejus metus, kad būtų iškeltos karinės oro pajėgos iš Aleksoto. Ten atsilaisvins apie 28 ha žemės sklypas. Potencialūs investuotojai domėjosi Dariaus ir Girėno stadionu, mes juos informavome, kad dėl paveldosaugos svarbos šio stadiono griauti negalima. O jų sąlyga buvo tokia – visiškai plynas laukas. Mes siūlėme nelįsti prie paveldo, o statyti naują stadioną geroje strateginėje pozicijoje, ant Aleksoto kalno. Jie žadėjo pagalvoti ir užsiėmė tik viešaisiais ryšiais. Neatsitiktinai apie šią istoriją straipsnis pasirodė prieš liberalcentristo Gintauto Babravičiaus išrinkimą Vilniaus vicemeru, Liberalų ir centro sąjungos partijos pirmininku; neatsitiktinai ponas Babravičius yra Liutauro Varanavičiaus, Lietuvos futbolo federacijos vadovo, pavaduotojas. Mes tuos dalykus matome, pastebime ir straipsnius apie tai. Bet tie vokiečiai daugiau neatsiliepė. Kodėl jie sako, kad Kaune investuos 20 mln. Lt, o paskui pakeliui į Vilnių investicijų suma išauga iki 80 mln. Lt? Vis dėlto mūsų pasiūlymas tebegalioja tariamiems vokiečiams. Taip sakau, nes atsivežti vokiškai kalbantį žmogų yra viena, o padorumas reikalauja bent jau atsakyti į mūsų pateiktą pasiūlymą.

Ne be skandalų prasidėjo ir Kauno sporto ir pramogų arenos statybos Nemuno saloje, kokia dabar padėtis? Metų pabaigoje turėtume užkelti stogą. Kitais metais prasidės vidaus įrangos darbai. 172 mln. Lt vertės projektą įgyvendina „Vėtrūna“. 50 mln. Lt skirta iš valstybės investicijų programos, 50 mln. Lt – iš Europos Sąjungos paramos lėšų, likę 70 mln. Lt – savivaldybės arba privataus kapitalo lėšos. Kitą savaitę prasidės derybos su Ūkio banko konsorciumu. Jie vieninteliai pateikė pasiūlymą tapti būsimos arenos operatoriais. Konsorciumas prašo po 3 mln. Lt už kiekvienus metus. Savivaldybei ši kaina nepriimtina, nes tai būtų apie 75 mln. Lt per 25 metus. Deramės dėl mažesnės kainos, svarstome, gal galima atleisti operatorių nuo žemės mokesčio. Apmaudu, jog konkurencija nebuvo didelė – tarptautiniai operatoriai prieš pat konkursą atsisakė jame dalyvauti. Jie sako dėl ekonominės padėties naujų projektų nesiimantys.

Miestams sudėtinga surinkti mokesčius, rinkliavas, kokia padėtis Kaune? Gyventojų pajamų mokesčiai anksčiau krisdavo į teritorinę mokesčių inspekcijos kasą, žinodavome, kiek jo „sukrito“. Dabar esame tamsiame kambaryje – nuo sausio GPM „krenta“ į valstybinę mokesčių inspekciją, į bendrą katilą. Ji Kaunui perveda įstatymu nustatytą GPM procentą. Mes, kaip ir kiti didieji miestai, esame savotiški mažųjų donorai.
Kaip ir kalbant apie kelių remontą, didieji miestai negauna reikalingo finansavimo. Šiemet iš Kelių priežiūros fondo gavome 11 mln. Lt kelių priežiūrai, o Kauno poreikis 80–90 mln. Lt kasmet. Galime tik duobes patvarkyti, o po žiemos sezono vėl tą patį pradėti iš naujo. Netekęs kantrybės, išsiaiškinau, kiek kauniečiai moka akcizo už degalus – 179 mln. Lt sumokėta 2008 m. Netikiu, kad kauniečiai važinėja vien miesto gatvėse. Malonu, kai į kaimą vyksti naujai asfaltuotu keliu, tačiau juo važiuoji kone vienas. Ar taip svarbu juos asfaltuoti?.. Kai dar didžiuosiuose miestuose yra tų žvyrkelių.

Ar tiesa, kad dėl GPM perskirstymo miestai lyg ir paleidžia investuotojus, esą jei mokesčiai keliauja į bendrą katilą, nėra ko dėti pastangas prisiviliojant vieną ar kitą gamyklos statytoją? Taip, ypač dabar. Iš esmės jokio skirtumo, ar pas tave dirbs verslas, ar ne. Jau seniai sakau, kad Lietuvoje nesivadovaujama Europos vietos savivaldos chartija, kuri sako, kad savivaldybių tarybos tvirtina savarankiškus biudžetus. Dabar miestai ir rajonai netvarko savo iždo, išskyrus rinkliavas už automobilių stovėjimą, turgus, prekyviečių licencijas. Visa kita mums nuleidžiama. Tai yra absoliučiai blogai.

Minėjote, jog pastaruoju metu daug dėmesio skiriate verslo aplinkos gerinimui. Kokiais būdais tai darote? Atsisakėme rinkliavų už lauko kavinių įrengimą. Paprašėme, kad jie tiesiog prisidėtų prie Kauno gražinimo. Kas gėlių prisodino, kas stovą dviračiams pastatė, kas muzikantą užsakė. Verslininkai kreipėsi, kad būtų sutrumpintas mokėjimo už automobilių stovėjimą laikas nuo 19 val. iki 18 val. Sutrumpinome, vakarais miestas tapo gyvensis. Laisvės alėjos, senamiesčio kavinėms, knygynams, suvenyrų parduotuvėlėms ir dar keletui verslų, kuriančių miestui pridėtinę vertę, ne taip kaip batų parduotuvės, nekilnojamojo turto mokestį sumažinome nuo 0,9% iki 0,6% turto vertės.

O kuo skiriasi kavinė ir batų parduotuvė? Ar šiuo atveju nediskriminuojate batų pardavėjų? Patikėkite, kavinę išlaikyti daug brangiau negu batų parduotuvę. Pastarajai užtenka nusamdyti dvi gražias pardavėjas, vieną pastatai prie kasos, kitą kaip konsultantę batams pardavinėti. O kavinei reikia išlaikyti virtuvę, padavėjus. Nemanau, kad tai diskriminavimas, Jei norime, kad Laivės alėja būtų kitokia, reikia padėti tam verslui, kuris kuria pridėtinę vertę. Kita vertus, mes jau seniai pastebėjome, kad Laisvės alėja niekada nebebus prekybinė gatvė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
P. Porošenka paskelbė apie nuo Maskvos nepriklausomos Ukrainos stačiatikių bažnyčios įkūrimą 15

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka Kijeve pasibaigus istoriniam ortodoksų sinodui paskelbė apie atskiros...

Verslo aplinka
2018.12.15
Lietuva suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos 3

Lietuva šią savaitę suteikė politinį prieglobstį dar vienam aktyvistui iš Rusijos.

Verslo aplinka
2018.12.15
Kandidatų į prezidentus varžybose pirmauja G. Nausėda ir I. Šimonytė – apklausa 13

Tarp kandidatų į prezidentus daugiausia paramos sulaukia ekonomistas Gitanas Nausėda ir parlamentarė Ingrida...

Verslo aplinka
2018.12.15
Apklausa: populiariausi išlieka konservatoriai ir valstiečiai 4

Populiariausiomis tarp partijų išlieka opoziciniai konservatoriai ir valdantieji „valstiečiai“, rodo...

Verslo aplinka
2018.12.15
Mokytojų streikai kirto per S. Skvernelio reitingus 3

Dėl mokytojų streiko smuko ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio populiarumas – palankiai vertinančių jo...

Verslo aplinka
2018.12.15
S. Skvernelis informaciją apie grėsmes perdavė ir V. Pranckiečiui, konservatoriams neduos  1

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako riboto naudojimo informaciją apie galimas grėsmes perdavęs ir...

Verslo aplinka
2018.12.14
Laukiama prezidentės apsisprendimo dėl kitų metų biudžeto, galimas veto

Iki kitos savaitės pabaigos prezidentė Dalia Grybauskaitė turi apsispręsti, ar pasirašyti Seimo priimtą 2019...

Verslo aplinka
2018.12.14
Derybos dėl ilgamečio ES biudžeto užtruks ilgiau nei tikėtasi Premium

Europos Sąjungos šalių derybos dėl būsimo daugiamečio bendrijos biudžeto truks ilgiau nei planuota ir baigsis...

Verslo aplinka
2018.12.14
Valdantieji vėl bando prastumti LRT parlamentinio tyrimo išvadas 2

Seimo valdantieji vėl stumia prieštaringai vertinamų ir politizuotomis vadinamų Lietuvos nacionalinio radijo...

Verslo aplinka
2018.12.13
Seimas nebenori tirti padėties žemės ūkio sektoriuje

Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) neteks atlikti parlamentinio tyrimo dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

Verslo aplinka
2018.12.13
Ūkio ministerija dar kartą mažina verslo priežiūros institucijų skaičių 2

Nuo 2020 m. verslo priežiūros institucijų skaičius mažės nuo 55 iki 47. Tai numatančiam Ūkio ministerijos...

Verslo aplinka
2018.12.13
Dvigubų standartų cinizmas 5

Seimo nariai taupyti nelinkę: valstybės biudžetą palaiminę jie nepamiršo ir savo kišenių – kone vienbalsiai...

Finansai
2018.12.13
Kita nuomonė? Ant laužo! 12

Valdantieji lengviau atsikvėpė – kitų metų valstybės biudžetas patvirtintas. Vargu ar kada nors anksčiau...

Verslo aplinka
2018.12.12
Th. May žengė rizikingą politinį žingsnį Premium

Theresa May, JK premjerė, pirmadienį pripažino: ji susidūrė su JK parlamento balsavimu dėl „Brexit“...

Verslo aplinka
2018.12.12
Tarnautojų bazinės algos dydis kitąmet kilstelėtas simboliškai 2

Pareiginės algos bazinis dydis, nuo kurio priklauso daugumos valdininkų darbo užmokestis, kitąmet bus...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas priėmė 2019-ųjų biudžetą, atmetęs daugumą opozicijos pataisų 28

Seimas antradienį priėmė 2019 m. valstybės biudžetą. Valdančioji koalicija pademonstravo turinti pakankamus...

Verslo aplinka
2018.12.11
2019-ųjų pokyčiai: mažesnis PVM spaudai ir malkoms, didesnis alkoholio akcizas 8

Periodinė spauda nuo 2019 m. sausio 1 d. bus apmokestinta lengvatiniu 5% pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2018.12.11
Koreguojama paramai skiriama GPM tarifo dalis 2

Dėl mokesčių reformos nuo 2019 m. keičiantis pajamų mokesčio tarifui pasikeis ir paramai skiriama gyventojų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Padidintas tantjemų apmokestinimas

Seimas ypatingos skubos tvarka pataisė nuo mokesčių reformos priėmimo likusią klaidą dėl sumažėjusio tantjemų...

Verslo aplinka
2018.12.11
Seimas atmetė opozicijos reikalavimus atidėti biudžeto priėmimą

Seimas antradienį balsuoja dėl kitų metų valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)...

Verslo aplinka
2018.12.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau